Kai gerti svarbiau nei valgyti: kiek ir kokio vaikui reikia vandens

Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi gauti 150–200 ml vandens vienam kg svorio per parą

Tęsiasi sezonas, kai gerti svarbiau nei valgyti. Patarimais apie tai, ką, ko ir kiek vaikui gerti, dalinasi docentas Algimantas Vingras.

Kiek vaikui reikia vandens

Organizmui reikalingas vanduo. Be jo neįmanoma normali medžiagų apykaita. Kuo vaikas jaunesnis, tuo jo organizmas vandeningesnis, tuo svarbiau nuolat papildyti vandens atsargas.

Kūdikio organizme vandens yra 70 proc.

Jaunos moters organizme vanduo sudaro 55 proc.

Vyro organizme vanduo sudaro 60 proc.

Suaugusiam žmogui reikia išgerti apie 1,5–2,5 litrų skysčių per dieną, iš jų 700 mililitrų gaunama su maistu. Kūdikiui vandens proporcingai reikia kur kas daugiau.

Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi gauti 150–200 ml vandens vienam kg svorio per parą. Vadinasi, jei kūdikis sveria 5 kg, jis turi gauti apie 750–1000 ml vandens per parą. Tokį vandens kiekį paprastai jis gauna su motinos pienu ir kitais patiekalais. Jei suaugusiajam reikėtų tiek vandens, kiek kūdikiui, jis (jei sveria apie 60 kg) turėtų per parą išgerti 12 litrų!

Vėliau vaikas turi gauti 100–150 ml vienam kg kūno svorio. Vadinasi, jei sveria 14 kg, turi gauti 1400–2100 ml vandens per parą.

Vaikai išgeria per mažai vandens

Dortmundo (Vokietija) vaikų mitybos tyrimo instituto duomenimis, 1–4 m. vaikai vidutiniškai per dieną išgeria 650 ml vandens, nors realus poreikis yra 950 ml, o vasarą – net 1300 ml. Taigi karštą vasaros dieną jie išgeria tik apie pusę reikiamo skysčių kiekio. Štai kodėl vasaros mėnesiais tiek daug mažų vaikų patiria šilumos smūgius – jų organizmas nesugeba apsiginti nuo šilumos garindamas vandenį, nes jo organizme, ypač kai išgeriama mažiau, greitai pritrūksta.

O lietuviukai? RASA LIGHT inicijuotame tyrime nustatyta, kad net 74 proc. vaikų geria per mažai vandens. Štai kodėl
vasaros mėnesiais tiek daug mažų vaikų patiria šilumos smūgius – jų organizmas nesugeba apsiginti nuo šilumos garindamas
vandenį, nes jo organizme, ypač kai išgeriama mažiau, greitai pritrūksta.

Vaikams visada rinkitės švelniausio skonio mineralinį vandenį, nes toks labiausiai gaivina

Koks vanduo tinka vaikui

Kasdieniniam vartojimui geriausiai tinka geriamasis vanduo – bėgantis iš čiaupo (šalyje paprastai išgaunamas iš giluminių gręžinių), šaltinio (suprantama, parduotuvėse parduodamo, supilstyto į butelius šaltinio vandens, o ne miško ar pakelės šaltinio), natūralus nedidelės mineralizacijos mineralinis vanduo (kai įvairių mineralinių medžiagų, ištirpusių litre vandens, yra ne daugiau kaip 500 mg/l).

Troškuliui malšinti netinka tas vanduo, kuriiame daug kokios nors vienos rūšies druskų, pvz., sulfatų, nes jie gali sukelti viduriavimą, arba daug natrio chlorido, būdamas sūrus, jis skatins dar didesnį norą gerti, pratins prie sūrių patiekalų.

Netinka natūralus mineralinis vanduo, kuriame daug fluoridų.

