Dažniausia žindymo problema, su kuria susiduria vos ne kiekviena žindanti mama, – skausmingi speneliai. Praėjusiame numeryje aptarėme paprastąjį jautrumą, kuris laikomas norma. Šį kartą skaitykite, kaip atpažinti sunkesnį pažeidimą, kuris gali būti vadinamas spenelių pienlige, kandidoze ar grybeliniu pažeidimu.
Konsultuoja akušerė Ieva Girdvainienė, www.gandrolizdas.lt
Ar mama gali atskirti, kada speneliai tik šiaip sudirgę, o kada jau pienligė?
Mama pienligę geriausiai gali atskirti pagal spenelių išvaizdą ir pojūčius.
Specifinių tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų pienligę, beveik nedaroma.
Teoriškai tokie tyrimai įmanomi (imamas tepinėlis nuo spenelių), tačiau praktiškai jie ilgai trunka, yra brangūs, atliekami išimtinais atvejais ar, moteriai itin pageidaujant, – privačiose laboratorijose.
Nors spenelių, pažeistų pienligės, išvaizda skiriasi nuo sveikų (speneliai atrodo paraudę, paburkę, ypač po žindymo), tačiau pagrindinis požymis yra pienligei būdingi pojūčiai: deginančio, niežtinčio pobūdžio skausmas. Spenelius niežti ir peršti, kaip ir makštį, esant makšties pienligei (kandidozei). Juk sukėlėjas tas pats – grybelis Candida Albicans, tad ir pojūčiai tokie patys. Candida – tai mikroskopinis grybelis, dažnai aptinkamas ant žmonių odos (ir kitose vietose).
Beje, mamos pienligę gana dažnai painioja su jautriais speneliais. Kai nesiseka maitinti, ir žindydama moteris patiria ne džiaugsmą, o skausmą ir nepatogumą, ji sako – man pienligė. Iš tikrųjų pienligė nėra tik skausmas, nemalonumas, bet ir, kaip minėjau, niežėjimas, perštėjimas. Pagal statistiką, sudirgusių, skausmingų spenelių periodą išgyvena nemažai žindančių mamų, o pienligę – vos 10–15 proc. moterų.
Beje, galimos ir dar kitos spenelių infekcijos, kurias dažniausiai sukelia bakterinės kilmės sukėlėjai. Esant bakterinei infekcijai, gydymas nuo grybelinės infekcijos nepadės, skausmas bus stiprus, ims skaudėti, vos kūdikiui pradėjus žįsti, ir skausmas intensyvės visą žindymo laikotarpį. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistus, atlikti odos pasėlį – sužinoti, kokia bakterija sukėlė infekciją, ir kaip ją gydyti.
Kūdikių burnos pienligę atpažįstame iš baltų taškelių. Ar esant spenelių pienligei irgi būna balti taškeliai pažeistose vietose?
Nebūtinai. Kai atsiranda baltų apnašų salelių, vadinasi, procesas jau pažengęs. Pienligės taškeliai atrodo paviršiniai, tarsi juos galima būtų nuvalyti. Baltas taškas ant spenelio gali rodyti ir kitą būklę – užsikimšusį pieno lataką. Beje, tiek baltas užsikimšusio latako taškas, tiek pienligės taškeliai ant spenelių gali būti tuo pačiu metu.
Pienligės sukeltų baltų taškelių ant spenelių būna labai retai, dažniau jų būna esant burnos pienligei, kūdikio burnoje. Jei mama mato baltą kūdikio burnos gleivinę, kurios nuvalyti nepavyksta, jei vaikutis po valgio neramus, jei apie jo išangę atsirado paraudęs žiedas, vadinasi, vaikučiui pienligė, ir arba jau yra, arba tuoj bus ir spenelių pienligė mamai.
Kai vaikutis serga pienlige, ar jis visada žįsdamas užkrečia mamą?
Kai kūdikiui atsiranda pienligė, gydymą turi skirti šeimos gydytojas ar pediatras, ir (kaip ir gydant lytinius partnerius, kai vienas užsikrečia lytiniu keliu plintančia liga nuo kito) gydyti reikia ne tik kūdikį, bet ir mamą. Gydytojas, kuris konsultuoja pienlige sergantį, motinos pienu maitinamą kūdikį, privalo apžiūrėti ir moters krūtis. Mama ir kūdikis šia infekcija dalinasi, tad nebūna tokių stebuklų, kad kūdikis turės pienligę, bet žįsdamas neužkrės mamos. Tikrai užkrės, tik pienligės formų yra įvairaus sunkumo, pienligė gali būti ir besimptomė – mama persirgs, tačiau nė nežinos, kad buvo užsikrėtusi.
