Prastu kūdikių ir vaikų miegu turbūt galėtų pasiskųsti dauguma tėvų. Tačiau vieniems miegoti neleidžia retkarčiais prabundantys mažyliai, o kitus iš lovos tirsiog pašokti verčia staigus vaiko verksmas ar klyksmas. Apie tai, kas lemia vaikų nemiegą ir ką galime padaryti dėl tėvus itin neraminančių naktinių siaubų (vertimas iš angliško termino „night terrors“) tinklaraščio „Mažas Didelis Gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė kalbino Mylu.lt miego konsultantę Dovilę bei Mildą Dambrauskienę, vaikų neurologę, Lietuvos vaikų neurologijos asociacijos pirmininkę.
„Prieš mūsų pokalbį apklausiau mane Instagrame sekančias mamas apie tai, kas joms aktualiausia kalbant apie naktinius siaubus ir supratome, jog dauguma šį terminą suprantą labai skirtingai. Tad aptarkime bendrai neramaus vaikų miego priežastis, košmarus, lunatikavimą ir kas yra tikrieji naktiniai siaubai bei kaip jų išvengti,“ – pokalbį pradeda Miglė.
Medicininės nemiego priežastys
„Dirbant vaikų neurologijos srityje kasdien sutinku bent keletą šeimų, kurios atvyksta pasikonsultuoti dėl vaikų, ir ypač kūdikių, miego problemų. Pradžioje vyksta abiejų pusių – tėvų ir kūdikių – gyvenimo adaptacija, tad neramios naktys būna varginančios. Ilgainiui tėvai apsipranta, adaptuojasi ir neretai mums, gydytojams tik tenka pasakyti, kad tai visiškai normalu, natūralu ir su laiku praeis. Dažnai pačioms šeimoms reikia įdėti pastangų, sekti dienotvarkę, pakoreguoti dienos ritmą, nes neramų miegą lemia ne medicininės priežastys ir vaistų receptas jų neišspręs,“ – patirtimi dalinasi neurologė.
Situacijos, kuomet reikalinga medicininė gydytojo konsultacija ir pagalba:
- Kai kūdikis vietoj miego verkia, jaučia skausmą. Nebūtinai skausmas bus dėl pilvo problemų ar augančių dantukų. Tai gali būti fizinis diskomfortas dėl odos problemų – sausumo, alergijų, bėrimų, niežulio. Dėl nosies problemų – adenoidų, alerginės slogos. Ko kūdikis kitaip, nei verksmu neparodys;
- Geležies elemento stoka. Neretai, jeigu nėščioji sirgo anemija, kūdikis taip pat gali turėti geležies stokos simptomų;
- Specifiniai, epilepsiniai reiškiniai miego metu. Tokiu atveju daromi išsamesni miego tyrimai, skiriamas gydymas medikamentais;
- Vaikai, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai kūdikystėje neretai turi neramų miegą;
- Kai kūdikis miega per daug, neatsibunda valgyti;
- Kai atsisako valgyti, valgo tik primigęs ar valgydamas atpylinėja. Tuomet stebime bendrą raidą, reakcijas, vertiname ar vaikas neturi raumenų tonuso pakitimų.
Kas yra naktiniai siaubai?
„Tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos seka klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai neretai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2 – 3 valandom nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Trukmė gali būti nuo kelių minučių ir net iki valandos.
Tokių naktų vaikas pats neprisimena, jis gilia miega, nors ir atrodo prabudęs. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti. Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti ties antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3 – 5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis gali ir iki paauglystės. Karantino metu ir bendrai greitėjant mūsų gyvenimo tempui pastebime, kad tokias neramias naktis patiria vis mažesni vaikai. Daugelis vaikų jas gali būti patyrę bent kartą gyvenime.
Lunatikavimas priskiriamas tai pačiai miego sutrikimų grupei, tik tai labiau ramus veikimas. Abiem atvejais nereikia vaiko žadinti, nes neretai to padaryti jums tiesiog nepavyks. Leiskite, kad miegas netrikdomai pereitų visas fazes, o jums tereikia išbūti šalia ir pasirūpinti vaiko saugumu. Lygiai taip pat nerekomenduojama vaiko specialiai žadinti, kad nuvesti į tualetą, bandant atpratinti nuo miegojimo su sauskelnėmis. Tai visiškai nereikalingas miego ritmo sutrikdymas.
