„Miega – tai auga“ – ne kartą girdėjome šį posakį ir apie snaudžiantį kūdikėlį vaikščiojome ant pirštų galiukų. Kad tik nepabustų, kad tik ilgiau pailsėtų ir paaugtų… Ar iš tikrųjų tos miego valandos visada į naudą? O ką daryti, jei mažylis vis dėlto nemiega? Bėgti pas gydytojus ir ieškoti sveikatos problemų?
Konsultuoja Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)*
Pirmasis mėnuo
Naujagimis – tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego-būdravimo periodai keičiasi kas 3–4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Kai kurie mažyliai neišmiega ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40–50 minučių). Taigi nusnūdęs mažiau nei valandžiukę, jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas – vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą. Miegoti galės ir mama.
O ką daryti, jeigu vaikutis miega ir neprabunda? Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pienuko ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu! Taigi visus naujagimius būtina naktį (ir dieną) pažadinti ir pažindyti ne rečiau kaip kas 3–4 val.
Antrasis–trečiasis mėnesiai
Per pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius susiformuoja mažylio paros ciklas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Įdomu, kad vaikučiai pirmiausia išmoksta pabusti kartu su šeima ir tik vėliau – užmigti kartu su šeima. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi. O kaip mažylis? Ar leisti jam pamiegoti?
Jeigu vaikutis per pirmąjį mėnesį puikiai priaugo svorio (ne mažiau kaip 500 g nuo mažiausios po gimimo svorio ribos), dienos metu neduodate jam jokių motinos pieno pakaitalų (mišinuko, vandenuko ir pan.), čiulptuko, tuomet galite leisti miegoti. Paprastai po 5–6 val. mažyliai pabunda patys.
Kad būtumėte tikra, jog vaikučiui pakanka per parą gaunamo pienuko, stebėkite pasišlapinimų skaičių (ne mažiau kaip 6 kartai bespalviu ir bekvapiu šlapimu), tuštinimąsi (ne mažiau kaip 3–4 kartai iki 4–6 gyvenimo savaitės, vėliau mažylis gali tuštintis tik kartą per 10 dienų). Kilus įtarimų, kad pienuko mažoka, žindykite dažniau: dieną ir naktį mažylį pažadinkite ne rečiau kaip kas 3–4 val., kol pieno gamyba vėl susireguliuos. Tik dažnas žindymas ir efektyvus krūties ištuštinimas užtikrina, kad pienuko pasigamins daugiau, o naktinis žindymas – ilgalaikės sėkmės garantas.
Artėjant pusmečiui
Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena – tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Kodėl?
Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu metu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama – ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė, ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis – alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Dažnas krūties ieškojimas nereiškia, jog vaikutį jau būtina primaitinti papildomu maistu!
Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų – darbas) dienos. Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia. Galų gale tai būdas ramiai pasisotinti (dieną vaikutis turi tiek „reikalų“, kad pažindyti darosi nebeįmanoma: sukasi ratu, girdi net tyliausią lapelio šlamėjimą, mato net nematomas dulkeles).
Ar mokyti užmigti?
Tokie anksčiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (išvyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą.
Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina, ir po savaitės–dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nebesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda – pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų. Man labiausiai patinka psichologės A. Kurienės pasakyta mintis: „Pirmiausia reikia suprasti, kas ir kodėl vyksta, nesistengti iškart taikyti kieno nors sugalvotų technikų.“
Taigi labai svarbu savęs paklausti, kas vyko vaiko gyvenime, kad jis šiuo metu nemiega, ir ką mes, tėvai, galime padaryti, kad vaikas miegotų geriau. Ne priverčiant užmigti savarankiškai, o su švelnumu ir meile.
Naktinio maitinimo akcentai:
1. Mažylį žindykite pagal poreikį ir dieną, ir naktį: taip dažnai ir taip ilgai, kiek jis to nori.
2. Pirmąjį gyvenimo mėnesį visus naujagimius būtina naktį pažadinti ir pažindyti ne rečiau kaip kas 3–4 val.
3. Antrąjį–trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikiui galima leisti miegoti, kiek nori, jeigu jis gerai priauga svorio ir dienos metu negauna jokių motinos pieno pakaitalų, čiulptuko ir pan.
4. Ketvirtą, šeštą, devintą, dvyliktą gyvenimo mėnesį neretas kūdikis, jau išmiegodavęs ilgesnį laiko tarpą nakties metu, vėl pradeda dažnai keltis ir ieškoti krūties – tai yra normalus, įprastas elgesys, susijęs su vaiko raidos šuoliais.
Svarbu!
Nelyginkite jūsų ir draugės kūdikio miego: pirmaisiais gyvenimo metais kiekvienas kūdikis turi savo paros ritmą. Jeigu jis normaliai auga ir vystosi, dienos metu yra žvalus, linksmas, domisi aplinka, vadinasi, jam tai yra normalu. Kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu ir anksčiau ar vėliau prisitaiko prie šeimos gyvenimo.
*Profesinės etikos nuostata: Laikausi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso nuostatų ir neturiu jokių finansinių ar kitokio pobūdžio ryšių su kūdikių mišinių ar dirbtinio kūdikių maitinimo priemonių gamintojais ir platintojais.
„Mamos žurnalas“
