Net su artimiausiomis draugėmis vengiame kalbėti apie „tos“ vietos problemas, kurių dažniausia – makšties pienligė. Gydytojai ramina – taip jautriai reaguoti nereikia, nes nors kartą gyvenime kandidoze suserga net apie 80 proc. visų moterų
Makšties kandidozė (dar vadinama pienlige ar grybeliu) yra viena dažniausių makšties ligų. Ją sukelia Candida genties grybeliai, kurių yra keletas rūšių.
Grybelių atakos
Susirgus makšties pienlige, pirma mintis – „gesinti gaisrą“, naikinti vietinius simptomus – išskyras ir niežulį. Vienos skuba pirkti brangių makšties žvakučių, kitos gydosi liaudiškais būdais – sodos tirpalo plovimais. Kai atrodo, kad liga įveikta, po kurio laiko ji vėl atsinaujina. Taip yra todėl, kad makšties kandidozė – ne makšties, o viso organizmo liga, tik jos simptomai pasireiškia lytinių organų srityje. Kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakinta organizmo apsauginė sistema, grybeliai plinta ir sukelia vietinius ar viso organizmo pažeidimus. Dar neseniai nesigilinta, koks mieliagrybio tipas sukėlė kandidozę, ginekologai skirdavo vienus ir tuos pačius vaistus, tą patį rekomenduodavo ir vaistininkas. Iš tikrųjų kandidozę sukelia kelios miliagrybio rūšys: balkšvasis mieliagrybis Candida albicans (70–80 proc.), Candida gralbrata (15–35 proc.), Candidna krusei (5–27 proc.) ir t.t.
Norint skirti tinkamą gydymą, tikslinga iš tepinėlio ištirti, kokios rūšies grybelis sukėlė uždegimą. Kitaip kova su pienlige bus neveiksminga.
Moterys dažnai serga makšties pienlige dėl kelių priežasčių:
Kai nusilpusi imuninė sistema (ypač dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo, gydymo imunitetą silpninančiais vaistais, vartojant narkotikus).
Sergant medžiagų apykaitos ligomis (cukriniu diabetu, kitomis endokrininėmis ligomis).
Vartojant įvairius medikamentus, ypač antibiotikus, kontraceptikus, įvairius hormoninius vaistus.
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių.
Dėl grubių lytinių santykių, kai pažeidžiama makšties gleivinė.
Dėl įvairių alergenų. Alergizuoti gali per dažni makšties plovimai, aromatizuoti muilai, vienkartiniai įklotai.
Dėvint aptemptus sintetinius drabužius (šiluma, prakaitas, drėgmė padidina grybelio galimybes prasiskverbti į audinius).
Sergant piktybinėmis ligomis.
Rūgštus pH
Makšties ekosistemai ypač svarbus rūgščių ir šarmų balansas, vadinamasis pH. Kaip plaukų ar veido oda, taip ir makštis turi savo ypatingąjį pH: moteriški hormonai estrogenai lemia tam tikros medžiagos – glikogeno – kiekį makšties ląstelėse.
Glikogenas skyla, o jo skilimo produktas yra pieno rūgštis. Pieno rūgštis mažina makšties pH, o rūgšti aplinka yra palanki „gerosioms“ makšties lazdelėms (laktobaciloms) daugintis. Normalus makšties rūgštingumas yra 3,8–4,5 pH. Kai moteris suserga bakterine vaginoze ar makšties uždegimu, pH būna didesnis nei 5. Kai pH mažesnis nei 4,5, dažniausiai nustatoma grybelinė infekcija. Dėl to, kad makšties pH skiriasi nuo odos pH, specialiai sukurtos intymios higienos priemonės, kurių pH sutampa su lytinių organų pH.
Kaip atpažinti, ar tai „pienligė“
Moteriai pradeda niežėti išorinius lytinius organus ir makštį. Išoriniai lytiniai organai ir makštis parausta, patinsta, atsiranda deginimo jausmas, trūkimų. Pasirodo išskyrų, panašių į varškę. Lytiniai santykiai tampa skausmingi. Skauda ir peršti šlapinantis.
