Skaitytojų prašymu spausdiname išsamų straipsnį apie vaikų miegą.
Apžvelgsime patologinius miego sutrikimus. Neužmirškite, kad jie gali būti pirminiai ar antriniai – dėl kitų ligų. Mums talkina Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Rūta Praninskienė.
Blogai, kai vaikai miega vieni
Tėveliams rūpi, ar vaikučiui užtenka miego, ar miegant atsiradę įvairūs judesiai, verkimas, dejavimas, rėkimas, knarkimas yra fiziologiniai ar patologiniai.
Vaikystėje prasidėję miego sutrikimai, kartais vargina visą gyvenimą. Todėl pastaruoju metu daug dėmesio skiriama vaikų miego problemoms diagnozuoti, gydyti. Sudėtingiausia tada, kai vaikai miega vieni. Tuomet ilgą laiką būna nediagnozuoti ir negydyti miego sutrikimai.
Kodėl vaikai knarkia?
Knarkimo priežasčių vaikystėje yra net keletas. Dažniausia iš jų, kai dėl išvešėjusio limfoidinio audinio (2-6 metų amžiuje) padidėjusios nosiaryklės tonzilės susiaurina kvėpavimo takus. Pavojingas knarkimas tada, kai jo metu yra trumpalaikis kvėpavimo sustojimas kartu su mikroprabudimu.
Dieną toks vaikutis bus prasižiojęs, kvėpuos pro burną.
Knarkimo priežastis gali būti kita aktuali šių dienų problema – nutukimas, nes riebalinis audinys susiaurina kvėpavimo takus.
Vaikas gali knarkti ir dėl gomurio anatominių savybių – tai pirminis knarkimas (konstitucinis, paveldėtas).
Dėl knarkimo atsiranda nemiga, nes knarkiant, kaip minėjau, yra trumpa kvėpavimo pauzė ir daug mikroprabudimų, kuriuos galima net registruoti.
Negalima šios nemigos dėl knarkimo gydyti migdomaisiais, kurie atpalaiduoja minkštąjį gomurį, bei vartoti alkoholio. Ilgės kvėpavimo sustojimo trukmė.
Knarkimo epizodams kartojantis, vaiką reikia guldyti ant šono.
Ar vaikams būna neramių kojų sindromas?
Taip. Daugelis suaugusiųjų, kenčiančių nuo šio sindromo, pasakoja, kad liga prasidėjo dar paauglystėje. Ši problema dažniau vargina hiperaktyvius vaikus, vaikus, sergančius dėmesio sutrikimu, bei esant šeimyniniam paveldėtam sindromui. Neramių kojų sindromas gali būti kitų ligų simptomas (mažakraujyste – dėl geležies trūkumo, vitamino B12 ar folio rūgšties nepakankamumo), nervų-raumenų ligų, cukrinio diabeto, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumo, reumatoidinio artrito, skydliaukės ligų, vartojant vaistus (triciklinius antidepresantus, benzodiazepinus).
Vaikučiai jau antroje dienos pusėje pasidaro nerimastingi, kojose jaučia deginimą, skausmą, skruzdėlyčių bėgiojimą. Vaikštant, judinant kojas, nemalonūs jutimai mažėja. Todėl miegant yra poreikis nuolat judinti kojas, dėl to vaikai trumpai, bet dažnai prabudinėja ar net labai sunkiai užmiega, taigi vargina lėtinė nemiga. Taigi visus nuolatos neramiai miegančius vaikus būtina ištirti, ieškoti priežasties.
Deja, Lietuvoje dėl šios problemos kenčia ir vaikai, ir suaugusieji, nes nėra pakankamai informacijos apie sutrikimą, ir žmonės nesikreipia pagalbos.
Ritmiški judesių sutrikimai miego metu
Žmogus miegodamas juda, nes keičia kūno padėtį, patogiai dėliodamas galūnes. Gali nevalingai trumpai trūktelėti įvairios kūno dalys.
Kai kurie vaikučiai jau ankstyvoje kūdikystėje (nuo 9-18 mėn.), dažniau berniukai, migdosi ritmiškai sukiodami galvą, galūnes ar kūną apie 15 minučių. Tokius judesius gali atlikti ir prabudę naktį. Tokį elgesį provokuoja stresas, nemiga. Autizmu sergantiems vaikams su šie judesiai būdingi ir dienos metu nemiegant. 90 proc. vaikų šie judesiai 3-4 metų amžiuje baigiasi, bet 10 proc. lieka ir tęsiasi toliau suaugusiame amžiuje.
Naujagimiai ir kūdikiai iki 4 mėnesių reaguodami į garsą dažnai skėsčioja rankomis, bet dažniausiai neprabunda ir neverkia. Jei vaikutis prabunda ir labai verkia, o epizodai kartojasi, tai nedelsdami kreipkitės į vaikų neurologą. Tai gali būti tam tikros epilepsijos formos pirmieji priepuoliai.