Anksčiau sakydavo, kad pienligė atsiranda dėl nešvaros, nes mamytė nenuplovė čiulptuko, žaisliuko…
Dabar manoma atvirkščiai, kad pienligė atsiranda dėl perdėtos švaros. Dėl to, kad mamos labai mėgsta spenelių higieną, ko primygtinai prašome nedaryti. Juo labiau kūdikiui nereikia jokios burnos higienos. Burnos higienos rekomendacijos nėra. Valome kūdikio ausis, nosį, akis, bet ne burną.
Čiulptukai ir buteliukai, be abejo, didina pienligės riziką.
Kaip gydoma spenelių pienligė?
Kai vaikučiui yra pienligė, jam skiriamas antigrybelinis tepalas burnos gleivinei tepti, tuo pačiu tepalu reikia tepti ir spenelius. Štai ir visas gydymas.
Laikas pamiršti archaišką gydymo būdą soda, kurį mamos mėgsta iki dabar, – jos daro sodos tirpalo voneles, pavilgus.
Pienligė yra infekcija, kurią reikia gydyti vaistais, o ne soda. Soda naujagimiams ir kūdikiams žalinga, nes sunku nutaikyti tirpalo koncentraciją ir galima nesunkiai nudeginti jautrią gleivinę. Speneliams soda irgi netinka, nes išdžiovina ir pažeidžia uždegimo apimtą odą. Išdžiūvusios, nualintos spenelių odos ląstelės nebesugeba regeneruotis, atsiranda įtrūkimų, ir problema tik gilėja.
Apibendrinant – pienligė sena kaip pasaulis, Candida grybelis su mumis gyveno ir gyvens, tačiau civilizacija juda į priekį ir tikrai susirgus nereikia skambinti mamoms ar močiutėms ir klausti, kaip jos gydė savo vaikus. Reikia gydytis naujausiomis priemonėmis, kurios yra daug saugesnės.
Mamos klausia, kaip padės antigrybelinis preparatas kūdikiui, jei patepus burną mažylis bematant tą gabaliuką nuryja. Iš tikrųjų gydymui pakanka labai mažo kiekio, o nurytas jis nepakenkia, atvirkščiai – toliau gydo, nes rezorbuojasi per virškinamąjį traktą. Beje, antigybeliniai vaistai pienligei gydyti dabar yra receptiniai, ir mamas įbaugina ilgos anotacijos, išvardinti pašaliniai poveikiai. Iš tikrųjų šie preparatai yra saugūs, jei yra grybelis, jie padės, o jei nėra grybelio, – nepakenks, tačiau nepajutus palengvėjimo būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip pagalbą esant spenelių pienligei patariu spenelius atvėsinti – po žindymo užsidėti ledukų, susuktų į audinį. Nereikia pamiršti lanolino, jis ir toliau lieka pagrindine spenelių priežiūros priemone, nes reikia regeneruoti odą.
Ar esant spenelių pienligei prasidės ir makšties pienligė?
Spenelių pienligė ir makšties pienligė nebūtinai susijusios, nors gali būti ir taip. Ne veltui gydytojai moterų klausia, ar jos turi polinkį sirgti pienlige (vadinasi, ar anksčiau yra buvusi makšties kandidozė). Jei moteris atsako, kad taip, vadinasi, jai yra didesnė tikimybė susirgti spenelių pienlige. Kartais (kai pienligė ir spenelių, ir makšties) gali būti skirtas gydymas antigrybeliniais vaistais tabletėmis. Šis sisteminis viso organizmo gydymas skiriamas tik tada, kai paprastos priemonės nepadeda, pienligė užsitęsia ilgai ir labai vargina. Šis gydymas su žindymu suderinamas.
O jei negydysime?
Organizmas yra protingas, todėl labai daug šansų, kad pagis be gydymo. Štai dėl ko ir nedarome tyrimų – paėmę spenelių pasėlius nuo odos mes tikrai visuose juose rasime įvairiausios mikrofloros, bet tai dar nereiškia, kad moteris serga.
Ar polinkis sirgti pienlige susijęs su imunitetu? Vargu. Bet tai akivaizdžiai susiję su mityba, angliavandenių pertekliumi (o juk saldumynus labai mėgsta žindančios mamos). Visoms – tiek linkusioms sirgti pienligėmis, tiek nelinkusioms – rekomenduojama valgyti kuo daugiau maisto su natūraliomis gerosiomis bakterijomis: jogurto, kefyro, raugintų daržovių.
Ne veltui po antibiotikų kurso skiriama vartoti gerųjų bakterijų – tam, kad nekiltų grybelinė infekcija.
Linkiu nesidalinti blogąja žindymo patirtimi ir prisiminti, kad spenelių grybelinė infekcija yra liga, kuri nebūtinai turi būti.
Sėkmingo ir sklandaus žindymo!
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
