Skalbimas, namų ruoša, valymas, kosmetikos ir vaistų vartojimas – visa tai tik dalis kasdienių susidūrimų su cheminėmis medžiagomis. Kai kurios cheminės medžiagos būtinos mūsų organizmui, kai kurios neutralios, kitos nekenksmingos, dar kitos gali kauptis organizme daugelį metus ir kenkti mūsų bei palikuonių sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, ar kenkia cheminės medžiagos mamos pienui.
Patys pažeidžiamiausi
Besilaukiančios ar žindančios mamos priklauso didesnės rizikos grupėms. Mokslininkai linkę pabrėžti ypatingą nėštumo ir ankstyvojo naujagimystės periodo svarbą, nes, anot jų, „maisto grandinės pabaigoje – patys pažeidžiamiausi: embrionas, vaisius, naujagimis“. Vis dėlto pripažįstama, jog nėštumo periodas – rizikingesnis nei pogimdyminis. Žindymo metu chemikalų poveikį atsveria motinos pieno teigiama įtaka kūdikio sveikatai. Nėštumo metu pavojingi chemikalai gali didinti vaisiaus pažeidžiamumą, lemti mažą gimimo svorį, priešlaikinį gimdymą. Ši neigiama įtaka nėštumo metu ryškėja ir vėliau – kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje gali pasireikšti prastu svorio priaugimu, judėjimo ir atminties sutrikimais.
Mokslinių tyrimų išvadose teigiama, jog nėštumo metu reikėtų kiek tik įmanoma vengti cheminių medžiagų, o pagimdžius – žindyti, net jei motinos piene randama nepageidaujamų cheminių medžiagų – tai šimteriopai geriau nei maitinti dirbtinai. Kodėl? Pabandysime apžvelgti viską iš eilės.
Kaip cheminės medžiagos patenka į motinos pieną?
Motinos piene randamos cheminės medžiagos patenka įvairiais keliais: įkvėpus, per odą, per burną (su maistu, vandeniu, vaistais ir pan.). Moterys ypač dažnai kontaktuoja su aplinkoje esančiais chemikalais: valydamos, skalbdamos, naudodamos kosmetiką, vaistus, būdamos namuose tarp įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdorotų baldų, technikos ir pan. Pavojingų cheminių medžiagų gali būti ir pačioje gyvenamojoje vietovėje bei darbo vietoje.
Sugrupavus nepageidaujamus chemikalus, galima apibendrinti, jog tai, ar pateks, ar nepateks nepageidaujamos cheminės medžiagos į moters organizmą, priklauso nuo: gyvenamosios vietovės (geografijos), moters veiklos (darbovietės), moters dietos (maisto).
Kokios cheminės medžiagos pavojingos?
Ne visos cheminės medžiagos yra pavojingos ir ne visos vienodai gali patekti į moters organizmą. Yra nustatyti parametrai, kuriais remiantis cheminė medžiaga yra priskiriama prie nesaugių medžiagų kategorijos.
Svarbiausios iš jų:
T1/2 arba pusinė eliminavimo trukmė. Šis parametras nurodo, kiek laiko praeis, kol medžiagos koncentracija sumažės per pusę. Gali būti vertinama, per kiek laiko cheminės medžiagos koncentracija sumažėja iki pusės aplinkoje, suaugusio žmogaus kūne ir net neišnešioto naujagimio organizme. Medžiagai visiškai pasišalinti prireiks 5 pusinių eliminavimo trukmių.
Tirpumas riebaluose. Medžiagos, kurios gerai tirpsta riebaluose, lengviau pakliūna į ir motinos pieną.
Molekulinė masė. Mažos molekulinės masės medžiagos lengvai pakliūna į motinos pieną.
Pačios pavojingiausios cheminės medžiagos – tai bioakumuliuojantys toksinai, kurių T1/2 aplinkoje yra ilgas (nuo 10 iki 40 metų), o patekę į žmonių organizmus išlieka ilgą laiką. Bioakumuliuojantys toksinai plačiai ištirti, nes juos lengviau išmatuoti nei kitas pavojingas medžiagas. Pavojingų medžiagų sąraše – pesticidai, karo ir ugniagesybos priemonės, atliekų deginimo teršalai, tirpikliai, tepalai, medienos apdirbimo priemonės, izoliacinės medžiagos, sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis ir pan.
