Visaip atsitinka: ar skurdas į akis žiūri, ar Jums pasiūlo tarnybą, apie kurią senai svajojote, didelę algą… Kada bus kita proga? Tačiau Jūs taip pat gerai žinote, jog savo kūdikiui esate reikalinga ne mažiau, negu tas geras darbas Jums. Jūs pati ir
Jūsų pienas – vaikelio gyvybės šaltinis: geriausias maistas, apsauga nuo ligų dabar ir sveikatos pagrindas visam gyvenimui. Ką daryti?
Ką galite padaryti
Pasitaiko darbų, kuriuos galima atlikti neišeinant iš namų ir kūdikį turint šalia savęs. Deja, daugumai tenka dirbti visu etatu, vaikelį trumpiau ar ilgiau paliekant kitų žmonių priežiūrai. Yra keli būdai, kaip žindymas galėtų būti tęsiamas mamai pradėjus dirbti. Iš jų geriausias – grįžti pažindyti kūdikį namie arba kūdikį atnešti pamaitinti mamai per darbo pertrauką. Dar galima kūdikį aprūpinti iš krūties rankomis ar pientraukiu išmelžtu motinos pienu. Pagaliau trečioji, kompromisinė, išeitis – kai Jūs namie – žindykite, o kai dirbsite, kūdikis bus maitinamas mišiniu. Tai „mišrus“ maitinimas, kuris kūdikiui vis dėlto yra daug geriau negu visiškai netekti mamos pieno.
Ką leidžia įstatymai
Pagal Motinystės apsaugos konvenciją dirbančioms moterims, žindančioms motinoms pripažįstama teisė į dvi pusės valandos pertraukas per dieną, neprarandant darbo užmokesčio. Dabar ši nuostata galioja daugiau kaip aštuoniasdešimtyje valstybių. Ji yra ir Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse (278 straipsnio 8 dalis): „Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas tris valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moteriai pageidaujant pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ir pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį…“
Kai darbas toli…
Jeigu mama nespėtų sugrįžti namo pamaitinti kūdikį, o atvežti jį į darbovietę irgi nėra galimybių?
Tuomet darbo pertraukas galimą panaudoti pienui ištraukti iš krūtų dirbtiniu būdu – rankomis arba pientraukiu. Tai daryti naudinga keliais požiūriais: padeda išlaikyti laktaciją – tolesnę pieno gamybą krūtyse; kūdikis gaus išsaugotą motinos pieną, kuris daug geriau negu mišiniai; tai ir motinoms apsauga nuo pieno susikaupimo problemų; sumažina savaiminį pieno tekėjimą iš pritvinkusių krūtų; apsaugo nuo pieno latakėlių užsikimšimo ir krūties infekcijų dėl krūtų persipildymo pienu.
Pieną ištraukti vertėtų bent kas 3 valandas (būnant darbe 6 valandas, pakaks 1-2 kartų). Pieno išmelžimas paprastai užtrunka nuo 15 iki 30 min., nes tai nėra paprastas mechaninis krūties ištuštinimas – turi suveikti pieno tekėjimo refleksas, išstumiantis pieną iš liaukos gelmių spenelio link. Jį išsiskirti skatina ir mintys apie kūdikį, todėl šalia verta turėti vaiko nuotrauką ir ko nors atsigerti. Nenusiminkite, jeigu pirmieji bandymai nebus labai sėkmingi, įgudimas ateis vėliau. Todėl jau kokią savaitę prieš pradedant dirbti verta pasipraktikuoti ir kartu kaupti šaldiklyje motinos pieno atsargas, kurių gali prireikti ateityje.
Kaip laikyti pieną
Motinos pienas – gyva substancija, stabdanti bakterijų augimą ar net galinti jas sunaikinti. Šis gebėjimas yra stipriausias kelias pirmąsias valandas po pieno ištraukimo. Todėl net tropikų karštyje jis išbūna negesdamas 6 valandas, o mums įprastojekambario temperatūroje (19-22 laipsnių) moters pieną galima laikyti 10 valandų. Šaldytuve – 5 dienas. Ilgesniam saugojimui pieną reikėtų užšaldyti. Šaldytuvo „ledainėje“ galima saugoti dvi savaites, o jeigu jos durelės atskiros, nors ir dažnokai darinėjamos – 3-4 mėnesius. Atskirame šaldiklyje, kuriame išlaikoma nuolatinė minusinė temperatūra, motinos pieną galima laikyti 6 mėnesius ir ilgiau. Kiekvieną kartą (skirtingu laiku) ištrauktą pieną geriau supilti ir laikyti atskiruose indeliuose. Ant jų reikia užrašyti dieną, valandą, o jeigu laikysite ilgiau – tai ir mėnesį.
