Šylant klimatui Lietuvoje vis dažniau pasitaiko neįprastai karštų periodų, kai mamoms kyla klausimas – ar motinos pienas tikrai užtikrina pakankamą vandens kiekį žindomam kūdikiui? Kiek vandens duoti nežindomam mažyliui? Ar senosios normos, pritaikytos gaiviam Lietuvos orui, nepaseno?
Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
JEI MAITINAMAS KRŪTIMI
Be abejo, jūsų mamos, močiutės bei kitos vyresnės kartos moterys stengsis patarti kūdikiui duoti vandens, žolelių arbatėlės ar kitų papildomų skysčių, nes prieš kelias dešimtis metų vandens buvo duodama visiems kūdikiams be išimties, net ir žiemos metu.
Iš tiesų kūdikiams, kuriems leidžiama žįsti krūtį pagal poreikį – taip dažnai, kaip jie nori, ir tiek ilgai, kiek nori, – net ir labai karštu oru nereikia papildomai duoti gerti vandens. Tokios rekomendacijos yra pateikiamos remiantis atliktais moksliniais tyrimais, kurių metu buvo matuojamas kūdikių išgeriamų skysčių kiekis, jų išskiriamo šlapimo kiekis bei santykinis tankis.
Pagal Žindymo medicinos akademijos, Amerikos pediatrų akademijos, tarptautinės tarybos sertifikuotų laktacijos konsultantų nuorodas, išimtinai motinos pienu maitinamiems kūdikiams vandens papildomai nereikia nes 88–90 proc. mamos pieno sudaro vanduo, be to, pieno sudėtis kinta pagal kūdikio poreikius. Jau pirmomis naujagimio gyvenimo paromis, kuomet jis žindomas priešpieniu, šio visiškai pakanka, kad naujagimis gautų užtektinai maistinių medžiagų bei vandens (be abejo, tik tuomet, kai kūdikis žindomas pakankamai dažnai, pagal jo poreikį).
Girdant be reikalo, vanduo užpildo mažą kūdikio skranduką, todėl sumažėja apetitas, kūdikis mažiau žinda ir gali pritrūkti maistinių medžiagų. Vanduo neturi kalorijų, todėl kūdikio svorio prieaugis gali sulėtėti. Pernelyg daug vandens gali sukelti dar vieną problemą – intoksikaciją vandeniu, kuri yra ne mažiau pavojinga, nei vandens trūkumas.
Karštomis dienomis kūdikis dažniausiai nori žįsti dažnai ir po truputį, kaloringų mitybinių medžiagų poreikis šiomis dienomis natūraliai sumažėja, nes sumažėja energijos, skirtos palaikyti normaliai kūno temperatūrai, poreikis. Tad kūdikis dažniau geria liesesnio pieno ir labiau atsigeria. Ilgiau valgyti gali vakarais, naktimis ar anksti ryte, kai oras atvėsta ir būti prie mamos nėra taip karšta. Drabužių sluoksnis, plonas rankšluostukas ar vystyklas, paklotas tarp mamos ir kūdikio, sugertų prakaitą bei sumažintų šildantį kūno odos poveikį kontakto vietoje.
Situacija keičiasi, kai prasideda papildomas maitinimas
Toliau kalbame apie krūtimi žindomus kūdikius. Sulaukusius 4–6 mėnesių, kūdikius jau galima po truputį pradėti mokyti gerti vandenį iš atviro puodelio, o nuo 6 mėnesių ar pradėjus papildomą maitinimą kietu maistu reikėtų kaskart valgant pasiūlyti kūdikiui atsigerti.
Kai kuriems kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno, o kai kuriems gali reikėti vandens papildomai. Rinkitės kūdikiams skirtą vandenį, tai pažymima etiketėse. Vandenį kūdikiui siūlykite po valgio, tuomet nesumažinsite apetito, o kartu praskalausite ką tik išdygusius, silpnai mineralizuotus dantukus.
Vanduo nebūtinai turi būti pašildytas (mišinio ar pieno temperatūros), galite siūlyti kambario temperatūros ar vos šiltesnį nei kambario temperatūros vandenį. Svarbiausia, kad jis būtų tinkamas kūdikiui.