Makšties kandidozė nėra venerinė liga. Nors nėra patikimų duomenų, bet manoma, kad kandidozei atsinaujinti turi įtakos ir lytinis partneris. Jis gali nejausti jokių simptomų, bet gali būti infekcijos nešiotojas. Todėl dažnai, o ypač kai moteriai kandidozė vis kartojasi, skiriamas gydymas ir partneriui.
Tarpvietės, išangės niežulys – gana dažnas moterų, besikreipiančių į ginekologą, skundas. Niežėjimo priežastys gali būti ne tik grybelinė infekcija, bet ir spalinės kirmėlės (jos deda kiaušinėlius aplink išangę), hemorojus. Niežėti gali po antibiotikų vartojimo, sergant cukriniu diabetu. Kartais įkyraus niežėjimo priežastis gali būti labai paprasta – tiesiog netinka įklotai ar paketai, naudojamos netinkamos higienos priemonės ir kt.
Nesirgsite, jei imunitetas bus stiprus
Makšties ir lytinių organų kandidozė gydoma antigrybeliniais vaistais. Tradicinis gydymo būdas – įvairių žvakučių, tablečių, kremų įvedimas į makštį. Gydoma ir geriamaisiais vaistais. Jie prasiskverbia giliai į visus audinius ir skysčius, kur gali būti grybelis. Moteriai patariama vengti stresų, nepervargti, sveikai maitintis, žodžiu, nekenkti savo imuninei sistemai.
Kodėl nepadeda gydymas
Kai kurios moterys grybelio sukeltų nepatogumų taip ir nepatiria visą gyvenimą, o kitas grybelis kankina įkyriai.
Atsinaujinantys uždegimai rodo, kad nebuvo rastas tikrasis sukėlėjas ir neskirtas tikslus gydymas. Jei makšties pienligė kartojasi, didelė tikimybė, kad infekciją sukėlė ne dažniausiai nurodomas kaltininkas Candida albicans grybelis.
Tobulėjanti diagnostika
Lietuvoje gydytojai pienligę dažniausiai diagnozuoja, remdamiesi tik pacientės įprastos apžiūros rezultatais. Gydant neretai papuolama lyg į užburtą ratą: uždegimas nuslopsta, o po kurio laiko atsinaujina. Manoma, kad su šia problema susiduria bene kas trečia moteris, nes liga pereina į lėtinę formą. Geriausia išeitis, jei nepavyksta pagydyti pienligės, – laboratoriniai tyrimai. Pagrindinėse šalies laboratorijose jau prieinama molekulinės biologijos metodu paremta analizė, todėl neliko problemų tiksliai nustatyti, koks grybelis sukėlė bet kurios formos kandidozę. Tam ištiriama paciento gleivinės nuograndų arba šlapimo genetinė medžiaga – DNR.
Genetinės medžiagos analizė leidžia lengviau kovoti ir su kita viena dažniausių makšties infekcijų – bakterine vaginoze.
Jai užklupus taip pat peršti lytinius organus. Dažniausiai išsiskiria žuvies kvapo, pilkšvai baltos išskyros, gali skaudėti šlapinantis. Šie požymiai nebūtinai pasireiškia vienu metu. Bakterine vaginoze, kaip ir pienlige, dažnai susergama, kai dėl įvairių priežasčių nusilpsta imunitetas. Tuomet sutrinka moters makšties natūrali mikroflora: sumažėjus vyravusių laktobakterijų, nebeįstengiama nuslopinti greitai besidauginančių „blogųjų“ bakterijų.
Gydant pienligę, reikia nuslopinti grybelį, o bakterinės vaginozės atveju – atstatyti makšties mikrofloroje reikiamą laktobakterijų koncentraciją.
„Mamos ž
Pastebėjau, kad ankstyvą pavasarį arba žiemą, kuomet imunitetas šiek tiek nusilpęs, tada dažniau pasireiškia ši nemaloni liga. Bandžiau vartoti vitaminus, stiprinti imunitetą, tačiau liga iki galo taip ir neišnyko.
Jau beveik mėnuo kankina straipsnyje išvardinti simtomai. Vaistus ” virtualiai” skiria jau gal ketvirtus…. Niekas negerėja. Aišku, jokių tyrimų niekas neatlieka…Tik tas, kas su tuo yra susidūrę supras, kokia tai varginanti liga. Gyvenimo kokybė sumažėjus perpus 🙁