Būtų puiku, jei visus neaiškius judesius filmuotumėte ir parodytumėte savo gydytojui.
Epilepsijos priepuoliai miego metu
Vaikystėje prasidėję epilepsijos priepuoliai dažnai susiję su vaiko miegu. Priepuoliai gali būti ir dienos, ir nakties miego metu. Gali būti įmingant, miego metu, tuoj po miego.
Priepuoliai būdingi tiek kūdikiams, tiek vyresniems vaikams.
Paauglystėje miego trūkumas provokuoja tai amžiaus grupei būdingus epilepsijos priepuolius. Miegas suaktyvina epilepsinius iškrūvius ir jie netrukdomi plinta dėl vaikų galvos smegenų fiziologinių ypatumų.
Priepuolių pobūdis gali būti pats įvairiausias – tai galūnių patrūkčiojimai (mioklonijos), akių vokų, veido raumenų ar galūnių įsitempimas (toninė fazė), o vėliau ritmiškas galūnių trūkčiojimas (kloninė fazė), lydimi gerklų spazmo (gargimo) ir ne visada nevalingo pasišlapinimo, pasituštinimo ar putų iš burnytės, seilėtekio.
Vaikutis priepuolio metu gali būti sąmoningas, su daliniu sąmonės sutrikimu ar netekęs sąmonės.
Labai dažnai miego metu pasikartojantys epilepsijos priepuoliai ilgą laiką yra nediagnozuoti ir negydyti, jei vaikas miega kambaryje vienas.
Patartina vaikutį stebėti naktį ir nedelsiant kreiptis pagalbos į savo gydytoją, jeigu:
naktį išgirstate neaiškų garsą (gargimą, springimą);
matote ritmiškus vaiko judesius;
vaikas dažnai iškrenta iš lovos;
ryte ant pagalvės randate seilių pėdsakus su kraujo priemaiša;
vaikutis pasiskundžia, kad naktį įsikando į liežuvį.
Dantų griežimas (bruxismus)
Šis sutrikimas apipintas legendomis. Daugelis prisimena, kad griežia dantimis tie vaikai, kurie turi kirmėlyčių.
Dantų griežimas gali būti nuolatinis ar epizodinis. Pasikartojantis dantų griežimas/sukandimas miego metu paplitę tarp vaikų net 70-90 proc. ir tik 5 proc. tampa didele problema ir lieka suaugusiųjų amžiuje.
Suaugusiųjų dantų griežimo tipas prasideda paauglystėje, 14-20 proc. – apie 11 metus. Būdingas tiek mergaitėms, tiek berniukams. Dantų griežimą provokuoja stresas, dantų traumos, alergija, alkoholis, psichostimuliatoriai. Dantų griežimas gali būti ir epilepsijos priepuolio sudėtinė dalis. Dieninis ir naktinis dantų griežimas būdingas vaikams su raidos sutrikimais.
Vaikai gali skųstis rytiniu galvos, kaklo, pečių juostos skausmu. Dėl nuolatinio mechaninio dantų paviršiaus trynimo dantys pasidaro jautrūs.
Jei vaikutis naktį ilgai griežia dantimis, tai paprašykite, kad jis atsigultų ant nugaros, nes tik tuomet atsipalaiduos apatinis žandikaulis.
Epizodams užsitęsus, reikia kreiptis pagalbos į neurologą ir odontologą.
Nemiga
Šis sutrikimas yra daugelio ligų pasekmė. Nemiga diagnozuojama tada, kai vaikas sunkiai užmiega, labai dažnai prabunda ar labai anksti nubunda ir nemiega ryte.
Vaikų amžiuje nemiga yra epizodinė, kurią provokuoja skausmas, karščiavimas, nerimas, naktinis sėdėjimas prie kompiuterio, televizoriaus ar keliavimas per laiko juostas.
Kūdikiams nemiga gali būti ir dėl nepakankamai susiformavusio cirkadinio ritmo, miego hormono melatonino sintezės kelio nebrandumo ar dėl mamos nerimo.
Šis sutrikimas dažnesnis vaikams su organiniais galvos smegenų pažeidimais, regos sutrikimais, nes yra sutrikusi fiziologinė melatonino sintezė.
Nemiga vargina paauglius dėl rėžimo pažeidimo ir stimuliuojančių medžiagų vartojimo (kofeino, nikotino ir kt.), depresijos.
Antrinė nemiga gali būti dėl knarkimo, neramių kojų sindromo, depresijos ir kitų ligų.
