Kokios atostogos vaikui bus sveikesnės – Lietuvos pajūryje ar Turkijoje, Ispanijoje ar kituose šiltuose kraštuose?
Kalbamės su pediatru Algimantu Vingru.
Sveikiausios atostogos kūdikiui ir vaikui iki 3 m. yra toje pačioje klimatinėje zonoje, kurioje jis gyvena. Vyresni vaikai lengviau toleruoja klimato pasikeitimą. Atostogas pietų kraštuose reikėtų iš anksto planuoti, nes reikia pasiskiepyti nuo tuose kraštuose paplitusių infekcijų, pvz., hepatito A. Dabar įprasta, kad kartu su šeima atostogauja ir močiutė, kuri yra įdarbinama aukle. Močiutei dažniausiai tai nepraeina be pėdsakų: ir kraujospūdis pakyla, ir nemiga atsiranda, ir vietoj pakylėtos nuotaikos – prislėgta. Močiutę irgi veikia svetima aplinka.
Ar Turkijos, Egipto, Tuniso saulė mums ne per stipri?
Nudegimas saulėje yra savotiška apsauginė plėvelė, kurią oda sukuria tam, kad apsisaugotų nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių poveikio. Oda nuo jų saugosi 2 būdais:
sutankėja jos raginis sluoksnis, atsiranda savotiškas filtras;
suaktyvėja epidermyje esančios ypatingos ląstelės melanocitai, kurios pagamina pigmentą (dažą) melaniną, nudažantį odą bronzine spalva ir apsaugantį nuo spindulių gilesnius odos sluoksnius.
Apsaugos sistema formuojasi ne iš karto. Štai kodėl svarbu (ypač pratinimosi laikotarpiu) tik trumpai būti saulėje.
Bet kokio amžiaus vaikai neturi būti kepinami nei savose poilsiavietėse, nei tolimų šalių saulėje. Pietų šalys yra arčiau pusiaujo – ten daugiau ultravioletinio spinduliavimo, todėl prie jo nepratę greičiau nukenčia. Ten saulė kanda daug stipriau, nei vidutinėse ar šiaurės platumose. Ultravioletinių spindulių poveikį sustiprina ir jų atsispindėjimas nuo vandens, nes paprastai poilsiaujama prie vandens.
Saulė bučiuoja ir kanda, ji:
Skatina vitamino D gamybą, kuris stiprina kaulus ir dantis. Pakanka 15 min. pabūti saulėje, kad organizmas pagamintų pakankamą kiekį šio vitamino.
Stiprina kraujo apytakos sistemą.
Gerina savijautą.
Saikingos saulės vonios stiprina imunitetą.
Dezinfekuoja odą – padeda atsikratyti inkštirų, spuogų, pūlinių, vočių, žvynelinės, dedervinės.
Grūdina organizmą, gerina medžiagų apykaitą.
Teigiamai veikia endokrinines liaukas.
Nesaikingos saulės vonios sukelia odos senėjimą – kuo dažniau deginamasi, tuo greičiau oda sensta, raukšlėjasi ir sausėja.
Skatina baisios nelaimės – odos vėžio (melanomos) – atsiradimą.
Ryški šviesa sukelia tinklainės pakenkimus, ypač kai akys nepakankamai apsaugotos.
Sukelia odos nudegimus.
Įdegti rudai yra ne tik nesveika, bet ir nemadinga.
Saulės spinduliams jautriausi:
Kūdikiai ir maži vaikai.
Strazdanoti vyresni vaikai ir suaugusieji.
Šviesiaplaukiai, rudaplaukiai, blyškiaodžiai vaikai ir suaugę žmonės.
Daug pigmentinių dėmių, apgamų turintys vaikai ir suaugusieji.
Geriantys vaistus, kurie padidina jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Jei vartojate kokius nors vaistus, pasiklauskite gydytojo, ar galima būti saulėje.
Ar Lietuvoje ir šiltuose kraštuose tinka tos pačios priemonės nuo saulės, ar jos turėtų būti skirtingos?
