Asta Atraškevičienė (42 m.) iš Pasvalio rajono augina 4 vaikus ir visi jie gimė po pranašiškų įvykių.
Pirmasis vaikas
Per vestuves, kurios vyko balandžio 30-ąją, kai mane išlydėjo iš namų tuoktis, aplink namo stogą pradėjo skraidyti gandrai. Jie apskrido 3 ratus. Toje vietoje, kur gyvenome, gandralizdžių net nebuvo. Atrodo, jie nujautė, kur vyksta vestuvės!
Kaimynės, žinoma, iškart pradėjo sakyti, kad tuoj bus vaikų. Po 3 mėnesių pradėjau lauktis Aldo. Jam dabar 12 metų.
Antras vaikas
Kai Aldui buvo 2 metai, žaisdamas su mašinyte jis manęs paklausė: „Mama, kur mano brolis? Jam irgi reikia duoti mašinėlę“. Atsakiau: „Tu neturi brolio“. Netrukus sužinojau, kad laukiuosi.
Gimė sūnus Ainius, jam dabar 9 metai. Kad bus berniukas, žinojau nuo pirmos akimirkos – kai gydytoja norėjo ultragarsu pamatyti lytį, pasakiau: „Nevarkite, aš žinau, kad bus brolis“.
Trečias vaikas
Vieną vakarą Aldas jau buvo išmaudytas ir dar kuitėsi vonioje, o aš nuėjau maitinti Ainiaus. Staiga iš vonios pasigirdo: „Mama, mama!“. Kai atėjau, sūnus papasakojo: „Mama, pas mane į vonią buvo atskridę du angeliukai. Jie paklausė, ką aš veikiu, pasakiau, kad maudausi. Tada jie paklausė, – ar jie gali pas mus pasilikti. Pasakiau, kad taip. Vienas angeliukas atsitūpė ant vonios krašto, kitas šalia, bet kai sušukau – mama, mama! – jie abu dingo“.
Papasakojau šitą istoriją vyrui ir paklausiau, ar jis žino, ką reiškia, kai vaikai mato angeliukus? Vyras liepė man neprisišnekėti.
Po kelių dienų Aldas manęs dar paklausė, ar visi angeliukai būna su suknelėmis, nes tiedu, kurie buvo atskridę į vonią, buvo būtent su sukniomis.
Netrukus pradėjau lauktis. Sužinojusi apie nėštumą 100 proc. žinojau, kad gims mergaitė.
Gimė Aistė, jai dabar 7 metai.
Ketvirtas vaikas
Ketvirtą mergaitę išpranašavo net keli įvykiai. Kad turėsiu dar vieną mergaitę, žinojau prieš kelerius metus, taip pat žinojau ir vardą – Aušra. Nes buvau susapnavusi sapną, kad su būnu su maža dukrele ir staiga pro duris įeina moteris, vedina dar viena mergaite. Ji duoda man tą mergaitę ir sako: „Augink kaip savo, nes aš negaliu. Matau, kad tu gerai augini“. Paklausiau, iš kur ji žino, kad aš gerai vaikus auginu? Ji pasakė: „Aš stebėsiu, ir jei matysiu, kad tikrai gerai augini, sugrįšiu po 3 metų“.
Šį sapną susapnavau pavasarį. Po 3 metų pavasarį gimė ketvirta dukra.
Beje, kai susilaukėme trečiosios, vyriausiajam sūnui pasakėme: „Jeigu dar pamatysi kokius angeliukus, sakyk – ačiū, nebereikia, mums užtenka ir 3 vaikų“. Tačiau čia į „angelų“ istorijas įsijungė trečioji dukra Aistė. Dar nebuvo gimusi pagrandukė, kai Aistė mums štai ką papasakojo: „Mama, žinok, ta sesė, kuri man nedavė rankos, nori pas mus ateiti“.
Tada prisiminėme, kad Aldas juk matė du angelus. Vienas pasiliko pas mus, o kitas išskrido. Tai ir buvo ta ketvirtoji sesė, kuri troško pas mus ateiti.
Kaip minėjau, sapne žinojau, kad dukra turi būti Aušra, bet, kaip tyčia, mano sesė pavadino savo dukrą Aušra. Puolėme ieškoti panašaus vardo ir radome – Ausma. Latviškai Ausma ir yra Aušra. Ausmai dabar 2 metukai.
Ar dar bus angeliukų?
Ne taip seniai sapnavau, kad man į langą ir duris beldžia berniukas ir prašo atidaryti: „Įleiskite, man labai reikia jūsų“. O aš tuo tarpu slepiuosi virtuvėje po stalu… Vyras tuo metu žiūri televizorių. Šaukiu jam – girdi, beldžia, atidaryk. O vyras atsako: „Jeigu tu nori, tai ir atidaryk“. Vis dėlto aš slėpiausi ir neįleidau.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
