Neurologai, psichologai, miego specialistai tvirtina, kad, nors pietų miegas labai svarbus ir sveikas mažyliams. Vaikai jį išauga skirtingu laiku ir tas laikas neretai ateina darželyje. Pasak specialistų, perteklinis guldymas miegoti ar gulėti gali sutrikdyti vaiko režimą, vesti į emocinius ir elgesio sunkumus ir net daryti neigiamą poveikį vaiko sveikatai.
Dienos miegas gali įsukti patologinį ratą
2017 metų medicinos ir fiziologijos Nobelio premija suteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash ir Michael W. Young, išskyrusiems genus, kurie reguliuoja žmogaus kūno ląstelių paros ritmą, taip vadinamą „biologinį laikrodį“. Kaip aiškino, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos klinikos neurologė Vitalija Gresevičienė, tai yra genetinis-biologinis užmigimo laikotarpis, kurio metu smegenyse prasideda kiekvienai miego fazei reikalingų medžiagų gamyba.
Nustatyta, kad melatonino gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie 24 val. nakties ir pradeda mažėti apie 4 val. ryto. Todėl pats fiziologiškiausias užmigimo laikas, atitinkantis vaiko besiformuojančius bioritmus, yra reguliarus jo migdymas ne vėliau kaip 20-21 val.
„Užmigus vėliau, kas būdinga vaikams, kuriems jau nebereikia dienos miego, tačiau jie priverstinai migdomi dieną, sutrinka svarbūs fiziologiniai procesai. Pasitaiko, kad dieną užmigę vaikai, kurie jau yra fiziologiškai išaugę pietų miegą, nakčiai užmiega ir po vidurnakčio. Tai įsuka patologinį ratą: vaikas vėlai užmiega, anksti pakeltas nuo ryto būna pavargęs, lengvai užmiega pietų, išsimiega dieną ir tada nakčiai vėl užmiega labai vėlai. Nekokybiškas nakties miegas sąlygoja vaiko irzlumą, dėmesio koncentracijos, mokymosi sutrikimus, mieguistumą dieną, poreikį pamiegoti dieną. Nekokybiškas nakties miegas ir jo kompensacija dienos miegu neigiamai veikia normalų ikimokyklinio vaiko vystymąsi“, – teigė V. Gresevičienė.
Vertinant nakties miego svarbą daugelyje Vakarų (pvz., JAV, Anglija) bei mūsų platumos (pvz., Švedija, Norvegija) šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuo 3 metų amžiaus nėra privalomo pietų miego, nebent tam yra individualus vaiko poreikis.
Paros miego normos
Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pozicijoje teigiama, kad vaikų miego fiziologiniai procesai yra kintantys. Vaikui augant miego poreikiai taip pat keičiasi.
„Amerikos miego medicinos akademijos gairėse yra akcentuojama, jog vaikai turi miegoti atitinkamą amžiui valandų skaičių. Į bendrą miego valandų sumą įtraukiant ir dienos metu miegotas valandas.
1-2 metų vaikai turėtų miegoti 11-14 valandų per parą.
3-5 metų vaikai – 10-13 valandų.
6-12 metų vaikai – 9-12 valandų per parą.
Iki vienerių metų dieną miegoti kūdikis gali ir apie 2-3 kartus, o 1–2 metų vaikai – 1–2 kartus“, – teigiama Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės dr. Evelinos Pajėdienės ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pirmininkės Mildos Dambrauskienės pasirašytame dokumente.
Neurologai ir miego specialistai teigia, kad vyresnių nei 5 metų vaikai poreikio miegoti pietų miegą dažniausiai nebeturi – tai patvirtino ir tyrimai, parodantys, kad vėlinant pietų miego laiką vyresnių nei 5 metų vaikų miego homeostatinis spaudimas nebedidėja. Miego specialistų ir vaikų neurologų pozicijoje teigiama, kad apie 20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus vis dar turi pamiegoti dienos metu, o nedidelė dalis iš jų miegoti dieną turi reguliariai. Be to, vaikams augant palaipsniui trumpėja pietų miego trukmė.
„Nepaisant šių dėsningumų, perėjimas į vieną ilgą miegą per parą yra individualus procesas ir tik iš dalies gali būti sutalpintas į amžiaus rėmus. Todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualų dienos miego poreikį bei užtikrinti bendrą miego valandų kiekį per parą“, – teigiama Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pozicijoje.
Kada nebereikia pietų miego?
Šeimos gydytoja ir holistinio miego specialistė Vytenė Menkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į požymius, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio.
„Svarbu įvertinti, ar vaikas sunkiai užmiega dieną, ar pats migdymas netrunka ilgiau nei pogulis. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas ilgai būdrauja vakare iki nakties miego. Vaikui greičiausia nebereikia dienos pogulio, jeigu jis vėlai užmiega nakčiai. Kai kuriems vaikams dienos miego perteklius pasireiškia dažnais atsibudimais naktį: atsibudimai gali būti ilgi, jų metu gali atrodyti, kad vaikas jau yra pailsėjęs. Yra ir dalis vaikų, kurie dėl dienos miego nakčiai užmiega normaliu laiku, tačiau ryte bunda itin anksti“, – vardijo gydytoja V. Menkevičienė.