Apsaugoti odą nuo saulės padeda žinojimas, kada ir kiek laiko su ja galynėtis, apranga ir apsauginiai kremai (losjonai, emulsijos, pieneliai). Jei atostogaujame Lietuvoje, apsauginės priemonės nuo saulės turi turėti ne mažesnį kaip 16 apsauginį faktorių, būti atsparios vandeniui, gerai rezorbuotis, būti fiziologiškos (kad oda kvėpuotų). Norint sužinoti, kiek minučių kremas veiks, SPF reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti apie 30 proc. Kūdikiams ir vaikams nei Lietuvoje, nei šiltuose kraštuose netinka apsauginiai kremai, kurie turi užrašą PABA, nes jie praleidžia dalį ultravioletinių spindulių, kurie gali sukelti nudegimą. Egzotiškuose kraštuose ir kūnui, ir veidui reikalingi stipresni kremai, kurių skaičius yra SPF 50 bei daugiau. Geriau rinktis kremus, turinčius cinko ir titano dioksidų, nes jie kaip veidrodėliai apspindi didesnę dalį ultravioletinių spindulių. Kremai su minėtų metalų oksidais yra geresni ir tuo, kad labai retai sukelia alergiją.
Neapsaugota oda ultravioletinį spinduliavimą iškenčia, priklausomai nuo jos tipo, dažniausiai ne ilgiau 30 min. Atvira saulei oda, naudojant kokybiškas apsaugines priemones, ultravioletinius spindulius toleruoja apie 2-3 val.
Naudojant kremus nuo saulės rekomenduotina nepadaryti šių klaidų:
Negalima tepti kūno lopais – geriau tepti plonu sluoksneliu kelis kartus, kad kremas gerai įsigertų į odą.
Būtina išsitepti visą kūną.
Po išsitepimo patalpoje arba pavėsyje pabūti 20-30 min., tam kad kremas gerai įsigertų.
Ypač atidžiai turi būti saugomos lūpos, nosies nugarėlė, ausų kaušeliai, sprandas.
Šiltuose kraštuose saulė kanda net ir rytais bei vakarais, nes ten didesnis ultravioletinis spinduliavimas, todėl ir tuo metu išeinant į paplūdimį derėtų išsitepti atsitinkamu kremu.
Kaip naudoti apsauginius kremus nuo saulės, jei vaikas dažnai eina maudytis į jūrą ar baseiną?
Minėti kremai nuo saulės, turintys SPF 30 ir didesnį SPF su cinko oksidu ir titano dioksidu, gerai įtrinti yra atsparūs vandeniu ir smėliui. Svarbu, kad kremai turėtų minėtų oksidų, nes vanduo, nesvarbu ar tai būtų mažas baseinėlis ar didesnis vandens telkinys – labai atspindi ultravioletinius spindulius. Svarbu neužmiršti gerai išsitepti sprando.
Ar galime pasitikėti apsauginiais kremais ir leisti vaikams žaisti nuogiems, ar vis dėlto aprengti plonais šviesiais marškinėliais su rankovėmis?
Po to, kai kūdikis ar mažas vaikas pabuvo saulėje 15-20 min. neišteptas kremu (tam, kad odos paviršiuje susiformuotų pakankamai vitamino D), reikėtų sugrįžti į patalpą. Joje kruopščiai ištepti vaiką kremu nuo saulės, ištepus palaukti apie 20-30 min., kad kremas gerai susigertų į odą, ir tik po to išeiti į saulę.
Po ištepimo kremais maži vaikai saulėje, tuomet kai ji Lietuvoje yra karščiausia, gali nuogi arba tik su trumpikėmis pabūti apie 2, daugiausia 3 val. Kūdikiai ir maži vaikai turi miegoti dienos miego.
Geriausia, kai buvimo saulėje laikas išskirstoma per 2 kartus, pvz., 2 val. prieš miegą ir 2 val. po miego. Antroje dienos pusėje vidurvasaryje saulė būna jau nebe tokia kandi. Nepaisant to, vaikas vis vien turėtų būti išteptas apsauginiu kremu, tik šio apsaugos koeficientas SPF gali būti mažesnis.
Kaip žiūrite į kūdikius ir mažus vaikus, kurie smėlyje žaidžia nuogais lyties organais? Ar vis dėlto rekomenduojate tėvams pridengti?
Tebūnie jiems laisvė. Mažiems vaikams lyties organai yra tokie patys organai, kaip ausytės ar rankos.