Skirtingai nuo košmarų sapnavimo, jie vyksta paryčiais, greito miego fazėje. Vaikas juos atsimena, gali papasakoti. Budinamas pabunda ir nori būti nuraminamas, šviesos uždegimas ir „baubų“ išvaikymas iš kambario jam suveikia.
Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų sakančių, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2 – 3 metų amžiaus vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet pilnai neprabundama. Tuomet sakoma, kad jau prasidėjus naktiniam siaubui reikėtų vesti vaiką išsituštinti arba negerti prieš naktį ir taip galima sumažinti pasikartojimo dažnį.
Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai yra genetiškai nulemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis. Taip pat, jeigu giminėje yra žmonių, turinčių šį miego sutrikimų, tai gali būti paveldima,“ – pasakoja Milda.
„Mūsų dukros atveju,“ – asmenine patirtimi dalinasi M.Rimeikė – „būna du variantai. Taikusis – daug skaudaus verkimo, prašosi išeiti iš miegamojo. Tokiu atveju atsisėdu kitame kambaryje ant kilimo, imu ją į glėbį ir linguodama dainuoju lopšines. Ir piktasis – rėkia, stumia, priešinasi bet kokiam kontaktui. Tuomet atsisėdu šalia jos ant kilimo, kol ji vartosi, pyksta ir tiesiog saugau, kad neužsigautų iki kol vėl užmiega. Kartais tai trunka 15 minučių, o kartais ir visą valandą. Pirmieji kartai buvo tikrai neraminantys, o dabar jau žinome jai tinkamą nuraminimo veiksmų seką“.
„Tikrai svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus. Suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir, kad tai praeis. Taip pat reikėtų įspėti aplinkinius žmones, kurie nėra su tuo susidūrę, kad visų nepažadinti ir neišgąsdinti,“ – prideda gydytoja.
Pagalba ramesniam miegui
„Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimai gali atsirasti dėl pervargimo, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tai priminimas ir mums, suaugusiems, atkreipti dėmesį ir pradėti kontroliuoti savo emocijas.
Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti vaiką įtakojančius rizikos veiksnius. Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas 15 – 20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad nepasiekti piko stadijos. Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai taip pat reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą. Nepamirškite ir pačio vaiko temperamento, jeigu jis labai judrus ir aktyvus dieną, naktį jo smegenys toliau dirba,“ – teigia Milda.
„Kai pradėjau žymėtis dienos įvykius, po kurios turėdavome sunkią naktį, greitai pastebėjau priežastis, dėl kurių tai vyko būtent mūsų dukrai. Viena iš jų buvo mano pačios stresas, tad jeigu turėdavau įtemptą dieną, dukrą migdydavo vyras. Taip pat ją neigiamai veikia sunkus vakarienės maistas, kai dienos metu turime per daug įvairių įspūdžių arba jie vyksta per arti miego laiko. Tokiais atvejais dvigubai prailginame laiką prieš miegą ir apie valandą laiko praleidžiame vandenyje, t. y. duše ar vonioje. O pramogą renkamės tik vieną per dieną, pirmoje dienos pusėje. Toks laiko sulėtinimas praktiškai panaikinimo mūsų neramaus miego problemą,“ – dalinasi Miglė.
„Puikus individualaus šeimos sprendimo pavyzdys ir jų gali būti daugybė. Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduoju vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek reikalinga peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego rėžimą ir kitus aspektus. Taip pat yra ir kitų nemedikamentinių padedančių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip tarkim operacijai, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriami papildai. Bet tik kaip laikina pagalbinė priemonė, šalia visų kitų šeimoje daromų veiksmų,“ – pataria neurologė.
„Konsultuojant šeimas neretai pastebiu, jog patys tėvai per jautriai reaguoja ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių dėl ko jie gali verkti – galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos“. Tad nerimastingiems tėvams linkime daugiau atsipalaidavimo ir priėmimo,“ – pokalbį užbaigia Mylu.lt miego konsultantė Dovilė.
Viso pokalbio galite pasiklausyti čia: https://www.instagram.com/p/Cf9VkoZDfG5/
