Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą ir vaiką persekioti visą gyvenimą
Po skyrybų dėl pačių įvairiausių priežasčių vienas iš tėvų negyvenančiam kartu draudžia matytis su vaiku. Tai – viena skaudžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria tėvai, vaikai ir jų teises ginantys vaiko teisių specialistai.
„Draudimas vaikui matytis su tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, jo emocinei būklei. Vaikas neretai įtraukiamas ne tik į ginčus, bet ir teisminius procesus. Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą ir vaiką persekioti visą gyvenimą. Šiandien, kai šalyje tiek šeimų skiriasi, galime įsivaizduoti, kiek daug vaikų jaučiasi nelaimingi, neišgirsti. Vaikai myli abu savo tėvus, yra jautrūs pykčiui, tad neretai dėl skyrybų prisiima kaltę sau. Visgi, yra pavyzdžių, kuomet tėvai gali ne tik taikiai išsiskirti, bet ir, svarbiausia, gebėti abu vienodai bendrauti su savo vaikais. Labai kviečiu tėvelius sunkiausiose situacijose pirmiausia pagalvoti apie vaikus, jų jausmus, jų poreikį turėti abu tėvus“, – sako Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Priežasčių neleisti bendrauti – daug
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų neleidžia pasimatyti su kitu yra alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, agresyvus elgesys, negebėjimas finansiškai išlaikyti vaiką, psichinės ligos, vaiko nenoras susitikti“, – pastebi Jurgita Varanauskienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė, kasdien susidurianti su tėvų nesutarimais dėl vaikų.
Be minėtų priežasčių tarp dažniausių patenka vieno iš tėvų nuteikinėjimas priešų kitą, draudimai matytis, kuomet vienas iš tėvų paperka dovanomis, pramogomis, taip pat vaiko užimtumo klausimai. Mama ar tėtis nenori leisti susitikti su kitu dėl teisminių procesų, bijo, kad vaikas apsispręs gyventi ne su juo, dar kelios iš priežasčių – asmeniniai nesutarimai, noras keršyti, dėl kito tėvo naujos šeimos narių, dėl nepagrįstai sumažintų vaiko ir tėvo susitikimų skaičių, dėl baimės, kad vaiką išveš į užsienio šalį.
Kasdien po kelis kartus kreipiamasi į Tarnybą, kad neleidžiama bendrauti su vaiku
„Vertinant visos Lietuvos mastu, tokio pobūdžio prašymų sulaukiame kiekvieną dieną, kai kuriuose teritoriniuose skyriuose – net po keturis kartus. Visus pranešimus Tarnyba vertina kaip galimą vaiko teisių pažeidimą, susitinka su vaiku, išklauso jo nuomonę, kalbasi su tėvais ar įstatyminiais atstovais, – sako Tarnybos teisininkė, – Vaiko tėvams nesusitariant, esant konfliktiškiems santykiams, Tarnybos specialistai, siekia užkirsti kelią galimos žalos vaikui atsiradimui ir siekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Vaiko teisių gynėjai vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tarpininkauja sudarant bendravimo tvarkas“.
J. Varanauskienė sako, kad būna, kuomet patys įstatyminiai vaiko atstovai kreipiasi į Tarnybą ir prašo padėti susitarti ir tarpininkauti, sudarant bendravimo tvarkas: „Žinoma, ne visi tėvai kreipiasi į Tarnybą, dalis jų kreipiasi į advokatus ar pasinaudoja Mediacijos procesu (teisminė mediacija – kai byla nagrinėjama teisme, neteisminė mediacija– kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme). Tarnybos specialistų pagalba – tarpininkavimas sudarant bendravimo tvarkas, dažniausiai padeda tėvams išspręsti kilusius nesutarimus, kai kuriais atvejais padeda sureguliuoti šalių elgesį ir net iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Būtina pastebėti, kad ir sudarius bendravimo tvarkas, yra atvejų, kuomet tėvai dėl netinkamų veiksmų kito asmens atžvilgiu, poelgių ar jo asmeninių savybių, užimtumo darbe, negeba laikytis aptarto susitarimo“.
Dėl vaikų tėvai turi išsispręsti savo emocines problemas
Didžiąją dalį pranešimų dėl neleidimo bendrauti sudaro atvejai, kuomet procesai vyksta teismuose arba ruošiamasi tokio pobūdžio procesams. „Įstatyminiai vaikų atstovai stengiasi kuo dažniau informuoti apie tokius atvejus, pasitelkdami vaiko teisių specialistus, iškilusiems ginčams spręsti. Tokie pranešimai kartojasi net po kelis kartus tose pačiose šeimose. Net teismams laikinai sureguliavus ar išsprendus ginčą dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, Tarnybos specialistai skuba įstatyminiams atstovams padėti, sprendžiant vaiko perdavimo momento problemą bei trukdymo vaikui bendrauti su kitais giminaičiais ir vaikui daromos neigiamos įtakos“, – apie darbo specifiką pasakoja teisininkė.
J. Varanauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį: „To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima efektyviau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų. Jos dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama priežastimi. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos – nebendrauti“.
Giminaičių nesutarimai neturi veikti bendravimo su vaiku
„Tendencija, kuomet į vaiko teisių gynėjus kreipiasi nepilnamečių vaikų tėveliai dėl neleidimo pasimatyti su vaiku, ypatingai pastebima vasaros laikotarpiu, kuomet skyrium gyvenantis vienas iš tėvų grįžta atostogoms į Lietuvą. Susiklosčiusi situacija lemia tai, kad vienam iš tėvų gyvenant užsienyje, bendravimas su vaiku yra ribojamas atstumo, arba dėl reto jo bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, arba nenuoseklios ir epizodiškos vaiko su vienu iš tėvų bendravimo patirties, nebūna susiformavęs nuolatinis to suaugusiojo emocinis ryšys su vaiku. Tuomet vaikas tėtį at mamą mažai pažįsta, todėl jis jam gali kelti nesaugumo jausmą, vaikas negali išreikšti net apibendrintos nuostatos apie tą iš tėvų, kurio nepažįsta. Pasitaiko, kad vaikai, ypatingai mažo amžiaus, neatpažįsta savo biologinių tėvų, bijo su jais pasilikti vieni, o tai tėtis ar mama gali įvertinti kaip galimą nuteikinėjimą prieš jį“, – sako J. Varanauskienė.