Pagal Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijas, vadinamieji „vandens papildai“ (vanduo, gliukozės vanduo, mišinukai ir kiti skysčiai) neturi būti duodami mamos pienu maitinamiems naujagimiams, nebent yra gydytojų rekomenduota dėl konkrečių medicininių indikacijų.
JEI MAITINAMAS MIŠINIU
Maitinant kūdikį pieno mišiniu, papildomai vandens duoti nebūtina, jei mišinukas paruoštas tiksliai pagal gamintojo instrukcijas.
Mišinys jau yra pagamintas vandens pagrindu ir suteikia reikiamą skysčių kiekį. Papildomas vanduo gali užpildyti mažą skranduką ir sumažinti vaiko norą valgyti maistingą mišinį.
Vandens duokite šiais atvejais:
- Karštomis dienomis tarp maitinimų pasiūlykite kelis gurkšnius virinto ar specialaus kūdikiams skirto vandens.
- Jei kūdikis viduriuoja ar karščiuoja (nes reikia atkurti skysčių balansą).
- Prasidėjus papildomam maitinimui, nuo 4–6 mėnesių, kai vaikas pradeda valgyti tirštą maistą, vanduo tampa būtinas.
Dauguma kūdikių lengviausiai išmoksta gerti iš paprasto atviro puodelio ar per šiaudelį. Uždaras gertuvėles būtina labai atidžiai prižiūrėti, kad jose neįsiveistų pelėsis. Be to, į gertuves, jei geriama nuolat, patenka burnoje esantys mikrobai, kurie dauginasi, todėl vandens mikrobinė tarša, ypač karštą dieną, jau po keleto valandų padidėja.
Skysčių poreikis priklauso nuo svorio:
Vaikams iki 10 kg reikia 100 ml/kg skysčių per parą.
Vaikams, sveriantiems 10–20 kg, reikia 1000 ml + 50 ml kiekvienam kilogramui virš 10 kg skysčių per parą.
Vyresniems vaikams – apie 1–2 litrus per dieną.
Vandens poreikis naujagimiams (pirmąsias 28 gyvenimo dienas):
Naujagimiams iki 2 mėn. neturėtų būti duodama papildomai vandens. „Vandens papildai“ siejami su padidėjusiu bilirubino kiekiu (gelta), didesniu svorio kritimu ir ilgesniu hospitalizacijos ligoninėje laikotarpiu.
Per daug vandens gali lemti labai rimtą komplikaciją, vadinamą vandens intoksikacija.
Vanduo užpildo vaiko skrandį skysčiu be kalorijų, todėl vanduo gali lemti naujagimio svorio mažėjimą (ar nepakankamą svorio prieaugį).
Kūdikiai, gaunantys vandens, mažiau nori žįsti. Jei kūdikis nėra taip dažnai žindomas, kaip turėtų būti, tuomet gali užtrukti daugiau laiko, mamai atsiras pieno, tai gali trukdyti optimaliai laktacijai.
Vandens poreikis kūdikiams, po naujagimystės etapo:
Kuomet 4–6 mėn. kūdikis jau bando mokytis gerti iš puodelio, duokite jam kelis gurkšnius vandens kelis kartus per dieną (iš pradžių ne daugiau nei 2 kartus per 24 valandas).
Kuomet kūdikis pradeda valgyti kietąjį maistą, pasiūlykite keletą gurkšnių mamos pieno ar specialaus kūdikiams skirto vandens iš puodelio – kai kuriems kūdikiams to reikia, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo.
Vandens poreikis vaikučiui virš metų:
1–3 metų vaikams, sveriantiems apie 10–14 kg, būtinas fiziologinis skysčių kiekis per parą yra apie 1000–1500 ml. Didesnę šios dalies dalį turi sudaryti vanduo, likusią gauna su sriuba, vaisiais ar pienu
Vyresniems nei 8 metų vaikams:
Per dieną rekomenduojama išgerti apie 1500 – 2000 ml (apie 6–8 stiklines) vandens. Skysčių poreikis kinta priklausomai nuo oro temperatūros, vaiko fizinio aktyvumo ar ligos, karščiavimo metu.
Susiję straipsniai
