Diana – keturių vaikų mama. Emilijai 19 metų, Melanijai –15, Danielai greit 4 ir pagrandukui Joanui – metukai. Nors pirmojo vaikelio susilaukė gana anksti, Diana sako, kad jau tada tvirtai žinojo, kad maitins tik savo pienu, ir to principo laikosi augindama visus keturis vaikus.
Du vienturčiai ir didelė jų šeima
Ir Diana, ir jos vyras yra vienturčiai. Tačiau sukūrę savo šeimą svajojo bent apie tris vaikus, kad jie gyvenime turėtų brolių ir seserų. Gimė dvi vyresniosios dukros Emilija ir Melanija, po gerokos pertraukos pajuto, kad namai vėl ilgisi kūdikėlio krykštavimo. Specialiai neplanavo, tačiau netruko pasibelsti ir trečioji gyvybė. Ta žinia šeimoje buvo sutikta labai džiugiai. Tačiau Diana vis pagalvodavo, kad trečiajam vaikeliui augti bus vieniša, nes vyresniosios sesės jau gana didelės. O prisiminus, kokių nuostabių akimirkų sesutės patyrė augdamos, aplankydavo mintis: tai gal reikia ir ketvirto? Sako, kad svajoti reikia atsargiai, nes Dievulis labai greitai išgirsta slaptus norus. Kai mažajai Danielai suėjo dveji, Diana vėl pasijuto besilaukianti. Taigi viskas kaip ir susidėliojo į savo vietas – dabar šeimoje yra vyresniųjų sesių duetas ir mažiukų pora.
Trys sesutės ir broliukas
„Pripratome auginti mergaites. Visų nėštumų metu gydytojams sakydavau, kad nenoriu žinoti vaikelio lyties. Pirmus tris kartus ir nežinojau, o ketvirtą kartą, matyt, pačiam gydytojui buvo smalsu, nes neišlaikė nepasakęs, kad mato berniuką. Bet žinodamas mano nusiteikimą, iškart pridūrė, kad gali būti ir mergaitė, šimtu procentų niekas garantuoti negali. Kiek žinau, spėjant mergaitės lytį gal ir galima apsirikti, bet su berniukų anatomija sunkiai apsiriksi,“ – juokiasi Diana.
Ji sako, kad vyras buvo taip apsipratęs su dukrų tėčio vaidmeniu, kad ir ketvirtą kartą mielai būtų priėmęs dukrytę. Iki pat gimdymo vaikelio lytis jam liko paslaptimi. O kai gimus sūneliui žmona atsiuntė nuotrauką, buvo labai keista: kaip čia taip, jų šeima ir staiga – berniukas?
Natūralus maitinimas
Kai beveik prieš dvidešimt metų Diana laukėsi pirmosios dukros, buvo tvirtai apsisprendusi maitinti natūraliai tiek, kiek vaikelis norės. Sakoma, kad mes paveldime giminės moterų savybes, perimame jų elgesio modelį. Bet Diana perėmė tik močiutės šeimos modelį, kuri taip pat turėjo keturis vaikus. O mamos žindymo patirties pakartoti nenorėjo. Tarybiniais metais moterys nebuvo skatinamos maitinti natūraliai, atvirkščiai, vyravo nuomonė, kad sukurta mišinių, kurie labiau praturtinti medžiagomis, negu motinos pienas, ir vaiką žymiai paprasčiau maitinti jais. Pačią Dianą mama žindė tik porą mėnesių.
Vyriausią dukrą Emiliją pavyko žindyti nuo gimimo iki gerų pusantrų metukų. Kai atėjo laikas nujunkyti, kaip tik buvo suplanuota kelionė, mama savaitei dingo iš namų. Sako, kad atsisveikinimas su krūtimi buvo sunkus abiem, nes žindant vaikas pasisotina ne tik maistu, bet ir mamos šiluma, tuo begaliniu artumu, kuris įmanomas tik tarp mamos ir kūdikio.
Antrąją dukrą Diana žindė iki metų ir 2 mėnesių. Šįkart atsisveikinti su pieneliu buvo žymiai paprasčiau, nes Melanija pati atsisakė. Užtat trečioji dukrytė Daniela niekaip nenorėjo paleisti mamos. Sulaukus 1 metų ir 7 mėnesių, mamai teko vėl trumpam išvykti, bet grįžusią ją pasitiko išsiilgusi Daniela ir teko vėl sugrįžti prie žindymo, kol po poros mėnesių, vis retinant žindymų skaičių, mergytė atjunko.
Mažylis Joanas pieneliu džiaugiasi iki šiol. Kaip ir sesutės, kas mėnesį priauga svorio tiek, kiek ir turėtų priaugti sveikas žindomas kūdikis. Tik pilvo diegliukai brolį kankino labiau, negu sesutes.
Ketveriopa patirtis
Diana sako, jog žindant ketvirtą vaikelį atsirado nemažai patirties, ką valgyti pačiai mamai, kad būtų išvengta alergijų, viduriukų užkietėjimo ar dieglių. Žindymas netrunka amžinai, todėl tuos metus, kol maitina natūraliai, pati mama turėtų valgyti sveikai, atsisakyti rūkyto, kepto maisto, dažniau rinktis troškinius, košes, lengvus pieno produktus. Jos praktika parodė, kad viduriukų užkietėjimą sėkmingai galima įveikti suvalgius daugiau džiovintų slyvų, kad išvengtų bėrimų, geriau nevalgyti termiškai neapdorotų pieno produktų. Vieną vaikelį bėrė nuo mamos suvalgyto mozarelos sūrio, kurio gydytoja patarė atsisakyti, ir Diana daugiau žindydama jo nevalgo. Kaip ir riešutų, šokolado, kitų alergizuoti galinčių produktų. „Žindydama nesilaikau labai griežtų dietų, bet ir nevalgau bet ko. Sveikas maistas man skanu, nėra jokia auka taip maitintis,“ – sako moteris. Ji per dieną sau leidžia pasimėgauti puodeliu kavos su pienu, bet juodosios arbatos vengia, geriau renkasi žoleles.
Diana sako, kad, nors motinystė reikalauja daug fizinių jėgų ir širdies šilumos, ji linki visoms gimdyti, žindyti ir džiaugtis gyvenimu.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susijč straipsniai
