Kaip pasitikti naujagimį? Vieni iki šiol laikosi taisyklės „iš pilvo – į pilvą“ ir parsivežę naujagimį iš gimdymo namų sukuria jam įsčių aplinką. Kiti, pasidavę naujai madai, naujagimį priima kaip visavertį šeimos narį ir netaiko jam jokių „šilto pilvo“ standartų. Kokia nuomonė teisinga?
Konsultuoja kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė
Nepersistenkite sukdamos lizdą
Kokius buities darbus nudirbti iki gimdymo? Štai klausimas, kuris paspirgina daugybę būsimų mamų. Prisiminkime ir gamtos lemtą lizdo sukimo sindromą, kuris pasireiškia nėštumo pabaigoje. Manoma, kad šis sindromas aktyviausias 38 savaitę dėl padidėjusio hormono oksitocino išsiskyrimo. Moteris tampa nemotyvuotai aktyvi, pilna energijos ir pasiruošusi nuversti kalnus. Ko griebtis? Ogi to, kas po ranka – buities darbų ar net remonto.
Čia specialistai sako „stop“. Kodėl?
Pirma. Remontą, jei toks buvo būtinas, reikėjo baigti bent prieš 2 mėnesius. Nauji kilimai, užuolaidos, baldai, dangos ir dažai – gražu akiai, suteikia dvasinio komforto ir gaivos pjūtį, tačiau skleidžia aštrų „naujumo“ kvapą. Šį kvapą sukelia lakūs formaldehidų junginiai, pavojingi žmogaus sveikatai. Jeigu mažylio kambariui pirkote sintetinių daiktų, ilgai ir dažnai vėdinkite kambarį, kol nebesijaus „naujumo“ kvapo. Namus atnaujinę, likus vos kelioms dienoms iki kūdikio gimimo, tikrai to nespėsite.
Beje, natūralios vilnos kilimai ir mediniai baldai formaldehidų į aplinką beveik neskleidžia.
Antra. Išgramdę iš namų visas namines bakterijas sulėtinsite vaikučio adaptaciją. Gerosioms namų bakterijoms dabar teikiamas didžiulis dėmesys, manoma, kad jos yra geriausias imuniteto kalvis. Žinoma, tai nereiškia, kad tos bakterijos turi būti matomos, – nešvarumų ir dulkių pavidalu.
Trečia. Pervargsite, o gal net be reikalo paankstinsite gimdymą. Daugybė mamų papasakos, kaip prieš pat gimdymą nutarė išvalyti langus, išplauti ir pakabinti užuolaidas, pūškavo pakėlusios rankas ir – po kelių valandų jau buvo gimdykloje.
Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė sako, kad laukiant kūdikio visiškai pakanka išsivalyti namus taip, kaip esate įpratę – išsiurbti, išplauti grindis ir nuvalyti dulkes. Tėtis, belaukdamas padidėjusios šeimos namuose, tikrai nespės apsiversti, o tą dieną, kai mama su mažyliu grįš, jam pakaks tik dar kartą „pereiti“ namus su drėgna šluoste ir nuvalyti dulkes nuo matomų paviršių. „Dar tėtis turi nepamiršti nupirkti mamai gėlių. Jos būtinos“, – juokiasi Giedrė Veličkienė.
Svarbiausia – prieš parsivežant mažylį iš ligoninės namus gerai išvėdinti, kad neliktų nė pėdsako sintetinių kvapų – smilkalų, žvakių ir gaiviklių. Tiesa, smilkalų mėgėjai jų kartais vežasi net į gimdymą. Tai pateisinama tik tuomet, kai smilkalai natūralūs, brangūs, pirkti specializuotose parduotuvėse. Jei smilkalus perkate prekybos centruose ir mokate keliasdešimt centų, jie tikrai yra sintetiniai ir naujagimiui (mamai, tėčiui bei kitiems vaikams) labai kenksmingi.
Namų kvarcavimas, kuris kadaise buvo populiarus, dabar visiškai nemadingas. Kvarco lempa padarytų juodą darbą naikindama gerąsias namų bakterijas.