Miego specialistė Dovilė Šafranauskė pridūrė, kad vienas svarbiausių požymių, kada vaikui nebereikia pietų miego: jis neberodo nuovargio ženklų atėjus įprastam pietų miego laikui, iki vakaro išlieka žvalus.
Pastebėjus bent dalį šių požymių, galima teigti, kad pietų miegas vaikui nebereikalingas.
„Iki kokio amžiaus konkrečiam vaikui reikės miegoti pietų miego, lemia jo individualūs poreikiai bei bendra dienotvarkė. Jei vaiko nakties miego trukmė užtikrina jo poreikių patenkinimą, toks vaikas pietų miego atsisakys anksčiau, nei vaikas, kurio nakties miego trukmė yra trumpesnė. Kadangi nakties miegas yra naudingesnis žmogaus organizmui bei poilsiui, rekomenduojama trumpinti arba atsisakyti pietų miego, jei dėl jo trumpėja vaiko nakties miego trukmė“, – patarė D. Šafranauskė.
Ar pagulėjimas – gera alternatyva?
Specialistai pabrėžia, kad migdymas pietų miegui, kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei ir emocinei vaiko bei visos šeimos būsenai. Todėl tokiose situacijose rekomenduojama pasiūlyti vaikui kitokias dienos poilsio formas.
„Neretai, kaip alternatyva miegui siūlomas ilgas ramaus gulėjimo laikas, tačiau toks gulėjimas niekaip neatitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos galimybių. Priverstinio, ilgo (daugiau kaip 10-15 min) gulėjimo praktika gali sukelti įtampos ar netgi vaiko pasipriešinimą ugdymo įstaigos lankymui“, – sakė D. Šafranauskė.
Psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pabrėžė, kad vaikams reikia režimo, tačiau jis nebūtinai reiškia miegą vidury dienos.
Ilsėtis galima ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Taip pat pastebima, kad būna vaikų, kurių organizmui visai nereikia poilsio dieną. A. Kurienė neigiamai vertina ne tik vertimą miegoti ar ilsėtis gulint, bet ir primygtinį raginimą, įkalbinėjimus gulėti vaikams, kurie to nenori.
„Sunku suvokti, kaip vaikas gali išgulėti lovoje nemiegodamas 1-2 val. ar kartais net daugiau be jokio užimtumo. Taip gali būti nebent, jeigu vaikas bijo neįtikti auklėtojoms, nenori būti laikomas nedrausmingu, nedraugišku. Vaikai nori elgtis pagal taisykles ir negalėjimas jų laikyti vaikui gali būti skausminga patirtis“, – sakė Paramos vaikams centro vadovė.
Psichologė, knygų „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ ir „Dviejų vaikų mama“ autorė Eglė Lukinaitė – Vaičiurgienė teigė, kad vertimas ilsėtis, gulėti ar miegoti, kai tokio poreikio vaikas tuo metu neturi, gali mokyti ignoruoti savo kūno poreikius. O poreikių atliepimas ir mokymas savo poreikius ir kūno signalus atpažinti, įsisąmoninti ir atliepti yra pamatas savireguliacijai.
„Tai vyksta labai paprastai – per kasdienes situacijas. Savireguliacijos mokomasi, kai imama pastebėti, kad šalta ir apsirengti, ištroškus atsigerti, nuliūdus ieškoti kontakto su kitu, kad sulauktum palaikymo. Tokiu būdu mokomasi reaguoti į savo fiziologinius, emocinius, socialinius poreikius. Būtent poreikių atpažinimas, atliepimas ir tos patirties integravimas užtikrina sveiką asmenybės funkcionavimą“, – aiškino E. Lukinaitė-Vaičiurgienė.
Anot jos, kai poreikiai sistemingai ignoruojami, vaikas jaučiasi nesaugus jį supančioje aplinkoje. Saugumas būtinas, kad vaikas galėtų mokytis, tyrinėti aplinką, megzti santykius, save reikšti. Nesijausdamas saugus vaikas patiria įtampą, o tai veda į emocinius ir elgesio sunkumus bei daro poveikį net vaiko sveikatai.
Ragina atsižvelgti į individualius poreikius
Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesą, į tai, kas jam yra geriausia. „Ne vaikai turi būti pritaikyti prie darželių taisyklių, o taisyklės ir infrastruktūra turi būti pritaikyta prie vaikų“, – tvirtino A. Kurienė.
Specialistai ragina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas įsiklausyti į individualius šeimų ir vaikų poreikius ir juos atliepti.
„Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir asmenine klinikine praktika norime pabrėžti, kad norėdami kokybiškai užtikrinti asmens sveikatos priežiūrą tiek miego medicinoje, tiek kitose srityse, stengiamės vadovautis požiūriu, jog nėra vieno tinkamo sprendimo visai populiacijai. Rekomenduojame tėvams ir ugdymo įstaigoms atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir skatiname ieškoti sprendimų siekiant šiuos poreikius patenkinti“, – rašoma Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pateiktame rašte.
Šiuo metu Lietuvoje galiojančios Higienos normos (HN 75:2016) 8 punkte numatoma, kad jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. Atsakingos institucijos išaiškino, kad poilsis nereiškia vien tik miego. Higienos normos 83 punkte nurodoma, kad Vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
Daugiau informacijos: https://poilsisdarzelyje.lt/ekspertu-komentarai/