Atitirpinti reikia palaipsniui, įstačius indelį į šiltą vandenį ar laikant po srove. Nedarykite to ant ugnies ar mikrobanginėje krosnelėje – per daug įkaitinus suardomas vitaminas C ir kiti labai vertingi baltyminiai motinos pieno komponentai. Per laiką pienas nusistovi, todėl prieš vartojimą buteliuką reikėtų pavartyti, kad susimaišytų pieno ir grietinės sluoksniai. Atitirpintą pieną šaldytuve galima laikyti 24 valandas.
Neagituoju Jus paversti savo butą užšaldyto pieno atsargų sandėliu. Tai tik truputis žinių apie galimybes. Juk į darbą išvyksite ne mėnesiams ir ne savaitėms. Pats vertingiausias yra šviežias motinos pienas.
Jei prireiktų buteliuko
Kartais mamos, planuojančios grįžti į darbą, „kad kūdikis greičiau priprastų“, linkusios pradėti maitinti jį iš buteliuko per anksti, jau prieš kelias savaites ar mėnesius. Neverta šitaip skubėti. Viena – jūs abu su kūdikiu netektumėte ypač artimo bendravimo ir ryšio valandėlių žindant. Antra – pirmosiomis savaitėmis, kol mamos laktacija ir kūdikio įgūdžiai dar neįsitvirtinę, girdymas iš buteliuko gali trikdyti žindymą ir pieno gamybą krūtyse.
Žindimas iš krūties reikalauja aktyvesnio paties kūdikio dalyvavimo negu maitinimasis iš buteliuko.
Pirmomis savaitėmis prie buteliuko pripratintas kūdikis ir krūtį gali pradėti čiulpti tarsi čiulptuką, apimdamas burna vien tik spenelį, o tai gresia ir vaiko neprivalgymu bei pieno krūtyse sumažėjimu, ir spenelio įtrūkimais. Čiulptuko-„tuštuko“ poveikis panašus. Atminkite, jeigu pripratinti prie buteliuko kūdikio ir nepavyktų greitai, pienas jam gali būti duodamas kitais būdais: iš puodelio, šaukšteliu, pipete ar švirkštu įpilant į burną. Vyresniems kaip 4 savaičių kūdikiams čiulptuko ir krūties painiojimo rizika jau mažesnė, o trijų mėnesių kūdikiams, girdomiems iš buteliuko tik kartą-kitą per dieną, šios rizikos jau beveik nepasitaiko.
„Antroji mama“
Kol būsite darbe, jūsų kūdikį prižiūrės ir maitins kitas žmogus. Pati geriausia auklė, be abejo, yra Jūsų vaiko tėvas. Tuo atveju įvyksta mažiausiai pasikeitimų kūdikio aplinkoje, taigi ir stresų. Galbūt įmanoma suderinti abiejų darbus taip, jog vienam iš jūsų išėjus, kitas liktumėte namie su vaiku? Toliau kandidatų eilėn siūlyčiau senelius, tetas ir kitus Jums ir kūdikiui artimus giminaičius, o tik paskui – svetimus žmones. Žinoma, būna išimčių.
Samdomą auklę pasistenkite geriau pažinti; juk ne tas pat kam paliksite savo mylimą kūdikį. Stebėkite, kaip ji bendrauja su vaiku, kaip vaikas jaučiasi jos bendrijoje. Jeigu rinktumėtės auklę, kuri vaiką prižiūrės savo pačios namuose, tai labiau tiktų gyvenanti arčiau Jūsų darbovietės. Tuomet galėtumėte vaiką lankyti (ir pažindyti) darbo pertraukų metu arba auklė galėtų kūdikį atnešti Jums pamaitinti. Bet gali būti ir taip, jog savo vaiko nematysite visą darbo dieną.
Įsidėmėkite, tuo metu, kai dirbsite, Jūsų kūdikis pasiliks su svetimu žmogumi. Ilgas valandas vaiką prižiūrės kita moteris. Jeigu ji bus kūdikiui gera ir maloni (o būtent tokios ir reikia!), ji gali tapti Jūsų konkurentė – jo „antroji mama“. Ypač didelė rizika pirmagimiams.Tai dar viena iš pačių rimčiausių priežasčių, kodėl patariu nenustoti žindyti. Būtent maitinimas krūtimi bus Jūsų „koziris“ išlaikant patį stipriausią ryšį su vaiku!