Kai kurios cheminės medžiagos ilgai trunkančio poveikio neturi. Pvz., herbicidai yra mažai tirpūs riebaluose, todėl iš žmogaus organizmo pasišalina greitai. Cheminė pramonė vystosi žaibiškai, todėl yra gerokai daugiau pavojingų cheminių medžiagų grupių, tačiau ne visas įmanoma aptikti ir išmatuoti.
Ypatinga reikšmė teikiama ugniai ir karščiui atspariems chemikalams Polybrominated diphenyl ethers (PBDE), kurie plačiai naudojami kompiuterių, televizorių, automobilių ir baldų pramonėje. PBDE uždrausti kai kuriose Europos šalyse, tačiau ne visose, ir iki šiol leistini naudoti JAV. Tyrimai atskleidė, jog šalyse, kuriose galima naudoti PBDE, žindančių moterų piene šių teršalų koncentracija didesnė nuo 10 iki 100 kartų.
Įvairių plastikų pavojus ne kartą aptartas įvairioje literatūroje. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į labai paplitusį chemikalą BPA, arba kitaip Bisfenolį A. BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją imituoja. Toks sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su vėžinėmis ligomis, diabetu, viršsvoriu, širdies ir kraujagyslių ligomis, savaiminio persileidimo rizika, skydliaukės ligomis ir hormonų balanso sutrikimais. BPA randama plastiko ir plastiku dengtose pakuotėse (buteliuose, maisto plėvelėje, skardinėse, kokteilių šiaudeliuose, jogurto indeliuose, vienkartiniuose induose ir pan.) Europos sąjungoje BPA yra uždraustas naudoti produktams, skirtiems vaikams iki 3 metų, pakuoti ar laikyti, tačiau žindančios moterys nėra apsaugotos, nes suaugusiesiems skirtų maisto produktų pakuotėse BPA neuždraustas.
Kancerogenų poveikis irgi ne kartą aptartas spaudoje. Atskleisti nauji faktai – parfumuotos skalbimo priemonės, skalbinius džiovinant džiovyklėje, į orą išmeta vėžį sukeliančių cheminių medžiagų ir gali būti viena realiausių galvos skausmų, astmos priepuolių ir širdies sutrikimų priežasčių. Tyrime stebėtas JAV populiarus skalbinių minkštiklis ir parfumuotos skalbimo priemonės yra populiarūs ir Jungtinėje Karalystėje, todėl galima įtarti, jog situacija Europoje labai panaši.
Ką daryti? Žindyti!
Tyrėjai sako: žindyti šimteriopai saugiau nei maitinti dirbtinai, o cheminių medžiagų motinos piene pavojų nusveria visapusiška žindymo nauda: biocheminės motinos pieno savybės, žindomo kūdikio augimo, brandos, psichologinių ir kitų poreikių tenkinimas bei mažesnė lėtinių ligų tikimybė. Kyla pavojus, kad tyrimas gali būti interpretuojamas neteisingai: vieno tyrimo metu informavus žindančias moteris apie jų piene rastus chemikalus, baltaodės moterys pasirinko žindymą, tuo tarpu afroamerikietės nepaisydamos, ar rastų chemikalų koncentracija yra pavojinga, pasirinkdavo dirbtinį maitinimą.
Tarptautinės organizacijos pasiekė, jog motinos piene esančių cheminių medžiagų klausimas būtų kitaip formuluojamas: jokiu būdu neturi būti akcentuojamas pasirinkimas žindyti ar maitinti mišiniu. Verčiau kelti klausimą, ką daryti, kad kuo mažiau cheminių medžiagų patektų į motinos pieną. Pasirodo, uždraudus ar sumažinus organinių junginių ir teršalų, pvz., dioksinų DDT (Dichloro-Difenil-Trichloroetanas) ir PCB – (polichlorinti bifenilai)) naudojimą, motinos piene esančių chemikalų kiekis irgi mažėjo.
