O kokie gydymo būdai tinka žindančiai moteriai? Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“ arba „poveikis neištirtas“. Taip yra ne dėl to, kad eksperimentai su nėščiomis moterimis ir žindyvėmis uždrausti, ir tyrėjai negali atlikti klinikinių tyrimų. Tad kokie gydymo būdai tinka žindančiai moteriai?
Karščiavimas. Jei esate žindanti mama ir sunegalavote, prisiminkite auksinę taisyklę – nėščiai ir žindančiai moteriai negalima užsiimti savigyda. Nevartokite savo nuožiūra net vaistažolių, nes jose yra daug cheminių medžiagų, kurios gali veikti ir teigiamai, ir neigiamai. Jeigu karščiuojate ar kenčiate skausmą, kol pasirodysite gydytojui galite išgerti vaistų nuo temperatūros ar skausmo. Paracetamolis ir ibuprofenas žindomam kūdikiui nepakenks, nes į motinos pieną patenka tik labai maža šių vaistų dalis. Taip pat saugus yra ir aspirinas (acetilsalicilo rūgštis), jeigu vartojamas ne ilgai.
Karščiuojanti žindanti mama turėtų labiau laikytis higienos reikalavimų – dažniau plautis rankas, nebučiuoti kūdikio, žindydama gali užsidengti vaistinėje įsigyta kauke.
Antibiotikai. Gydytojui būtinai pasakykite, kad esate maitinanti, tada jis parinks tokius antibiotikus, kurie tinkami žindančiai mamai, mažiau toksiški, pavyzdžiui, tokie, kuriais gydomi ir susirgę vaikai. Gydymui antibiotikais tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą. Žindančiai motinai geriau neskirti tetraciklino, levomicetino ir metronidazolio, ypač ilgų šių vaistų kursų, jei tik šiuos vaistus galima pakeisti kitais antibiotikais.
Tinkami ir netinkami vaistai. Dauguma nereceptinių vaistų žindomiems kūdikiams reikšmingo pavojaus nesukelia. Visada geriau rinktis švelnaus poveikio homeopatinius preparatus, kurių yra įvairioms ligoms ir jų simptomams gydyti: kosuliui, slogai, virusinėms peršalimo ligoms ar nerviniams sutrikimams.
Kosulį raminantys ir atsikosėti padedantys vaistai su ambroksoliu ir ecetilcisteinu, dusulį lengvinantis salbutamolis ir kiti vaistai nuo bronchų astmos jokio pavojaus žindomam kūdikiui nekelia.
Antigrybeliniai ir antituberkulioziniai vaistai irgi nėra kenksmingi žindomam kūdikiui.
Kraujospūdį mažinantys vaistai toksinio poveikio žindomiems kūdikiams paprastai nesukelia, tačiau patariama stebėti, ar mažylis netaps vangesnis, neretės jo pulsas.
Dauguma vaistų, kuriais gydoma nuo reumatoidinio artrito ir kitų sąnarių ligų, išsėtinės sklerozės, vilkligės, žindomiems kūdikiams nepakenkė. Be to, jų gali ir nereikėti arba užtenka mažesnių dozių, nes daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių moterų dėl normalių hormoninių pokyčių nėštumo metu būna laikina remisija. Jei moteris žindo, tie pokyčiai užtrunka ilgiau.
Daugeliui motinų diabetikių žindymo laikotarpiu irgi pakanka trečdaliu mažesnės ar net tik pusės iki nėštumo naudotos insulino dozės. Taip būna todėl, jog dėl pieno gamybos gerokai padidėja organizmo energijos sąnaudos. Atitinkamai sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje ir insulino poreikis. Žindomam kūdikiui motinos insulino dozė nesvarbi, nes šio vaisto molekulės yra per didelės, kad patektų į pieną.
Susirgus depresija, kankinant nemigai ar esant kitiems nervų sistemos sutrikimams, skiriama centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų. Anksčiau tokių vaistų vartojimas buvo sunkiai suderinamas su žindymu, tačiau atsiradus naujos kartos vaistams, žindančios mamos gali vartoti šiuos vaistus. Svarbu aptarti tai su gydančiu gydytoju.
Kada žindyti draudžiama. Žindyti reikia nustoti susirgus ŽIV (AIDS), onkologine liga, gydantis toksiškai kūdikį veikiančiais vaistais, pvz., skiriamais gydyti vėžį ir kai kuriais kitais.
