Šešios ar aštuonios stiklinės vandens per dieną? Įskaičiuoti arbatą, sultis ir sriubas? Vartoti virintą, tirpsmo ar jonizuotą vandenį? Gerti valgant ar prieš valgį? Mitus apie vandenį ir jo vartojimą paprašėme išsklaidyti Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoją dietologę Liną Barauskienę.
Tai kiek gi stiklinių vandens per parą turi išgerti suaugęs žmogus?
Visi mes skiriamės ūgiu, svoriu, fiziniu aktyvumu, ligomis, amžiumi, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad reikia išgerti tam tikrą skaičių stiklinių vandens, būtų nekorektiška, galų gale net ir pačių stiklinių talpa skiriasi. Be to, tam pačiam žmogui reikia daug daugiau vandens, jei jis yra karštoje ir drėgnoje aplinkoje arba, pavyzdžiui, serga gripu. Yra metodikų, leidžiančių apskaičiuoti vandens poreikį organizmui pagal svorį, ūgį ar suvartojamų kalorijų skaičių. Tačiau naujausiose mokslinėse studijose vis dažniau sutinkama išvada, kad reikia tiesiog įsiklausyti į organizmo poreikius. Jei jaučiame troškulį, reikia jį numalšinti, geriausia vandeniu. O jei nenorime gerti, nereikia to daryti per prievartą.
Madingos dietos rekomenduoja dieną pradėti stikline vandens su citrina
„Gerti rūgštų vandenį tuščiu skrandžiu tinka toli gražu ne kiekvienam. Deja, toks įprotis dažnai baigiasi stemplės, skrandžio erozijomis, rūgštingumu ar opalige. Savo praktikoje nuolat susiduriu su tokiais pacientais, todėl atsakingai sakau griežtą NE vandeniui su citrina rytais. Daug saugiau yra gerti gryną vandenį“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Lina Barauskienė.
Kokį vandenį gerti?
Lietuvoje vandens kokybė tikrai gera, todėl galime jį gerti tiesiog iš čiaupo, be jokio papildomo apdorojimo. Ramybės dėlei galima padaryti į butą ar namą atitekančio vandens mikrobiologinius ir cheminius tyrimus, nes ne paslaptis, kad vanduo iš vandenviečių iki mūsų keliauja vamzdynais, kurie kartais būna ne pačios geriausios būklės. Jeigu nustatoma, kad vandenyje yra per daug druskų ar geležies, reikėtų naudoti specialius filtrus. Pajūrio regione reikėtų stebėti fluoro koncentraciją vandenyje, nes per didelis kiekis gali kenkti sveikatai, ypač vaikų. Būtinai reikėtų tirti šulinių vandenį, nes juose gana dažnai randama nitratų, kurie itin pavojingi nėščiųjų ir mažų vaikų sveikatai. „Nitratai, prisijungia prie hemoglobino sudarydami junginį methemoglobiną ir neleidžia pernešti deguonies į audinius. Užvirinę vandenį sunaikinsime visas bakterijas, tačiau nitratai išliks. Todėl maistui, ypač vaikų maistui ar mišinukams ruošti, reikėtų naudoti tik patikrintą vandenį“, – sakė gyd. L. Barauskienė.
Su vandeniu geriame plastiką?
Neseniai publikuoti tyrimai atskleidė, kad net ir garsiausių prekių ženklų plastikiniuose buteliuose esančiame vandenyje randama plastiko. „Plastiko dalelės iš butelių patenka į vandenį ir mes jį išgeriame, todėl vienareikšmiškai geriau vartoti vandenį iš čiaupo. Aišku, nieko neatsitiks, jeigu prisipilsime į plastikinį buteliuką ar gertuvę vandens ir tą pačią dieną išgersime. Pavojingiau, kai vanduo ilgą laiką stovi plastikinėje taroje, ypač veikiamas tiesioginių saulės spindulių. Renkantis gertuves reikėtų atkreipti dėmesį į BPA FREE ženklą arba rinktis gertuvę iš aliuminio ar stiklo“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė L. Barauskienė. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad visuomet reikia įvertinti žalos ir naudos santykį. Keliaudami užsienyje, kur centralizuotai tiekiamas vanduo yra netinkamas gerti, neturime kitos išeities, tik gerti vandenį iš plastikinių butelių. Tokiu atveju verta rinktis žinomus prekių ženklus, kurie garantuoja tinkamą vandens kokybės lygį.
Koks vanduo naudingiausias sveikatai, ar reikia jį specialiai apdoroti?
Kasdien vartojamo vandens nereikia jonizuoti, distiliuoti, virinti ar užšaldyti. Šiandien nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad toks vanduo yra vertingesnis nei paprastas. Tai daugiau mados ar psichologijos reikalas, tačiau jei žmogui skanesnis tirpsmo vanduo, jis gali jį gerti. Užvirinus vandenį, suyra jame esančios žmogui naudingos druskos ir mineralai, todėl tikrai nereikėtų viso mūsų vartojamo vandens virinti. Gazuotas arba karbonizuotas vanduo labai tinka persivalgius. Kai „sustoja“ skrandis, prieš griebiantis vaistų galima išgerti karbonizuoto mineralinio vandens. Sportuojant geriau rinktis paprastą vandenį, nes karbonizuotas gali sukelti vidurių pūtimą, riaugėjimą ar kitų nemalonių pojūčių virškinamajame trakte. Svarbu prisiminti, jog karbonizuotas vanduo turi dirginamąjį poveikį virškinamojo trakto gleivinei, todėl žmonėms, turintiems šios sistemos ligų, toks vanduo netinka.