Kam mažų vaikų kūnas negražus, tegul į juos nežiūri. Tačiau nuogų vaikų negalima palikti „vėjui prižiūrėti“. Jeigu vaikas pradėjo žaisti lytiniais organais – šito leisti negalima. Niekam neužklius, jei mergaitės ir berniukai bus su gražiomis paplūdimiui tinkančiomis kelnaitėmis.
Ką daryti, jei mažas vaikas paplūdimyje prisivalgė smėlio, atsigėrė jūros (ežero) vandens?
Tai rodo, kad tėvai ar kiti artimieji užmiršo, jog su jais yra mažas vaikas, ir jis viską mėgsta kišti į burną.
Paplūdimyje paliktas vaikas gali įsikišti burną ir paragauti bet kokių jūros išmetamų šiukšlių ir nuorūkų.
Tai daug pavojingiau nei paragauti smėlio ar gurkštelėti jūros vandens. Tai, kas vaikui nepatinka, jis dažniausiai išspjauna, o jei prarijo – išvemia. Vėmimui kartojantis ar vaikui pablyškus, pakitus jo elgesiui būtina su juo vykti į ligoninę. Vaikui galima duoti atsigerti negazuoto mineralinio vandens – svarbu, kad jis išsivemtų.
Ką daryti, jei darželinio amžiaus vaikutis jau turi nemažai apgamų? Ar jis gali būti saulėje nuogas?
Bet kokio amžiaus vaikas, jei jis turi daug apgamų, pirmiausia turi būti patikrintas dermatologo. Jis patars, kaip dažnai reikia atvykti ir pasitikrinti. Odos apgamai ir pigmentinės dėmės dažniausiai yra gerybiniai dariniai.
Kaip geriausia gydyti vaiko odelę, jei ji vis dėlto paraudo, nudegė saulėje ir vaikui skauda?
Perdėtas kaitinimasis saulėje ne tik nereikalingas, bet ir žalingas, ypač šiais laikais, kai dėl Žemės atmosferos pokyčių padidėjusi saulės radiacija.
Odai labai kenksmingas ne tik ilgalaikis kepinimasis, bet ir intensyvus vienkartinis nudegimas. Jo požymiai:
Paprastas odos paraudimas, skausmas, nemalonūs jutimai prisilietus.
Paraudusi, patinusi, skaudanti pūslėta oda (pūslės įvairaus dydžio).
Skaudanti, svaigstanti galva.
Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas.
Drebulys, pašiurpęs kūnas.
Atsiradus šiems simptomams būtina nedelsiant padėti nukentėjusiam.
Kaip padėti „perdegusiam“ vaikui?
Duokite gerti kambario temperatūros negazuoto vandens arba sulčių, perpus atskiestų virintu arba negazuotu mineraliniu vandeniu.
Kai saulėje nudegė nedideli kūno plotai, ant jų dėkite šaltus kompresus, pvz., šaltame vandenyje suvilgytus rankšluosčius. Uždėtą šaltą kompresą laikykite, kol sušyla, apie 10-15 min. Medžiagos skiautę galima suvilgyti šaltame nugriebtame piene (perpus atskiestame šaltu su ledukais vandeniu) arba avižų miltų vandenyje (sausi avižų miltai supilami į lininį arba kelių sluoksnių marlinį maišelį ir pamirkomi keletą minučių vandenyje). Taip paruoštus kompresus galima dėti kas 2-3 val.
Ant nedidelių pažeistų vietų galima uždėti krakmolo tyrės – ji ramina, mažina skausmą (į krakmolą įpilkite tiek vandens, kad susidarytų tirštoka tyrė).
Ant nudegusios odos uždėta sutarkuotų morkų arba kruopščiai nuplautų ir sutrintų petražolių lapų tyrelė skatina jos regeneraciją.
Virtų bulvių kaukės drėkina ir gaivina sausą ir saulėje nudegusią odą. Švariai nuplautas bulves išvirkite su lupenomis, nulupkite, sutrinkite, pridėkite grietinėlės ir tepkite ant pažeistos odos. Procedūrą kelis kartus per parą kartokite keletą dienų.
Veido odos nudegimas saulėje gydomas mėtos arba šalavijo lapų nuoviro, atšaldyto iki kambario temperatūros, kompresais. Jie dedami 4-6 kartus per dieną.
Sunku patikėti, kad kurorte toli nuo namų ieškotumėte krakmolo ar virtų bulvių. Liaudiškos priemonės tinka, jei čia pat – sava virtuvė. Išsiruošę atostogauti turėkite specialių preparatų, pavyzdžiui, putų, kurios padeda odai nudegus.