Kai radioaktyvūs cheminiai junginiai yra naudojami motinos tyrimams, būtina laikinai nutrukti žindymą, kadangi tos medžiagos gali patekti į pieną ir kelti pavojų kūdikio sveikatai. Įvairios radioaktyvios medžiagos organizme užsibūna nuo 12 valandų iki savaitės. Todėl dar prieš skiriant tokį tyrimą, perspėkite gydytoją, kad norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol pieną nutraukinėkite ir išpilkite. Taip darykite, kad pieno gamyba krūtyse nesustotų. Jeigu motina radioaktyviomis medžiagomis gydoma, žindymo pertrauka gali užtrukti daug ilgiau, net kelis mėnesius.
Kad mažiau nukentėtų vaikutis. Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Jų žarnynas lengviausiai praleidžia vaistus į kraują, kepenys dar nepakankamai subrendusios vaistus nukenksminti, o inkstai nepajėgūs juos efektyviai pašalinti iš organizmo. Svarbu žinoti, jog tarpai tarp porų (laktocitų) krūtyse mažėja sulig kiekviena diena po gimdymo. Nusistovėjus laktacijai ir sumažėjus tarpams tarp porų krūtyse, vaisto patekimo į pieną tikimybė vis mažėja. Tad net ir savaitei po gimdymo atidėtas gydymas bus mažiau kenksmingas kūdikiui.
Stenkitės vaistus vartoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jų koncentracijos motinos piene. Paprastai tai būna tarp 1–3 valandų po vaisto suvartojimo. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo, ir kitą kartą kūdikį žindyti, praėjus bent 3 valandoms. Jeigu vaistas vartojamas tik kartą per dieną, jį reikėtų išgerti prieš ilgiausią kūdikio miegą.
JAV pediatrų akademijos ir kitų institucijų tyrinėjimai atskleidė, jog žindymo metu skiriamiems vaistams turėtų būti taikomos taisyklės.
Dauguma žindyvių vartojamų vaistų yra saugūs, o spėjamą riziką nusveria žindymo privalumai.
Įprastai žindomas kūdikis kartu su motinos pienu gauna nuo 1 iki 10 proc. vaisto veikliosios medžiagos, ir ši dozė vertinama kaip saugi.
Paneigtas mitas, kad žindomą kūdikį galima pagydyti mamai vartojant vaistus (pavyzdžiui, kūdikis karščiuoja, tad mama geria vaistus nuo karščiavimo, o jie neva pagydo kūdikį). Dažniausiai į motinos pieną patenka apie 1 proc. vaisto, todėl vaikai negali būti gydomi per motinos pieną, nes vaisto koncentracija per maža.
Jei kūdikiui gali patekti didesnė už saugią vaisto dozė, siūloma keletą dienų nežindyti (gydymo laikotarpiu), tačiau nusitraukti pieną iš krūtų, kad būtų palaikoma laktacija. Ištrauktą pieną reikia išpilti, o kūdikis tuo metu gali būti maitinamas sukauptomis motinos pieno atsargomis arba kitu maistu.
Skiriant žindančiai moteriai vaistus, įvertinamas vaiko amžius ir motinos pieno kiekis, kurį gauna vaikas. Tarkime, 2 metų sulaukęs mažylis žinda rečiau, todėl ir vaisto dozė, kurią gautų per MP, bus mažesnė. Naujagimiams rizika didesnė, todėl gydymo atidėjimas vėlesniam laikotarpiui visada bus mažiau rizikingas.
Žindomo mažylio amžius svarbus ir dėl vidaus organų brandos. Naujagimių virškinimo sistema nėra brandi, kūdikiui augant, vidaus organai bręsta, ir per motinos pieną patekusio vaisto rizika mažėja.
Kiekvienas vaistas turi būti vertinamas atskirai, nes stereotipinis požiūris į kai kuriuos vaistus gali būti klaidingas! Tarkime, nereceptiniai vaistai nuo kosulio, kurie veikia viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, gali būti pavojingesni žindomam kūdikiui nei antibiotikai, kurių tradiciškai vengiama.
Žindančių mamų dėmesiui: jei galite rinktis – geriau vartoti geriamuosius preparatus, užuot vartojus leidžiamuosius. Geriamasis vaistas pereina kepenų filtrą ir yra nukenksminamas, tuo tarpu intraveninis vaistas kepenų barjerą apeina ir patenka tiesiai į kraujotaką. Geriau vartoti vietiškai veikiančius nei sisteminius vaistus.
Parengta pagal laktacijos specialistų Rasos Siudikienės ir Kazimiero Vitkausko patarimus.
„Mamos žurnalas“