Vaikams visada rinkitės švelniausio skonio mineralinį vandenį, nes toks labiausiai gaivina. Patariama vartoti savo šalyje
išgaunamą vandenį (esame genetiškai pripratę, todėl geriausiai pasisaviname tuos produktus, kurie išgaunami ten, kur gimėme). Tad, tarkime, Druskinikuose išgautas lietuviškas mineralinis vanduo, vaikui tiks labiau, nei prancūziškas ar šveicariškas.

Kasdienis vandens poreikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių: vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros, vaiko judrumo, jo valgomo maisto, individualių vaiko ar suaugusiojo savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo), būklės (sveikas ar sergantis ir kuo sergantis) ir kitų.

Šaltas ir šiltas vanduo

Duodant vaikui gerti turi būti tinkamai parinkta vandens temperatūra. Jeigu suaugusieji gardžiuosius atšaldytu vandeniu, kitokio vaikui neįsiūlysite. Karštą dieną atsigėręs šalto vandens vaikas gali susirgti ūminiu tonzilitu. Be to, šaltas vanduo didina motorinį ir sekrecinį skrandžio aktyvumą, stiprina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Jeigu vargina kietėjantys viduriai, nesušilusiam vaikui galima pasiūlyti šalto vandens, pagardinto medumi. Reikėtų greitai ir dideliais gurkšniais gerti šaltą vandenį, jis suteiks organizmui stimuliuojamąjį poveikį. Tuo tarpu drungnas vanduo slopina žarnyno veiklą, atpalaiduoja jo raumenis, kai geriamas lėtai ir mažais gurkšneliais.

Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, požymiai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui

Kaip suprasti, kad vaikui trūksta skysčių

Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, požymiai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Svarbiausias iš jų – troškulys. Jis įspėja apie vandens poreikį. Troškulio nenumalšinus džiūsta burna, akys, sumažėja prakaitavimas, vaikas pradeda rečiau šlapintis arba iš viso nustoja. Vandens netekimo požymiai gali būti apatiškumas, galvos skausmas, irzlumas, negebėjimas sutelkti dėmesį, vidurių užkietėjimas. Vandens trūkumui tęsiantis gresia pavojus kraujotakos, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.

Svarbu išmokyti vaiką gerti iki tol, kol neatsirado troškulys. Vaikai turi matyti, kad suaugęs žmogus 3–5 kartus per dieną išgeria po stiklinę vandens.

Netinkamas suaugusiųjų įprotis nuryti vieną–du gurkšnius vandens, tik suvilgyti burną, kad ji nedžiūtų. Suaugusiam per parą rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines vandens. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Netekęs apie 12–20 proc. vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais.

Žinoma, išgeriamo vandens kiekis priklauso ir nuo mitybos. Jei žmogus maitinasi daugiausia vaisiais, salotomis, nevirtomis daržovėmis ir kasdien jų suvartoja apie 2 kg, jam užtenka išgerti 0,5–1 litro vandens, nedidelėmis porcijomis paskirsčius jį per visą dieną.

Spalvoti gėrimai nebemadingi

Visuomenės švietimas davė naudos – dauguma tėvų žino, kad spalvoti gėrimai vaikams (limonadai, sultys iš pakelių, nektarai) tiesiog nebemadingi. Tai saldūs, kvapūs, tačiau beverčiai gėrimai.

Jokios sultys iš pakelių ar stiklinių butelių, nesvarbu, kaip jos būtų pavadintos, nepakeičia natūralių prieš vartojimą išspaustų iš uogų, vaisių, daržovių. Šviežios sultys organizmą aprūpina vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, bioflavonoidais, o jei jos tirštos, ir maisto skaidulomis – pektinu. Visos į bet kokią pakuotę „uždarytos“ sultys yra vienaip ar kitaip paveiktos, kad nesugedusios išsilaikytų, kol kas nors jas nupirks. Dauguma jų yra pasaldintos.

Troškuliui malšinti sultys turi būti skiedžiamos vandeniu įvairiu santykiu, pvz., 1:1 arba 1:2.

„Mamos žurnalas“


Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 + septyni =

Kitos temos: