Naktinis valgymas – vaiko kaprizas ar tikrasis alkis?

Kodėl dieną ypatingu apetitu nepasižymintis kūdikėlis, naktį staiga pasijunta alkanas kaip vilkiukas? Kodėl pavalgęs jis po 2 valandų (ar dar greičiau) vėl ieško krūties? Ar teisingai elgėsi mūsų mamos, kurios, pagal tarybinę metodiką, naktį duodavo arbatos? Gal naktinis valgymas – tik vaiko kaprizas, o ne tikrasis alkis? Konsultuoja doc. Algimantas Vingras.

Pirmiausia mamos turi atsiminti tris pagrindines tiesas:

1. Kūdikiai naktį išalksta, ir tai normalu.

2. Išalkusį vaikutį būtina pamaitinti.

3. Naktinis valgymas gali tęstis iki 3 metų, ir mamos dėl to neturi pykti.

Kodėl išalksta. Kūdikiai, rečiau – vaikai virš metų naktį nori valgyti. Pirmieji – dėl to, kad tai yra jų organizmo fiziologinis poreikis, vyresni – dažniau iš įpročio. Naujagimis per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį pats pasirenka maitinimosi dažnį. Tik jis žino, kada, kiek laiko žįsti. Kitais žodžiais tariant, mama privalo prisitaikyti prie mažylio norų. Tik dažnas žindymas bet kuriuo paros laiku skatina pieno gamybą, o šis yra nepakeičiamas maistas naujagimiui, kūdikiui, mažam vaikui. Kūdikiui ne tik naktį, bet ir kitu paros metu vietoje maitinimo negalima duoti čiulptuko, žinduko, jokios arbatos ar pasaldinto vandens.

Žodžiu, mažylių negalima apgaudinėti ir vietoje krūties duoti kito skysčio.

Kiek ilgai valgys naktį. Noras valgyti naktį gali išlikti iki vienerių metų, o kartais – ir iki dvejų.

Kodėl taip ilgai? Kūdikių ir mažų vaikų noras valgyti naktį yra normalus reiškinys, mat jų medžiagų apykaita greita ir dėl to jie greitai praalksta.

Naktiniai valgymai ne tik pasotina. Ne veltui mamos pastebi, kad kartais kūdikis krūtį patraukia kelis kartus, bet to pakanka, kad nusiramintų ir vėl įmigtų. Natūralu – juk visi žinome, kad krūties žindimas mažyliui suteikia saugumo jausmą. Kūdikiui nieko nėra maloniau, kaip pajusti mamytės šilumą ir širdies plakimą, prie kurio priprato įsčiose. Krūties žindimas vėl padeda greitai užmigti ir ramiai pamiegoti, kol organizmas vėl pareikalaus maisto.

Kiek kartų duoti valgyti naktį. Per naktį duokite kūdikiui valgyti tiek kartų, kiek tik jis nori. Dažniausiai, kai netrūksta motinos pieno, 4 mėn. ir vyresni kūdikiai naktį prašo valgyti vieną kartą. Kai trūksta pieno, arba mažylis bandomas apgauti, vietoje krūties jam duodama vandens, jis miega neramiai ir prašo valgyti dažniau.

Naktį žįsdami kūdikiai neretai įkanda į krūtį. Taip atsitinka dėl godaus žindimo, t.y., kai mažylis labiau praalko arba ilgai nesulaukė taip trokštamos krūties. Mažylis įkanda nesąmoningai. Kad įkandimai nebūtų dažni, kai tik mažylis pravirksta ir ieško valgyti, nedelsiant reikėtų patenkinti jo norą, o kai užsnūsta, spenelį nedelsiant ištraukti iš jo burnos. Mažyliui, turinčiam dantų, nedera krūties pieno pakeisti jokiais saldžiais skysčiais, nes tai labai kenkia dantims.