Ar alus gali pakeisti vandenį?
Paprastai kartu su įprastiniu maistu – daržovėmis, vaisiais, sriubomis, jogurtais gauname apie 20 proc. organizmui reikalingų skysčių. Arbata, vanduo, pagardintas uogomis, mėtomis, apelsinų ar agurkų griežinėliais, gali būti prilyginti vandeniui. Jei į gėrimą pridedame cukraus, uogienės ar medaus, gauname papildomų nereikalingų kalorijų. Šio įpročio vertėtų pamažu atsisakyti. Alus ar kiti alkoholiniai gėrimai tikrai nepakeičia vandens, atvirkščiai, juos šalindamas organizmas naudoja vandens atsargas.
Kada gerti?
Gerti reikėtų tuomet, kai norisi, rekomenduojama kiekvieno valgio metu ir tarp valgių. Mūsų organizmas reikalingas medžiagas iš maisto lengviausiai įsisavina, kai jis yra skystas lyg košelė, gerai sukramtytas. Skysčiai padeda greičiau pasiekti šią konsistenciją, todėl valgant patartina vartoti pakankamai skysčių.
Šaltas ar karštas?
Organizmui sveikiausias yra kūno temperatūros maistas ir vanduo – nei per karštas, nei per šaltas, tačiau šaltuoju metų periodu geriame daugiau šiltų gėrimų, nes jie puikiai sušildo organizmą. „Teko skaityti vienos studijos išvadas, kad norintys sulieknėti turėtų rinktis šaltą vandenį, nes organizmas šildydamas tokį vandenį iki kūno temperatūros sunaudoja daugiau kalorijų”, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė L. Barauskienė.
Kaip suprasti, kad organizmui trūksta vandens?
60 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Vandens terpėje vyksta dauguma organizmo reakcijų, vanduo apsaugo mus nuo perkaitimo ir atšalimo, sutepa sąnarius, apsaugo jautrius audinius, padeda įsisavinti medžiagas. Prasidėjus dehidratacijai, sutrinka visos organizmo funkcijos, įskaitant širdies ir kvėpavimo sistemų darbą. Net ir nedidelis vandens trūkumas gali sukelti rimtų pasekmių, o netekus 15–20 proc. vandens, kyla pavojus gyvybei. Jei organizmui pradeda trūkti vandens, jaučiame troškulį, išsausėja oda ir burna. Anot gydytojos, geriausias rodiklis suprasti, ar organizmas pakankamai aprūpintas vandeniu, yra šlapimas. Sveiko, vaistų nevartojančio žmogaus šlapimas turi būti šviesiai gelsvos spalvos, skaidrus, bekvapis.
Sportininkams, nėščiosioms ir žindančioms mamoms vandens reikia daugiau
Vandenį mes kasdien prarandame su šlapimu, kažkiek per virškinamąjį traktą su išmatomis, kvėpuodami ir prakaituodami. Žindančios mamos netenka daug skysčių kartu su pienu.
Prakaituojant prarandama ne tik vandens, bet ir druskų, todėl intensyviai sportuojantys turėtų vartoti rehidracinius gėrimus, kuriuose yra elektrolitų kalio, magnio, natrio ir gliukozės, dar gali būti vitaminų ir kitų priedų. „Noriu atkreipti maratonų ar kitų ilgų distancijų bėgikų, ypač mėgėjų, dėmesį. Jiems būtina pasirūpinti tinkama rehidracija. Paprasto vandens nepakanka, būtina jį papildyti mineralais“, – sakė dietologė L. Barauskienė.
Įprastos fizinės treniruotės metu reikėtų kas 10 min. išgerti po gurkšnį negazuoto vandens. Jei treniruotė intensyvi ir trunka ilgiau nei valandą, galima patiems pasigaminti rehidracinio gėrimo – į negazuotą gausesnį druskų mineralinį vandenį įdėti gliukozės (cukraus, medaus ar uogienės). Gliukozė reikalinga greitesniam druskų įsisavinimui.
Užsilaikantis vanduo – patinę paakiai
Ne vienam yra tekę pabusti paburkusiais paakiais ar vakare neįkišti kojos į batus. „Tinimas gali būti rimtų širdies, inkstų ar venų ligų simptomas, todėl rekomenduočiau pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją ir išsiaiškinti priežastį. Tinimas gali būti susijęs ir su alkoholio vartojimu, persivalgymu, vandens ar arbatų gėrimu prieš miegą, sūraus ar saldaus maisto vartojimu. Kai valgome sūriai, norisi gerti. Tai natūrali organizmo homeostazės tarp vandens ir druskų palaikymo reakcija. Perteklinis vanduo pereina iš kraujagyslių į audinius ir sukelia patinimus. Tokiu atveju reikia vengti sūraus maisto, daugiau pajudėti, gerti pakankamai vandens. Pertekliniam vandeniui pasišalinus iš organizmo, praeis ir tinimai“, – sakė dietologė L. Barauskienė.
Susiję straipsniai