Žindymas – tai saugesnė alternatyva, grindžiama žmogaus šalinimo sistemos gebėjimais. Šalinimo procesai žmogaus organizme vyksta nuolat. Pagrindiniai mūsų valymo įrenginiai: plaučiai, oda, inkstai, kepenys. Nereikalingas medžiagas mes šaliname nuolat – kvėpuodami, prakaituodami, šlapindamiesi ir tuštindamiesi. Mokslininkai, akcentuodami žmogaus gebėjimą šalinti nereikalingas medžiagas, teigia, jog žindyti, net jei motinos piene aptinkama nepageidaujamų medžiagų, yra šimteriopai geriau, nei maitinti dirbtinai. Esant užterštumui aplinkoje, mamos organizmas suveikia kaip barjeras, kad kenksmingų medžiagų nepatektų į kūdikio organizmą. Maitinant dirbtinai, aplinkos toksinai greičiau suranda kelią į kūdikio organizmą. Pvz., pieno mišinio paruošimui reikalingas vanduo bus imamas iš tos pačios užterštos aplinkos, o pieno mišinio pagrindą sudarantys karvės pienas ar soja – tos pačios chemiškai užterštos aplinkos produktai.
Net ir esant užterštumui aplinkoje, žindymo privalumai neginčijami dėl motinos pieno biocheminių savybių. Motinos piene esantys brandinimo veiksniai brandina kūdikio virškinimo sistemą, tad žindomas kūdikis geba greičiau pašalinti nereikalingas medžiagas. Įvairios medžiagos, esančios motinos piene, mažina neigiamą aplinkos veiksnių įtaką. Štai dėl makrofagų, valandą pastovėjusiame motinos piene bakterijų yra mažiau, nei ką tik ištrauktame. O motinos piene esančios išrūgos laisvina vidurius, todėl žarnynas dirba greičiau, kartu sparčiau šalindamas nereikalingas medžiagas. Įvertinus psichologinius, augimo, imuninės apsaugos aspektus, motinos pienas yra rekomenduotinas, nepaisant net to, jei jame buvo aptikta nepageidaujamų medžiagų.
Išimtinės situacijos
Kada vis dėlto patariama nebežindyti?
Jei žindanti mama gyvena vietovėje, kurioje įvyko atominės elektrinės sprogimas, patyrė stiprų švitinimą radioaktyviomis medžiagomis ar dirba cheminio valymo pramonėje. Sutikite, šios situacijos, į kurias gali pakliūti žindanti mama, yra itin retos. Iki šiol dar nėra moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, jog motinos piene esantys chemikalai gali sukelti kūdikio sveikatos sutrikimų. Poveikis žindomam kūdikiui įrodytas tik išimtiniais atvejais, kuomet žindanti mama yra stipriai paveikta chemikalų ir dėl to serga.
Mokslininkai teigia, kad būtini tolimesni tyrimai, ir kol nėra pagrįstų įrodymų, rekomenduoja teikti pirmenybę žindymui ir kartu siekti pozityvių pokyčių nėščios ir žindančios motinos aplinkoje.
Būtini pokyčiai nėščios ir žindančios moters aplinkoje
Patarimai:
- Nėštumo ir žindymo laikotarpiu atsisakykite būsto remonto ar renovacijos. Statybinės medžiagos yra potencialiai pavojingos jums ir jūsų kūdikiui. Leiskite kitiems atlikti dažymo ar tinkavimo darbus, pati pasišalinkite iš remontuojamų patalpų, kol statybinių medžiagų garai ir kvapas visiškai išsivėdins.
- Įsitikinkite, jog jūsų aplinkoje nėra švino, kuris pasitaiko dažų, dulkių, dirvožemio sudėtyje. Atkreipkite dėmesį į nuskutamą seną dažų sluoksnį, siekiant iš naujo perdažyti. Nuskusti dažai pasklinda aplink teritoriją ir namo viduje dulkių pavidalu, bei aplink namą esančiame dirvožemyje. Toks švino paplitimas labai pavojingas įsčiose augančiam vaisiui ir jau gimusiam mažyliui.
