Esu nėščia ir amžinai noriu miego

miegas

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Nėštumo metu pasikeičia ne tik mityba, režimas, bet ir miegas.

Nepatariama miegoti ant nugaros

Pati nėščioji neretai pastebi, kad gulint ant nugaros jai sunkiau kvėpuoti, trūksta oro, darosi silpna. Kuo nėštumas didesnis, tuo šie simptomai ryškesni. Vaisiui augant, didėjant jo svoriui, kai moteris guli ant nugaros užspaudžiama tuščioji vena. Dėl to sutrinka kraujo apytaka, žemėja kraujospūdis, moteriai svaigsta galva, gali pykinti, sunku kvėpuoti. Ne visos moterys jaučia šiuos simptomus. Jei nėščiajai patogu, ji jaučiasi gerai, tai gulėti ant nugaros galima.

Patogiausia padėtis

Patogiausią padėtį miegui nėščioji susiranda pati. Nėštumo pradžioje, kai gimda nedidelė, galima miegoti ir ant pilvo. Vaisių nuo suspaudimo saugo pilvo siena, gimdos raumuo, vaisiaus vandenys – jam nieko blogo nenutiks. Tačiau vaisiui, o kartu ir gimdai augant gulėti ant pilvo darosi nepatogu.

Patogiausia gulėti ant šono. Kairio ar dešinio – kaip patogiau moteriai. Dažniausiai vaisiaus kūnelis yra moters dešinėje, tad kairėje pilvo pusėje yra daugiau „laisvos“ vietos, ir gulėti patogiau (nors tada gali varginti širdies spaudimo simptomai). Dažniausiai pats vaisius siunčia signalus, verčiančius keisti padėtį. Kai vaisius pradeda itin stipriai judėti, kai tai sukelia nemalonius pojūčius mamai, reikia keisti gulėjimo padėtį. Toks stiprus judėjimas gali rodyti, kad vaisiui trūksta deguonies (pavyzdžiui, dėl prispaustos virkštelės). Patogu miegoti ant šono su pagalve tarp kojų.

Nėštukės lova

Augant pilvui, keičiasi kūno proporcijos, svorio centras, todėl prisitaikydamas stuburas linksta tiek menčių, tiek juosmens srityje. Stuburą prilaikantys raiščiai labai įsitempia, todėl dažnai nėščiosios skundžiasi nugaros skausmais. Todėl nėščios moters lova turėtų būti ypač patogi. Tuo metu visiškai netinka kieta lova.

Čiužinys turi pakankamai įdubti peties ir klubų srityje. Miegui tinka toks čiužinys, kuris gali keisti savo formą žmogui keičiant kūno padėtį. Tokiomis savybėmis pasižymi spyruokliniai, poroloniniai, vandens, pripučiami čiužiniai. Itin patogūs čiužiniai, kurių pagrindą sudaro elastingas putų poliuretanas ir elastinė viskozės medžiaga. Tokie čiužiniai neišsiguli, o jų forma nesikeičia net po daugybės naudojimo metų.

Atsigulus ant čiužinio, viskozės elastinė medžiaga sušyla nuo kūno temperatūros ir išsigaubia pagal kūno formą ir svorį. Dėl unikalios medžiagos savybės sumažinti kūno apkrovą, gulint dingsta nuovargis ir atsipalaiduoja įsitempę kaklo, pečių, nugaros bei kojų raumenys.

Vandens lova irgi tiksliai atkartoja kūno formas. Kai žmogus apsiverčia ant šono, iškart vieni įdubimai išsilygina, kiti atsiranda. Dabartinė pramonė gamina labai kokybiškus spyruoklinius čiužinius, kurie gali turėti du spyruoklių sluoksnius. Brangių čiužinių kiekviena spyruoklė turi atskirą movą, saugančią nuo išsiklaipymo.

Jau savo atgyveno vatiniai čiužiniai, nes ilgai naudojant vata sušoka.

Nėštukėms reikėtų didesnės pagalvės. Pagalvė atpalaiduoja kaklo srities stuburo raiščius, sausgysles, leidžia geriau pailsėti. Nėštumo metu aukštesnė pagalvė gelbsti nuo „kylančios rūgšties“, ėdančio rėmens. Perkant pagalvę reikia „matuotis“, ar jos dydis pakankamas pagal pečių plotį ir kūno svorį.