Nudegus dideliam plotui, galite vaiką paguldyti į 26-28°C vonią. Po atvėsinimo leiskite nudžiūti (odos nešluostykite, nesausinkite – garuodamas vanduo vėsina įkaitusią odą, vaikas pasijunta geriau).
Irzliam, nesugebančiam pakentėti vaikui pirmąsias 2 paras po nudegimo duokite vaikiško paracetamolio, panadolio suspensijos. Tuomet, jei vaikas intensyviai kasosi, duokite antihistamininių vaistų.
Ar tiesa, kad vaikas pajūryje gali nudegti, kai saulė pasislėpusi debesyse?
Pajūryje, prie ežero galima nudegti esant saulei už debesų, nes tuomet ultravioletiniai spinduliai yra išsklaidyti ir vanduo juos atspindi. Žinoma, saulei esant už kamuolinių debesų nudegama ne taip greitai, kaip tiesioginėje saulės šviesoje. Ūkanotas dangus paprastai būna prieš lietų ir suvokiama, kad jį dengia tirštas debesų sluoksnis. Esant tokiam orui prie jūros ar didesnio ežero saulėje neįdegsite, nes storas debesų sluoksnis nepraleidžia ultravioletinių spindulių. Kai kas ūkana vadina nuo jūros ar ežero kylantį rūką – tuomet saulėje irgi neįdegama, nes saulė yra žemai prie horizonto, ir ultravioletinis spinduliavimas nedidelis.
Kiek laiko saulėje galėtų būti kūdikis? Ar iš viso geriau nebūti atviroje saulėje, o tik medžių pavėsyje?
Mūsų gyvenamoje geografinėje platumoje prieš išeidami į saulę kūdikių ir visų kitų vaikų lūpas, ausų kaušelius patepkite apsaugai nuo saulės skirtu kremu, turinčiu apsauginį faktorių SPF 20 (geriausia – specialiai skirtu lūpoms ir ausų kaušeliams).
Mūsų gyvenamoje geografinėje platumoje nuogas kūdikis su balta plačiais kraštais kepuraite ir akinukais saulėje, neišteptas jokiais kremais, vartomas-sukiojamas tėvų rankose saulėje gali išbūti 15-20 min. Per tokį laiką odos nudegimų neatsiras, tačiau odoje susiformuos kelių dienų vitamino D atsarga.
Egzotiškuose kraštuose iš Lietuvos atvežtų kūdikių saulėje nuogų kaitinti negalima.
Švelni mažo vaiko oda išgarina daug vandens, todėl visuomet reikia turėti butelį negazuoto mineralinio vandens (tik ne šalto) ir vaikui vis pasiūlyti gerti.
Pabuvus saulėje vaiko oda būna netekusi daug vandens, todėl po pasikaitinimo saulėje ją pravartu sutepti tokiu losjonu po deginimosi, ant kurio pakuotės parašyta, kad tinkas kūdikiams ir mažiems vaikams.
Saulėje ribotai gali būti ne tik kūdikiai. Buvimo saulėje laikas priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo odos tipo.
I tipas. Šviesūs, rausvoki plaukai, blyški oda, mėlynos akys, strazdanotas veidas (strazdanos atsiranda net vasario-kovo mėn.). Šių asmenų oda labai jautri, paveikta saulės greitai tik paraudonuoja. Buvimo saulėje trukmė 5-10 min. Būtinos apsauginės priemonės net ir tuomet, kai saulė nekaitri.
II tipas. Mažai skiriasi nuo I tipo. Plaukai šviesūs, pilkšvi. Šviesi oda ir akys (dažniausiai mėlynos). Oda jautri, veikiama ultravioletinių spindulių greitai paraudonuoja, vėliau iš lėto tampa bronzine. Buvimo saulėje trukmė 10-20 min.
III tipas. Oda nei tamsi, nei šviesi. Plaukai juosvai rusvi. Akys apytamsės. Saulėje oda rausta ir ruduoja. Buvimo saulėje trukmė 20-30 min.
IV tipas. Plaukai tamsūs, oda gelsvai tamsoka. Akys tamsios. Oda saulėje greitai ruduoja. Buvimo saulėje trukmė 35-45 min.
„Mamos žurnalas“