Pasitaiko atvejų, kuomet vaiko giminaičiai (seneliai, krikšto tėvai, kiti asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais) kreipiasi į specialistus dėl bendravimo su vaiku. Būna, kad vaiko teisių gynėjai, išklausydami vaiko nuomonę, pastebi, kad vaikas su giminaičiais nenori bendrauti mamoms/tėčio akivaizdoje, nes jaučia nusistatymą giminaičių atžvilgiu. Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vaiko teisė bendrauti su giminaičiais turi būti užtikrinta.
Tarnybos teisininkė pažymi, kad šios teisės negali veikti mamos ar tėčio ir giminaičių tarpusavio nesutarimai: „Yra svarbu, kad vaiko ir giminaičių santykiai būtų tvirti, emociškai palankūs. Kuo daugiau meilės ir rūpinimosi vaikas patirs iš artimų giminaičių, tuo vaikui bus geriau. Neleisdamas vaikui bendrauti su giminaičiais, tėtis ar mama demonstruoja tik išskirtinę savo valdžią vaikui ir elgiasi priešingai savo vaiko interesams bei poreikiams“.
Atsakomybę dėl užsitęsusių ginčų turi prisiimti abu tėvai
Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad nepilnametis dėl vykstančių teisminių procesų, dėl šalių nesugebėjimo susitarti ne kartą būna apklausiamas teisme. Jis pats kaip ginčo objektas yra įtrauktas į teisminius procesus. „Nepilnametis, gyvendamas šeimoje (tėčio ar mamos), kurioje yra nuolatos aptarinėjamos teismo metu iškeltos problemos, nėra ir negali būti visiškai izoliuotas nuo šių problemų, nes yra įtraukiamas į nesibaigiančius teisminius procesus. Taip pat vaiko nuomonei įtaką daro ir jo artimiausioje aplinkoje gyvenantys ir apie jo mamą ar tėtį atsiliepiantys žmonės. Jų kalbos ne visada atspindi tiesą, tačiau ironizuojantis kalbos pobūdis, pasakymo vieta ir aplinkybės parodo, galbūt, net ir nesąmoningą tėčio ar mamos priešiškumą kito tėvo atžvilgiu“.
Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Pasak teisininkės, akivaizdu, jog tokioje aplinkoje, kurioje vaikui artimiausi žmonės savo elgesiu, kalbomis parodo priešiškumą ir neapykantą mamai ar tėčiui, neskatins vaiko noro bendrauti su vienu iš tėvų. Nors tėtis ar mama vaiko teisių specialistams aiškina, kad jie nenuteikia vaiko kito tėvo atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, veiksmas, nuotaika, veido išraiška, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, gali suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. „Taigi, dėl ilgai besitęsiančių teisminių procesų tokiose situacijose, atsakomybę turėtų prisiimti abu tėvai. Kai vaiko ir tėvų santykiuose yra daug neaiškumų, nežinomybės, vaikui būtina bendrauti su abiem tėvais. Šitaip gali būti išsiaiškinta viskas, kas padėtų ne tik vaikui, bet ir tėčiui bei mamai rasti sutarimą“, – sako pašnekovė.
Sudėtingiausia, pasak Tarnybos atstovės, yra tarpininkauti tuose ginčuose, kuomet vaikas yra labai mažas – kūdikis arba iki 4 metų amžiaus. Tuomet mamos dažnai yra linkusios abejoti tėčio įgūdžiais pasirūpinti kasdieniais vaiko poreikiais.
Kur kreiptis, jei neleidžiama bendrauti su vaiku
Teisės aktuose yra nustatytos specialios priemonės, skirtos spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių. Vaiko tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, taip pat – kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Jei tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais, LR civilinis kodeksas numato dvi institucijas, kurios gali tėvus įpareigoti sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais. Tai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir teismas.
Jei vaiko tėvai atsisako giminaičiams sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, giminaičiai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jo specialistai gali įpareigoti
Jei vaiko tėvai nevykdo Tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimo ar giminaičiai nesutinka su skyriaus sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, giminaičiai gali kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais prieš kreipiantis į teismą yra būtina pasinaudoti išankstine galimo ginčo sprendimo tvarka, t. y. dėl bendravimo su vaiku kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Sprendžiant, ar bendravimas su giminaičiais atitinka vaiko interesus, teismas vertina vaikų brandą, susidariusią padėtį ir giminaičių poelgius, giminaičių gyvenimo būdą bei kitas konkrečias aplinkybes.
Teismas, įpareigodamas vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku, turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai.
Vaiko giminaičių teisė bendrauti su vaikais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko tėčio ar mamos teise bendrauti su vaikais. Jei, pavyzdžiui, vaiko tėčiui ar mamai yra apribota tėvų valdžia ar nustatytas minimalus bendravimas su vaiku, tai nereiškia, kad vaiko seneliai iš to tėvo pusės turi teisę su anūku bendrauti tik minimaliai. Senelių bendravimo su anūku tvarka nustatoma atskirai nuo vaiko tėčio ar mamos bendravimo su vaiku tvarkos.
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais vaiko giminaičiais.