Užsitęsus nemigai, vaikai sunkiau sutelkia dėmesį, pradeda blogiau mokytis, o dieną nori vartoti stimuliuojančių maisto produktų, kad palaikytų budrumą.
Narkolepsija
Tai padidėjęs mieguistumas dieną su haliucinacijomis, staigus užmigimas palaikant kūno tonusą ar jį prarandant. Narkolepsiją gali provokuoti teigiamos ar neigiamos emocijos.
Šis sutrikimas įvairiose populiacijose paplitęs skirtingai. JAV serga 3-16 iš 10 000 gyventojų, Europoje 1 iš 4 000, o dažniausiai serga Japonijoje – net 1 iš 600 gyventojų. Liga prasideda 15-30 metų amžiuje (po brendimo), bet 4 proc. iki 15 metų amžiaus. Serga šeimomis, nes 8-12 proc. vaikų ligą paveldi. Narkolepsija gali būti dėl kitų ligų (po galvos smegenų traumos, dėl galvos smegenų naviko, generalizuoto tiko, išsėtinės sklerozės, ankstyvo brendimo ir kt.)
Kreipkitės į gydytojus, jei:
Vaikas užmiega dieną neįprastomis situacijomis (važiuojant transporto priemone trumpą atstumą, ruošiant pamokas ir kt.).
Atlieka serijinius stereotipinius judesius ir labai verkia miego metu.
Skundžiasi neaiškiais regos, klausos, jutimų sutrikimais.
Labai dažnai nubunda ar nemiega naktį.
Vargina rytiniai galvos skausmai.
Be priežasties pradeda blogai mokytis.
„Išaugs“ ar „neišaugs“?
Lietuvoje dėl „blogo“ vaikų miego pirmieji konsultuoja pediatrai ir bendrosios praktikos gydytojai. Jei reikia, jie siunčia neurologo konsultacijai. Kartais prireikia otolaringologo, pulmonologo, kardiologo, endokrinologo, dietologo konsultacijų. Taigi diagnozuoja ir gydo specialistų komanda.
Kad teisingai diagnozuotume miego sutrikimus, būtina apklausti vaiką ir tėvus kartu. Tam naudojami įvairūs klausimynai. Klausimai priklauso nuo vaiko amžiaus, nes tam tikro amžiaus vaikams būdingi tam tikri miego sutrikimai.
Dažniausi gydytojo klausimai pateikti lentelėje. Atidžiai peržvelkite ir būkite pasiruošę pokalbiui.
| 2-5 metai | 6-12 metų | 13-18 metų | |
| Užmigimo problemos | Ar jūsų vaikas noriai eina miegoti? Ar vaikas užmiega greitai? (T) | Ar jūsų vaikas turi užmigimo problemų? (T) Ar tau sunku užmigti? (V) | Ar tu atsigulęs lengvai užmiegi? (V) |
| Padidėjęs mieguistumas dieną | Ar jūsų vaikas atrodo mieguistas, pavargęs dienos metu? Ar jis dar miega dieną? (T) | Ar jūsų vaikas sunkiai pabunda ryte, ar mieguistas dieną? Ar jis eina pogulio? (T) Ar tu dažnai jautiesi pavargęs? (V) | Ar tu jautiesi mieguistas dienos metu? Ar jautiesi mieguistas mokykloje, vairuodamas? (V) |
| Prabudimai nakties metu | Ar jūsų vaikas dažnai prabunda naktį? (T) | Ar jūsų vaikas dažnai prabunda naktį? Ar vaikšto miego metu? Ar sapnuoja košmarus? (T) Ar tu dažnai prabundi naktį? Ar tau sunku vėl užmigti? (V) | Ar tu dažnai prabundi naktį? Ar tau sunku vėl užmigti? (V) |
| Miego vientisumas ir trukmė | Ar jūsų vaikas užmiega ir prabunda tuo pačiu metu? (T) | Kada jūsų vaikas eina miegoti ir keliasi, kai eina į mokyklą/savaitgalį? Ar jūsų vaikui užtenka miego? (T) | Kurią valandą eini miegoti: kai eini į mokyklą/ savaitgalį? Kiek valandų tu vidutiniškai miegi? (V) |
| Knarkimas | Ar jūsų vaikas garsiai kasnakt knarkia? Ar jis turi kvėpavimo problemų miego metu? (T) | Ar jūsų vaikas garsiai kasnakt knarkia, ar turi kvėpavimo problemų miego metu? (T) | Ar jūsų vaikas garsiai kasnakt knarkia, ar turi kvėpavimo problemų miego metu? (T) |
T – klausimas tėvams
V – klausimas vaikams
Po kruopščios apklausos svarbu atlikti miego elektroencefalogramą ir, jei reikia, polisomnografinį tyrimą, kuris patikslina įtariamus sutrikimus.