- Įrodyta, jog didelės švino koncentracijos poveikis dar negimusiam kūdikiui ir vaikams, jaunesniems nei 6 metų amžiaus, gali sukelti nervų sistemos pažeidimų, elgesio ir mokymosi problemų, gali būti sulėtėjusio augimo priežastis.
- Namų aplinkoje (sode, darže, pievelėje) naudokite tik nekenksmingas priemones arba mažiausiai kenksmingus pesticidus. Vadovaukitės šūkiu „Genialumas – paprastume“: verdančiu vandeniu galima išvalyti piktžolėtą plotą, o įvairių purškiamų priemonių išvengsite aplinkoje pasodinę bazilikų ir serenčių, kurie atbado uodus, muses ir kitus vabzdžius.
- Namų švarai palaikyti naudokite kuo natūralesnes valymo priemones: sodą, citrinos rūgštį, druską, actą. Jei vis dėlto naudojate tradicines valymo priemones, dėvėkite gumines pirštines, valymo metu gerai vėdinkite patalpą, nemaišykite kelių cheminių priemonių kartu. Pavyzdžiui, amoniako turinčios priemonės, sumaišytos su balinimo priemonėmis, išskiria toksiškus garus ir gali pakenkti jų įkvėpus.
- Venkite nebūtinų skalbimo ir skalavimo priemonių, rinkitės tik saugias priemones vaikų ir savo drabužiams skalbti. Ypač atkreipkite dėmesį, jei naudojate skalbinių džiovyklę, tokiu atveju mokslininkai rekomenduoja nenaudoti skalbinių minkštiklių, nes džiovinimo metu per ventiliacijos angas išskiriami garai gali būti viena realiausių galvos skausmų, astmos priepuolių ir širdies sutrikimų priežasčių.
- Patartina vaikams nenaudoti jokių plastikinių indų, besilaukiančiai ar žindančiai mamai vengti plastikinių pakuočių, indų bei juose įpakuotų maisto produktų.
- Kuo mažiau naudokite tradicinių asmens higienos reikmenų ir kosmetikos arba raskite saugesnių alternatyvų. Iškart po gimdymo žindančios moters krūtinė pasižymi intensyvia kraujotaka ir aukštesne temperatūra, nei likusioje kūno dalyje. Tai puikios sąlygos paviršinėms medžiagoms įsisavinti –žindančios moters krūtinės plote naudojamos kosmetikos priemonės bus sugeriamos greičiau ir efektyviau nei nežindančios moters. Todėl žindančiai mamai rekomenduojama naudoti ekologiškas ir kuo natūralesnes priemones.
- Pagrindinis kriterijus – kosmetinės priemonės galiojimo terminas. Jis turėtų būti ne ilgesnis nei 6 mėn. Priemonėse, kurių galiojimo terminas ilgesnis arba siekia net 24 mėn., greičiausiai bus daug konservantų. Kovojančios su strijomis, sausa ar padribusia oda, tikrai ras natūralių priemonių: paprasčiausias alyvuogių aliejus – puikus odos drėkiklis.
- Atkreipkite dėmesį į visas buitį lengvinančias priemones. Tyrimai atskleidžia perdėtos švaros spąstus: indai plaunami su plovikliais, klozetuose – antibakteriniai muiliukai, oro gaivikliai, net WC popierius dezodoruotas, vis efektyvesni šveitikliai kriauklei, neįsivaizduojame grindų plovimo be specialių priemonių, kilimams prireikia ypatingų putų, nuotekų vamzdžiams valyti perkami valikliai, skalbiniai balinami balikliais, naudojamos veidrodžių, stiklų valymo priemonės ir t.t.
- Cheminė pramonė šuoliais šuoliuoja, o poveikio aplinkai ir gyviems organizmams tyrimai juda mažais žingsneliais. Net plačiai naudojamos antibakterinės priemonės gali turėti neurotoksišką poveikį. Tad žindymo metu rinkitės tik tai, kas būtina, o cheminių priemones keiskite saugiomis sau, vaikui ir aplinkai.
Rasa Siudikienė, VšĮ „Pradžių pradžia“ direktorė, laktacijos tarptautinė konsultantė-kandidatė (IBCLC), pasirengimo žindyti kursų vadovė
„Mamos žurnalas“
