Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Ar saugu žindyti kūdikį, jeigu mama karščiuoja, temperatūra daugiau kaip 38º C? Vaiko pediatrė patarė, kad mamos temperatūrai pakilus virš 38ºC pieną geriau nusitraukti, nes tokios temperatūros pienas kūdikiui per karštas, o tinkamas iki 37ºC. Pediatrė tikrai kompetentinga, daug metų dirba tik su kūdikiais ir vaikais. Ar vis dėlto tai mitas?
Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos „Kūdikio žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius, www.zindyk.lt
Tarkime, jog tai tiesa: mamai karščiuojant, atitinkamai laipsniu, dviem ar net trimis pakyla ir jos pieno temperatūra. Kas nuo to galėtų atsitikti? Atsargi išmintis sako: prieš duodamas kažkokį maistą ar gėrimą mažam vaikui, pirmiausia paliesk ir paragauk pats. Nekarščiuojančios mamos pienas yra jos kūno temperatūros – maždaug 36,6–37ºC. Paragaukite tokios pat temperatūros pieno ar vandens. Maloniai šiltas. Tęskite eksperimentą: kontroliuodami termometru, sušildykite pieną arba vandenį iki 38ºC, paskui – iki 39ºC ar net 40ºC. Užpilkite sau ant rankos – nenusideginote, įsipilkite į burną – nenusiplikėte, nurijote – viskas gerai! Gerai bus ir kūdikiui, žindančiam iš krūties šiek tiek šiltesnį motinos pieną.
Ar keičiasi karščiuojančios mamos pieno sudėtis? Taip, pokyčių gali būti. Dvejopų – priklausomai nuo karščiavimą sukėlusios ligos vietos. Pavyzdžiui, jeigu mama serga pūlingu krūties uždegimu ir pūlinys atsiveria į pieno latakus, jais iš krūties ištekantis pienas gali būti užterštas pūliais ir juose esančiomis bakterijomis. Būtent iš tos krūties kūdikio geriau nežindyti, laikinai – kol krūtis pasveiks. O jeigu kažkur kvėpavimo takuose ar virškinimo trakte prikibę ligos sukėlėjai nesukėlė ir septicemijos – kraujo užkrėtimo su infekcijos galimybe patekti į pieno liaukas ir tolyn į pieną, – žindyti mama gali drąsiai.
Karščiuojančios mamos pienas jos kūdikiui gali būti ypač naudingas. Kūno temperatūros pakėlimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais. Kovojant su infekcija mamos kraujyje padaugėja imuninių medžiagų (ypač daug sekrecinio imunoglobulino A, saugančio gleivines) ir gyvųjų ląstelių – leukocitų, gebančių naikinti bakterijas. Jos siunčiamos ir į mamos pieną, kad nuo tokių pačių sukėlėjų saugotų ir jos vaiką. Jeigu mama savo pieną ištrauks ir išpils, o kūdikiui vietoje jo duos imunine prasme visiškai bejėgį „konservą“ – mišinuką, kūdikis tokios apsaugos tikrai negaus. Jeigu mama ištrauktąjį savo pieną sugirdys kūdikiui, prieš tai jį „nukenksminusi“ – pasterizuos kaitindama iki beveik virimo – tada žus visos tos gerosios ląstelės ir bus suardytos dauguma imunoglobulinų molekulių. Iš mamos pieno liks tik „geriausias maistas“ kabutėse. Be to, jeigu, kaip ir pirmuoju atveju – mišinuką, taip ir antruoju – ištrauktą mamos pieną – kūdikis išgers iš buteliuko per čiulptuką, mažylis, taip įpratęs, gali nebenorėti žįsti, t.y., aktyviai ir taisyklingai dirbti prie krūties.
Žindanti mama neprivalo kęsti karščiavimo ir skausmų. Įprastai tokiais atvejais tinka paracetamolis ar ibuprofenas, jie žindomam kūdikiui nepakenks. Jeigu mamos karščiavimas sukeltas infekcinės ligos, jai gali tekti vartoti gydytojo skirtus antibiotikus. Daugelio jų tik labai maža dozės dalis patenka į motinos pieną ir nėra kūdikiui kenksmingi, juk kai kuriais antibiotikais, esant reikalui, gydomi net naujagimiai. Tik pasakykite gydytojui, kad esate žindanti mama!