Kai būsite namie
Kuo daugiau bendraukite su vaiku. Fizinis ir emocinis artumas žindant kompensuos išsiskyrimų netektis. Pamaitinkite kūdikį iš krūties prieš išeidama į darbą. O sugrįžus žindymas bus ir džiaugsmas abiem, ir poilsis Jums pačiai: patogiai atsisėskite, o gal ir prigulkite su vaikeliu. Jeigu galop ir nusnūsite valandėlę, tai bus „pokaitėlis“ po darbo dienos.
Žindymas namie po darbo ir poilsio dienomis padeda išlaikyti tinkamą pieno gamybą. Laktacijos – pieno tiekimo – stabilumas yra individualus dalykas. Yra moterų, kurios gali susidorotisu visais sunkumais ir išlaikyti gausią laktaciją. Kitoms pieno gamyba ir žindymas – labai subtilus ir įnoringas procesas.
Laktaciją ypač žlugdo nuovargis. Jis yra ir didžiausias gerų santykių šeimoje priešas. Labai gerai, jei namiškiai supras, jog svarbiausias Jūsų „etatas“ namie – būti vaiko mama, ir paliks Jums kuo mažiau namų ruošos problemų. Virti, skalbti, šluoti grindis ir šluostyti dulkes sugebėtų kiekvienas, o žindyti – tiktai motina!
Naktinis žindymas ypač skatina pieno gamybą krūtyse. Miegokite kartu su kūdikiu ar bent pastatykite jo lovytę greta savosios. Kai mama pradeda dirbti, keičiasi ir vaiko miego pobūdis. Nesistebėkite, jeigu jūsų kūdikis taps „pelėda“ – daugiau miegos dieną. Gali būti, jog prie to pratina ir auklė, taip „pasilengvindama tarnybą“. Ir gerai! Išties verta, kad kūdikis daugiau miegotu tuo metu, kai Jūs pati būsite darbe. Tada jis ir valgyti prašys rečiau, o žvalesnis bus vakare, mamai sugrįžus – turėsite daugiau progų ir žindyti jį, ir bendrauti su vaiku (prisimenate savo „kozirį”?).
Neskubėkite į darželį
Nesižavėkite idėja kūdikį palikti lopšelyje-darželyje. Vaikai iki 3 metų dar nesubrendę grupinėms situacijoms, jiems reikia individualios priežiūros. Dažnai susidaro apgaulingas įspūdis: vaikas, nuvestas į darželį „apšilti“, būna smalsus ir atrodo drąsus, tačiau taip yra tik tol, kol jis nesupranta, jog yra paliktas.
Be to, ligų ir infekcijų pavojus „kolektyve“ daug didesnis. Lopšelinukai dažniau ir sunkiau serga kvėpavimo takų ir ausųinfekcijomis, juos keliskart dažniau negu namuose prižiūrimus vaikus tenka gydyti ligoninėse. Tuo įsitikinau ir per savo – vaikų gydytojo – daugelio metų praktiką.
Dar pagalvokite
Kas motinas „veja“ į darbą? Neretai – sunkus gyvenimas, kai šeimai trūksta pinigų, ir vienas tėvas nepajėgus uždirbti pakankamai. Kartais – nenugalima trauka kuo greičiau grįžti tęsti viliojančią karjerą, nenoras prarasti gerą šansą, kuris gali nepasikartoti. Tačiau priežastis gali būti ir tokia, jog būtent moters tarnyba kur nors biure yra vertinama kaip rimtas ir reikšmingas darbas, o kūdikio auginimas vadinamas „tik sėdėjimu namie“. Nors tikriausiai būtent jo prasmingumas ir šeimai, ir visuomenei, ir valstybei daugeliu atvejų yra šimteriopai didesnis. Joks darbas negali būti svarbesnis už naujo žmogaus kokybišką auginimą tuo laikotarpiu, kai motina tam žmogui yra išties nepakeičiamai būtina visą laiką.
Save gerbianti valstybė ir garbinga visuomenė neturėtų šito užmiršti.
O tėčiams verta labai pasvarstyti, ar mamos alga tikrai atperka visus galimus praradimus: vaiko fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimus, ilgas motinos išsiskyrimo su kūdikiu ir nerimo valandas, ir pagaliau –finansinius nuostolius samdant kūdikiui auklę ar mokant už lopšelį-darželį, perkant vaistus dažnai sergančiam vaikui… Tiesiog atidžiau pamąstykime: ko norime ir dėl ko gyvename?
Vaikų gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Knygos „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius
„Mamos žurnalas“