Tyrimai atliekami specializuotose centruose. Vaikams polisomnografinis tyrimas Lietuvoje dar neatliekamas.
Diagnozavus patologinius miego sutrikimus yra skiriamas individualus gydymas pagal diagnozuotą ligą.
NEMIGOS GYDYMAS
Vaikystės nemigos gydymas yra kompleksinis. Jeigu krūtimi maitinamas kūdikis blogai miega, tai reikia peržiūrėti mamos miegą, nes kūdikis su pienu gauna miego hormoną melatoniną, o jo organizme sintetinama dar nedaug. Aišku, nereikėtų užmiršti pilvo skausmų ir kitų ūmių ligų, dėl kurių gali būti epizodinė nemiga.
Keletas miego higienos taisyklių-patarimų blogai miegantiems:
Kambarys, kuriame miega vaikas, turi būti išvėdintas, pakankamos šilumos ir drėgmės. Pagal galimybes jis turi būti skirtas miegui, be kompiuterio, televizoriaus.
Kuo anksčiau vaikutį pratinkite prie miego ritualų (migdykite tuo pačiu metu, perrenkite miegui skirtais drabužėliais, išvalykite dantukus, skaitykite pasakas, kalbėkitės, glostykite ir kt.). Kiekvienam vaikui savas ritualas. Vaikas turi jaustis saugus, ramus, mylimas.
Stenkitės, kad maždaug dvi valandas iki pasirinkto miego laiko vaikas vengtų kompiuterinių žaidimų, televizoriaus žiūrėjimo net kartais maudymosi, jei pastebėjote, kad vaikutis po to blogiau miega. Paaugliams reikia vengti maisto su stimuliuojančiomis medžiagomis.
Jei šeimoje yra problemų dėl užmigimo, miego eigos, tai reikėtų į tai žiūrėti atsakingai ir pasitarti su specialistais.
Nemigai gydyti dažnai skiriami homeopatiniai, žoliniai preparatai. Svarbus vaidmuo tenka valerijono turintiems preparatams. Skiriami ir sintetiniai medikamentai. Gydymas individualus.
KNARKIMO GYDYMAS
Jeigu vaikutis knarkia su kvėpavimo sustojimu dėl padidėjusių ryklės tonzilių, tai patariamas operacinis gydymas, pasitarus su specialistais.
Jei knarkimas dėl nutukimo – skiriama endokrinologo, dietologo konsultacija.
Sergant nervų-raumenų ligomis knarkimo diagnostikoje reikia atlikti polisomnografinį tyrimą. O gydymui – miego metu uždedama kaukė su aparatu, kuri palaiko pastovų teigiamą slėgį kvėpavimo takuose miego metu. Tai apsaugo ligoniukus nuo plaučių ligų.
Jei knarkimas atsirado dėl anatominių gomurio savybių, reikia įvertinti jo funkciją.
Kartais kvėpavimo sustojimas gali būti dėl bronchinės astmos naktinio priepuolio, tuomet skiriama pulmonologo konsultacija ir gydymas.
Taigi knarkimui diagnozuoti ir gydyti irgi reikalinga specialistų komanda.
DANTŲ GRIEŽIMO GYDYMAS
Neurologas skiria medikamentinį gydymą, o odontologas pataria specialias priemones, apsaugančias dantų paviršių.
NAKTINIŲ EPILEPSIJOS PRIEPUOLIŲ GYDYMAS
Jei taip nutinka, tėveliams būtina kuo skubiau kreiptis į specializuotus centrus. Vaikučiui bus atliekamas neskausmingas, nežalingas, bet informatyvus tyrimas –kompiuterinė miego elektroencefalograma po specialaus paruošimo.
Diagnozę nustačius, bus skiriamas individualus ilgalaikis gydymas pagal schemą.
NAKVIŠUMO, NAKTINIŲ BAIMIŲ, NAKTINIŲ KOŠMARŲ GYDYMAS
Jei epizodai dažni, kreipkitės pagalbos dėl trumpalaikio specifinio gydymo.
ĮMIGIMO TRŪKČIOJIMŲ (MIOKLONIJŲ) GYDYMAS
Jei įmigimo trūkčiojimai labai dažni, reikalinga specialisto konsultacija ir tyrimas, nes tai gali būti ir rimtos ligos pradžia.
NERAMIŲ KOJŲ SINDROMO GYDYMSAS
Gydymas individualus, nes ieškoma priežasties.
NARKOLEPSIJOS GYDYMAS
Gydymas specifinis ir skiriasi iki brendimo periodo bei po brendimo periodo.
Visų sutrikimų atvejais gydymas yra individualus ir skirtas gydytojo po išsamaus ligonio tyrimo.
„Mamos žurnalas“
