Kuo vaikas jaunesnis, tuo jo organizmas vandeningesnis, tuo svarbiau nuolat papildyti vandens atsargas.
Jaunos moters organizme vanduo sudaro 55 proc.
Vyro organizme vanduo sudaro 60 proc.
Kūdikio organizme vandens yra 70 proc.
Suaugusiam žmogui reikia išgerti apie 1,5–2,5 litrų skysčių per dieną, iš jų 700 mililitrų gaunama su maistu. Kūdikiui vandens proporcingai reikia gerokai daugiau.
Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi gauti 150–200 ml vandens vienam kg svorio per parą. Vadinasi, jei kūdikis sveria 5 kg, jis turi gauti apie 750–1000 ml vandens per parą. Tokį vandens kiekį jis nesunkiai gauna su motinos pienu ir kitais patiekalais.
Jei suaugusiajam reikėtų tiek vandens, kiek kūdikiui, jis (jei sveria apie 60 kg) turėtų per parą išgerti 12 litrų!
Antraisiais gyvenimo metais vaikas turi gauti 100–150 ml vienam kg kūno svorio. Vadinasi, jei sveria 14 kg, turi gauti 1400–2100 ml vandens per parą.
Kiek vandens mamos piene
Perskaičiusios tokius skaičius mamos gali pagalvoti – iš kur mano vaikelis gaus to vandens, jei valgo tik mano pieną? Nerimauti nėra ko. 87 proc. mamos pieno sudaro vanduo. Ne veltui sakoma, kad žįsdamas krūtį kūdikis ir pavalgo, ir atsigeria. Įrodyta, kad mamos pienas pasisavinamas geriau negu bet kurie kiti skysčiai. Mamos pienas visiškai patenkina kūdikio vandens poreikį. Dėl to žindomam kūdikiui net ir karštą dieną neverta primygtinai siūlyti vandens. Teisingai pagamintas mišinys irgi patenkina kūdikio maisto ir vandens poreikius iki 4–6 mėn.
Vanduo papildomai maitinamam kūdikiui
Kai kūdikius pradedame papildimai maitinti, atsiranda poreikis duoti papildomai atsigerti. Kūdikiui atsigėrimas yra vanduo. Jo galima duoti, kai kūdikis nori, – jam galima pasiūlyti, bet jokiu būdu nereikia prievarta brukti. Jei pridėjus kūdikiui prie lūpų puoduką su vandeniu, mažylis gerti nenori, suka galvytę, vandens nereikia kišti.
Vaikai išgeria per mažai vandens
Tyrimų duomenimis, 1–4 m. vaikai vidutiniškai per dieną išgeria 650 ml vandens, nors realus poreikis yra 950 ml, o vasarą – net 1300 ml.
Taigi karštą vasaros dieną jie išgeria tik apie pusę reikiamo skysčių kiekio. Štai kodėl vasaros mėnesiais tiek daug mažų vaikų patiria šilumos smūgius – jų organizmas nesugeba apsiginti nuo šilumos garindamas vandenį, nes jo organizme, ypač kai išgeriama mažiau, greitai pritrūksta.
Koks vanduo tinka vaikui
Kasdieniam vartojimui geriausiai tinka geriamasis vanduo – iš čiaupo (šalyje paprastai išgaunamas iš giluminių gręžinių), šaltinio (suprantama, parduotuvėse parduodamo, supilstyto į butelius šaltinio vandens, o ne miško ar pakelės šaltinio), natūralus nedidelės mineralizacijos (kai įvairių mineralinių medžiagų, ištirpusių litre vandens, yra ne daugiau kaip 500 mg/l) mineralinis vanduo.
Troškuliui malšinti netinka toks vanduo, kuriame daug kokios nors vienos rūšies druskų, pvz., sulfatų, nes jis gali sukelti viduriavimą, arba daug natrio chlorido – būdamas sūrus, jis skatins dar didesnį norą gerti, pratins prie sūrių patiekalų.
Kasdienis vandens poreikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių – vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros, vaiko judrumo, jo valgomo maisto, individualių vaiko ar suaugusiojo savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo), būklės (sveikas ar sergantis ir kuo sergantis) ir kitų.
Vandens poreikis padidėja:
1. Esant karščiams, tačiau į tai retai kas atsižvelgia. Kuo aplinkoje karščiau, tuo organizmas daugiau išgarina vandens.
2. Valgant tam tikrą maistą. Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai, vandens reikia daugiau.
3. Kai pakyla temperatūra. Kai pakyla kūno temperatūra, norisi ne valgyti, o gerti, nes vanduo prarandamas prakaituojant.
4. Kai vemiama ar viduriuojama. Tuomet labai svarbu vaiką girdyti vandens, mineralinių medžiagų ir gliukozės tirpalu.
Patarimais dalinosi docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