Kraitelis – ne paskutinę akimirką
Kūdikio kraitelio – drabužėlių, patalynės, vežimuko – nepatariama pirkti paskutinę dieną. Verčiau tie daikteliai pabūna kurį laiką namuose. Vežimėlį, čiužinį, lovytę, gultuką, žaislus reikėtų išpakuoti, jei skleidžia kvapą – išvėdinti, o naujagimio drabužėlius, rankšluosčius ir patalynę – išskalbti. „Rūbų virinimas – tokia pati atgyvena, kaip ir namų kvarcavimas.
Drabužius pakanka išskalbti švelniu režimu, galima net be jokio skalbiklio – tik vandenyje. Lyginimas irgi daugiau skirtas estetiniam pojūčiui. Jei patinka, jei malonesni šlyginti drabužėliai, tada lyginkite, bet lyginimas kaip dezinfekavimo būdas (senesniuose kūdikių priežiūros vadovėliuose jis taip ir būdavo pristatomas) nereikalingas“, – sako Giedrė Veličkienė.
Išplauti drabužėliai turėtų „pagyventi“ namuose – spintoje ar komodoje, tačiau ne maišiukuose. Kvėpuodami jie prisisodrins gerųjų namų bakterijų, prisigers namų kvapo.
Neretas vaizdelis, kaip mama į gimdymo namus pasiima neišpakuotų drabužėlių, čia pat išima iš polietileno pakuočių, karpo etiketes. Tuomet daikteliai neturi jokios informacijos. Užtat pabuvę namuose jau bus apsisėję gerąja namų mikroflora ir ruoš vaikučio imunitetą. Nenustebkite gavusi patarimą į gimdymo namus pasiimti ne sterilų, ką tik išplautą, o jau naudotą namų rankšluostį, chalatą – taip padėsite vaikučiui adaptuotis.
4–8 jautrios savaitės
Mediciniškai naujagimystė yra 28 dienos, tačiau adaptacija gali užsitęsti ir 8 savaites – manoma, kad per tiek laiko susidėlioja aiškus miego-būdravimo-valgymo ritmas. Kaip elgtis per šias jautriąsias savaites? Mama intuityviai pajus, kad neišnešiotam, sunkiai gimusiam, dirgliam naujagimiui reikia ir švelnesnės, tylesnės aplinkos. Tokiems jautruoliams siūloma sukti lizdelius – guldyti ne į lovytę, o į lopšiuką, aptūloti taip, kad mažylis jaustųsi saugiai, nejungti ryškios šviesos, netriukšmauti. Kitaip tariant – kurį laiką pratęsti įsčių aplinką. Jei naujagimis išnešiotas ir sveikas, ypatingų ceremonijų nereikia. „Vaikutis, augdamas pilve, girdėjo ir mamos balsą, ir taškančius puodus, ir televizorių. Tačiau neslėpsiu, kartais sutrinku, kai mamos pasakoja apie kitą kraštutinumą – kaip jos leliukui miegant siurbia kambarius, garsiai klausosi muzikos ar jungia virtuvės kombainus. Mes turime gerbti tą mažą būtybę, kaip gerbiame kitus šeimos narius. Sakykite, ar vyrui miegant jungiate siurblį? O jis, kai Jūs miegate, ar gręžia sienas?“, – sako kūdikių priežiūros specialistė.
Baltasis triukšmas
Per paskaitas, kurias skaito Giedrė Veličkienė, mamos klausia, ar naudoti kūdikiams vadinamąjį „baltąjį triukšmą“, kuris daugumą mažylių ramina. Baltasis triukšmas – tai labai silpnas monotoniškas garsas, kaip jūros ošimas, „nepagauto“ radijo signalo traškesys, vėjo gaudimas. Tarkime, plaukų džiovintuvo ūžimas jau negalėtų būti pavadintas baltuoju triukšmu – jis per garsus.
„Ar kūdikiui reikia to baltojo triukšmo, mamos turi išsiaiškinti pačios – tas ūžimas, šniokštimas tikrai tiks ne visiems, bus mažylių, kurie kaip tik bijos tokio garso. Vadovaukitės sveiku protu. Labai sutrikau, kai viena šeima papasakojo, jog kūdikiui į vežimėlį prie galvytės įdeda „iPadą“, nustatę traškesį, nes vaikutis prie tokio garso geriau miega. Kai kurie tėvai vaikučiui į lovytę įdeda išmanųjį telefoną, įjungę jūros ar miško ošimo garsus. Pažįstu ne vieną šeimą, kuri migdo vaiką, įjungę gartraukį. Tai suformuoja keistą priklausomybę, nuo kurios paskui labai sunku atpratinti. Sutikite, visi šie atvejai yra kraštutinumai. Beje, kartais baltasis triukšmas tikrai padeda, pavyzdžiui, kai gretimame bute vyksta remontas ir girdėti gręžimo ar kalimo garsai“, – pasakoja Giedrė.
Rankų plovimas ir bučiniai
Kadangi vis labiau laisvėja požiūris į sterilumą, nebėra griežtos taisyklės, kad pirmąjį mėnesį nereikėtų rengti palankynų, kviesti svečių. „Buvau nusiteikusi – mėnuo be svečių, tačiau grįžusi namo taip norėjau pasidžiaugti savo vaikučiu, parodyti jį visiems. Supratau, kad sergantis žmogus neis lankyti, ir taikiau paprastą taisyklę – svečiai atėję nusiplauna rankas ir nebučiuoja vaikučio į veidą. Jeigu labai norisi pabučiuoti, – tegul bučiuoja į rankytę ar kojytę. Virusų siautėjimo metu naujagimio per daug bučiuoti į veidą nereikėtų net ir mamai su tėčiu, nes suaugusieji gali būti virusų nešiotojai, nors dar nejaučia ligos simptomų. Namiškiams plauti rankų kaskart imant kūdikį nebūtina – pakanka laikytis paprastos higienos: rankas plautis pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko“, – sako kūdikių priežiūros specialistė.
Jei kuris nors šeimos narys serga, galima panaudoti oro jonizatorių, patalpas papurkšti vandeniu, į kurį įlašinta arbatmedžio aliejaus, kuris turi dezinfekuojamųjų savybių.
Temperatūra naujagimio kambaryje
Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad pati geriausia kambario temperatūra – 18–20ºC. Tai rekomendacija mums, suaugusiesiems, ir vaikams nuo metų, kurių termoreguliacija jau susiformavusi ir kurie daug juda.
Naujagimiams ir mažiems kūdikėliams reikėtų palaikyti 20–22ºC temperatūrą. Vis dėlto kartais tai tampa tikru galvosūkiu. Jei buto šildymas centrinis, ir namie tik 18ºC, ar verčiau naujagimį šilčiau aprengti, ar jungti šildytuvą? Giedrė Veličkienė sako, kad vis dėlto geriau jau 18ºC „šaltis“, nei naujagimio kambario orą dar labiau išdžiovinti kaitinant šildytuvu.
Namų vėdinimas žiemą irgi komplikuotas, nes lauke oras būna ne pats švariausias – girdime pranešimus apie viršytą kietųjų dalelių kiekį. Nepaisant to, namus vėdinti būtina, geriausia staigiu skersvėju (pakaks 2 minučių). Naujagimį tuo metu reikėtų išnešti į kitą patalpą, kad ir į vonią. Tokio staigaus vėdinimo reikia kas 3–4 valandas. Pagal higienos normas, patalpų oras turėtų per parą pasikeisti 2,5 karto.
Ar verta atlikinėti naujagimiui oro vonias, jei namie temperatūra vos 18º C? Giedrės Veličkienės nuomone, ne tik verta, bet ir būtina, tik ne šaltajame kambaryje, o, pavyzdžiui, vonios kambaryje, kuris visada bus šiltesnis. Reikia surasti namuose šilčiausią vietelę ir ten vaikutį perrenginėti, o kartu ir leisti pabūti nuogam nors minutę.
Ne tik vėdinkite, bet ir drėkinkite
Partarimas verčiau šilčiau mažiuką aprengti nei jungti oro šildytuvą yra neiš piršto laužtas. Šildymo sezono metu mes visi kenčiame nuo per sausio patalpų oro, o ką kalbėti apie naujagimius, kurie viską jaučia kelis kartus stipriau. Kai oras per sausas, sausėja oda, išdžiūsta gleivinės (nosies ir akių), jos tampa pažeidžiamos ir atviros virusams. Mes, suaugusieji, jaučiame, kaip šildymo sezono metu šerpetoja rankų ir veido oda, išdžiūsta nosies gleivinė, niežti po nosimi, kai kada net kvėpavimas per nosį būna skausmingas, norisi čiaudėti. Kūdikiams dar blogiau – kadangi nosytės landos labai siauros, kvėpuojant girdėti švogždimas, lyk vaikutis sirgtų sloga. Taip yra dėl pridžiūvusio sekreto. Džiovina ne tik sausas, bet ir karštas oras, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 24°C.
Sveikiausias patalpų oras, kai jo drėgnumas – apie 40–60 proc. O štai per šildymo sezoną oro drėgnumas patalpose gali siekti vos 20 proc. – tik trečdalį žmogui reikalingos drėgmės! Tad vaikas, būdamas namuose, jaučiasi taip, lyg laiką leistų dykumoje. Statybinių medžiagų parduotuvėje galite įsigyti oro drėgnumą rodantį prietaisą. Orą drėkinti galima 3 būdais – vėdinimu, drėgnų audeklų garinimu (keblus ir senoviškas būdas) arba oro drėkintuvais.
Kvapai – kvepalų ar kopūstų?
Namuose, kuriuose auga kūdikis, turėtų vyrauti natūralūs namų kvapai. Tegul tai bus gaminamo maisto, kad ir raugintų kopūstų sriubos kvapas, bet ne sintetiniai namų kvepalų kvapai. Kodėl tai, kas skaniai kvepia, visiškai nereikalinga mažyliui? Kvapnios žvakės, aerozoliniai oro gaivikliai, kvapnios lazdelės, smilkalai ir net tėvų naudojami dezodorantai, tualetiniai vandenys gali ne tik dirginti jautrią naujagimio nosį, bet ir nuodyti jo trapų organizmą kvapo nešėjais. Sintetiniuose namų ir kūno kvepaluose kvapo nešėjai yra plastifikatoriai, ftalatai, siejami su vėžinėmis ligomis. Ftalatai yra pigūs, gerai išlaiko kvapą, todėl ir naudojami kvapams gaminti. Nenuodingi kvepalai, pagaminti natūralių aliejų pagrindu be plastifikatorių kainuoja apie 1000 eurų (50 ml). Jeigu mamytė kvėpinasi tokiais, – šaunu, tačiau tikėtina, kad jos kvepalai kainuoja iki 100 eurų, o tai tik chemikalų kokteilis… Gali būti, kad kvapniuose namuose su kvapnia mamyte augantis kūdikis po kurio laiko taps alergiškas, nes sunkios kvapo nešėjų molekulės kaupiasi organizme.
Yra ir kita priežastis, kodėl mamytėms reikėtų bent jau kol žindo atsisakyti kvapios kosmetikos, – ji užgožia natūralų mamos odos kvapą, kuris yra nepakeičiamas vystantis kūdikio prieraišumui ir saugumui.
Savaime aišku, auginant kūdikius reikia vengti agresyvius kvapus skleidžiančios buitinės chemijos. Šiais laikais didelė pasiūla bekvapių, ekologiškų priemonių, o dažnai galima apseiti su paprasčiausiu actu ir soda.
***
Laikas, per kurį mažasis šeimos narys adaptuojasi namuose, – tai puiki proga visai šeimai pradėti gyventi švariau ir sveikiau.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