Ekonomiškesnės ne kvadratinės, o stačiakampio formos pagalvės. Miegant pagalvė neturi užlįsti po pečiu. Ji turi būti minkšta, pakankamai užpildanti tarpą tarp galvos ir pečių.

Nėštukės kartais įsitaiso labai aukštas pagalvės ir miega pusiau gulomis. Tokia poza nėra sveika.

Stuburas juosmens srityje dumba, jis ima kaboti ant raiščių. Jei tai truktų tik kelias minutes, tempiami raiščiai savotiškai treniruotųsi. Bet visą vakarą tempiami, jie praranda savo elastingumą. Raiščiai sudaryti iš kolageninio audinio, kuris panašus į susisukusias spyruokles. Kai tos spyruoklės pertempiamos, jos kur kas sunkiau atsistato, nei, pavyzdžiui, raumens skaidulos. Atsistojus iš pusiaugulos padėties kurį laiką sunku išsitiesti, jaučiamas sustingimas. Ilgainiui gali atsirasti ir nugaros skausmų.

Padidėja miego poreikis

Nėštumo pradžioje padidėjęs hormono progesterono kiekis sukelia mieguistumą, todėl pirmuosius 3 nėštumo mėnesius daugumą nėštukių vargina padidėjęs miego poreikis, kai ryte sunku keltis, nors vakare užmiegama apie 19–20 val. Jei tik įmanoma, šiuo metu nėščioji turėtų miegoti tiek, kiek tik nori.

Antruoju nėštumo trimestru išsilygina hormonų progesterono ir estrogeno kiekiai, todėl miego poreikis mažėja, daugėja energijos, ir nėščioji yra kur kas žvalesnė.

Nėščiųjų nemiga

Artėjant gimdymui dauguma nėščiųjų skundžiasi nemiga. Tai susiję su didėjančiu pilvuku, kuris neleidžia patogiai įsitaisyti lovoje. Be to, moteris kur kas dažniau keliasi naktį šlapintis, nes vaisiaus galvutė spaudžia šlapimo pūslę. Nėščiųjų nemigą, be abejo, sukelia ir nerimas, artėjančio gimdymo baimė, mintys apie vaikelio sveikatą.

Geriau išsimiegoti padės vakariniai ritualai – pasivaikščiojimas gryname ore, išvėdintas miegamojo kambarys, šiltas dušas prieš miegą, neilgas pagulėjimas šiltoje vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, šilta melisų arbata, lengvo turinio knyga ar mėgstamas žurnalas. Patarčiau nebijoti nemigos – kuo daugiau apie ją galvosite, tuo sunkiau bus užmigti. Net jei visai nesimiega, nesinori skaityti ar klausytis muzikos, galima nudirbti lengvesnius buities darbus, o paskui dieną, apėmus snauduliui, tiesiog ramiai išsimiegoti. Beje, tokiu ritmu dažniausiai tenka gyventi jau pagimdžius – naktį neišsimiegoti, o dieną pamiegoti kartu su naujagimiu.

Kaip ir bet kuri moteris, nėščioji turėtų miegoti bent 8 valandas. Pamiegoti dieną po pietų ypač naudinga – juo labiau kad nėštumo pabaigoje sutrinka naktinis miegas. Jei tik norisi, miegokite kaip galima ilgiau.

Po gimdymo moters miego poreikis didėja. Taip yra todėl, kad nėštumo ir gimdymo metu moteris išeikvoja tiek fizines, tiek ir psichines jėgas. Be to, daug energijos reikalauja naujagimis, intensyvus žindymas. Dėl to pagimdžiusi moteris jaučia nuovargį, nuolatinį miego trūkumą. Po gimdymo moters organizmą veikia besikeičiantys hormonai, kurie lemia ir fizinę būklę, ir nuotaikų kaitą. Tai turėtų suprasti šeimos nariai ir leisti mamai gerai pailsėti.

Vaikščiojimas į tualetą

Dažną šlapinimąsi lemia tai, kad vaisiaus galvutė spaudžia šlapimo pūslę. Patarčiau pagrindinį paros skysčių kiekį suvartoti iki 18–19 val., vakarienei nevalgyti sultingų vaisių.

Linkime saldžiai išsimiegoti.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni + = 16

Kitos temos: