
Nėščias moteris ginekologai įspėja – saugokitės infekcijų. Apie tai, ko nėščioji turi saugotis, ir kodėl, kaip atpažinti jau prasidėjusią infekciją – gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas.
Kokios infekcijos gali komplikuoti nėštumą?
Infekcijas, pasitaikančias nėštumo metu, galima suskirstyti į kelias grupes: virusines, lytiškai plintančias, grybelines , toksoplazmozę, B grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltas ir kitas.
Ką daryti, jei gydytojas nustatė bakterinę vaginozę?
Bakterinė vaginozė aptinkama apie 25 proc. nėščiųjų. Pacientės dažniausiai kreipiasi į gydytoją dėl pagausėjusių, nemalonaus kvapo išskyrų. Diagnozė nustatoma, atlikus makšties tepinėlį bei kitus specifinius šiai patologijai diagnostinius mėginius. Ištirti rekomenduojama tas moteris, kurioms yra buvę savaiminių persileidimų, priešlaikinių gimdymų bei radus patologinių išskyrų. Visos nėščiosios ištiriamos pirmojo apsilankymo metu. Diagnozavus bakterinę vaginozę, gydytojas skiria gydymą žvakutėmis, kremu į makštį, arba geriamomis tabletėmis, priklausomai nuo nėštumo laikotarpio. Partnerio gydyti nereikia. Jis gali būti gydomas, jei bakterinė vaginozė nuolat pasikartoja. Tada partneriui reikėtų atlikti tyrimus dėl infekcijos.
Kuo nėštumo metu pasireiškia grybelinė infekcija?
Grybelinė infekcija (arba kandidozė) nėštumo laikotarpiu maždaug 2-10 kartų dažnesnė nei paprastai. Dažniausiai vargina šie simptomai: į varškę panašios išskyros, niežulys, perštėjimas, paraudimas, skausmingi lytiniai santykiai. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir makšties tepinėlio radiniais. Nėštumo laikotarpiu vartojami vietinio poveikio asntigrybeliniai preparatai. Partnerį gydyti rekomenduojama tik esant atkryčiui.
Ar nėščiajai pavojinga chlamidinė infekcija?
Tyrimai rodo, jog toms moterims, kurioms diagnozuota chlamidinė infekcija, yra didesnė savaiminio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo bei per mažo svorio naujagimio rizika. Jei moteris serga urogenitaline chlamidioze gimdymo metu, naujagimiui gali atsirasti tokių komplikacijų, kaip akių junginės uždegimas, pneumonija, o pačiai moteriai pogimdyminiu laikotarpiu – gimdos uždegimas.
Chlamidinės infekcijos dažnis nėštumo metu siekia 5-20 proc. Tiriamos nėščiųjų rizikos grupės: turėjusios lytinių kontaktų su užsikrėtusiu partneriu, jaunesnės nei 18 metų, anksčiau sirgusios šia ar kita lytiškai plintančia liga, kurioms anksčiau yra buvę savaiminių persileidimų ar priešlaikinių gimdymų.
Nustačius chlamidinę infekciją nėštumo metu, gydoma nėščioji ir partneris tuo pačiu metu.
Kodėl nėščiosioms tokia pavojinga toksoplazmozė?
Toksoplazmozė yra liga, kurią sukelia pirmuonių klasės atstovas, vadinamas Toxoplazma gondii. Užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdoroą ar žalią mėsą (kiaulieną, avieną, veršieną), dešras, užterštas toksoplazmų kiaušinėliais, valgant toksoplazmozės kiaušinėliais užterštus vaisius ir daržoves bei geriant užterštą vandenį, nesilaikant asmens higienos po kontakto su katėmis, taip pat – per kraujo transfuzijas, organų transplantaciją. Jei užsikrečiama nėštumo metu, rizika, kad užsikrės ir vaisius, siekia 40 proc. Be to, vaisiui pakenkiama labiau, jei motina užsikrečia per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius.
Moteriai pageidaujant ar praėjus daugiau kaip 1 savaitei po galimo užsikrėtimo, atliekami specifiniai serologiniai testai. Jei antikūnų prieš toksoplazmozės antigenus nerandama, tyrimą reikia pakartoti 30-32 nėštumo savaitę. Radus antikūnų, tiriami specifiniai imunoglobulinai G ir M. Pagal imunoglobulino G lygį galima nustatyti užsikrėtimo laiką. Specifinių antikūnų tyrimas turi būti kartojamas.
Gydoma specifiniais preparatais, rekomenduojamas vaisiaus tyrimas ultragarsu dėl galimų pakenkimų.
Toksoplazmozės profilaktika – nevalgyti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, neplautų vaisių bei daržovių; gerai nuvalyti paviršius, ant kurių buvo dedama žalia mėsa, vaisiai bei daržovės; saugoti maistą nuo musių ir tarakonų. Po kontakto su katėmis, dirvožemiu, smėliu reikia laikytis asmens higienos taisyklių; nėščiosios, kurių toksoplazmozės antikūnų titrai neigiami ar nežinomi, turėtų vengti kontakto su katėmis, o dirbdamos sode ar darže, kur lankosi katės, turėtų mūvėti pirštines.
Ar nėštumo metu gali pasireikšti Herpes infekcija?
Lytinių organų infekciją paprastai (apie 80 proc.) sukelia antrojo tipo Herpes simplex virusas (HSV). Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, lytinių santykių metu; vaisius gali būti užkrėstas gimdymo metu. Gali pasireikšti šie simptomai: niežulys, graužimas lytinių organų srityje ir po kelių valandų atsirandantis herpetinis pūslelinis išorinių lytinių organų, makšties, gimdos kaklelio gleivinės bėrimas. Vėliau gali susidaryti daugybinių skausmingų žaizdelių išorinių lytinių organų srityje, būdingas paraudimas, gali būti skausmingas šlapinimasis, gali padidėti kirkšnies limfmazgiai, pakilti temperatūra. HSV infekcija gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi gimdoje atsilikimą ir net žuvimą, naujagimis gali gimti infekuotas šiuo virusu. Naujagimių, užsikrėtusių šia infekcija gimimo metu, mirštamumas – 60 proc.
Išsitirti dėl šios infekcijos reikia esant visiems šiems požymiams ir neaiškios kilmės žaizdelėms lytinių organų srityje.
„Mamos žurnalas“
Susię straipsniai