Jei valgo mišinį. Naktį geriausia duoti krūtį – tai sotina ir ramina. Jei tenka duoti mišinį (dabar Respublikinis mitybos centras uždraudė pavadinimą „adaptuoti mišiniai“), kad kūdikis per daug nepriaugtų svorio, mišinį galima skiesti kambario temperatūros vandeniu. Kitais žodžiais tariant, kūdikį bandykite pasotinti nors iš dalies. Dalis dirbtinai maitinamų kūdikių iš tiesų sveria per daug nei amžiaus norma. Taip yra dėl to, kad su dirbtiniu maistu mažyliai gauna daugiau nei organizmui reikia energinių medžiagų. Per didelis svoris kūdikiui nepadeda, o tik trukdo. Su atskiestu mišiniu kūdikis gaus mažiau energinių medžiagų ir bus patenkintas jos noras žįsti. Visa tai padės nusiraminti. Baigdamos maitinti iš kito puoduko ar buteliuko duokite 20-30 ml virinto vandens, tam kad iš burnos išsiplautų mišinys, jo likučiai nekenktų išdygusiems dantukams.

Košė naktį netinka. Naktį bet kurio amžiaus kūdikiui ar mažam vaikui košės, kaip ir bet kokių saldintų skysčių, negalima duoti. Košė, kaip ir kiekvienas patiekalas, turi būti gaminama tik prieš pat maitinimą. Iš vakaro pagaminta košė iki nakties maitinimo būna praradusi didžiąją dalį vertingų medžiagų. Be to, nepatogu naktį ją šildyti, valgydinti su šaukšteliu. Kūdikio ir mamos naktinį poilsį dera branginti, nepripratinti mažylį būdrauti naktį, nes bus sunku atpratinti.

Valgymas prieš pat miegą. Dalis mažylių turi įprotį (o jį paprastai suformuoja patys tėveliai) nakčiai, prieš pat miegą įvairiai pasisotinti. Vieni kažką geria, kiti valgo. Tai nėra gerai, nes valgant prieš pat miegą burnoje lieka maisto likučių, kurie kenkia dantims. Palengva mažylį atpratinkite gerti pieną prieš pat miegą, pvz., pieną duokite 15 min. iki migdymosi laiko, po savaitės, kai jis pripras, jį duokite 30 min. prieš miegą, ir taip palaipsniui laiko tarpą ilginkite. Užmigimą susiekite su kokiu tai kitu ritualu – lopšine, paglostymu, neblaškančios melodijos pasiklausymu.

Prieš pat miegą duoti kūdikiui ar vaikui bet kokių saldžių skysčių, tarp jų ir sulčių, nedera. Jų galite duoti 30-60 min. prieš migdymą. Kūdikiui, turinčiam dantukų, po kiekvieno saldoko skysčio gėrimo dera išvalyti dantukus.

Negilus miegas. Kiekvieno žmogaus miegas skirtingas. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji visą naktį neišmiega vienodai giliai. Kuo paviršutiniškiau, budriau miega kūdikis, tuo labiau tikėtina, kad jis pajus alkį ir prabus.

Kūdikio ir mažo vaiko miegas sutrinka, kai:

Vaiko aplinkoje per daug dirgiklių: triukšmo, ryškios šviesos, kvapų.

Vaikas keliauja, tenka miegoti svetimoje lovoje, aplinkoje be savų kvapų, savų žaisliukų. Jei vaikas įpratęs miegoti su tuo pačiu žaisliuku, vadinamuoju „miego broliu“, tai be jo gali sunkiai užmigti ir miegoti labai neramiai.

Mažylis jaučia nepatogumą: spaudžia vystyklai, drabužėliai, kambaryje tvanku arba, atvirkščiai, šalta.

Vaikas bijo tamsos.

Vaikas buvo įpratintas užmigti supamas arba tėvų lovoje, bet staiga šiuos įpročius tėvai bando pakeisti.

Vaikas pervargo, dieną patyrė per daug teigiamų arba neigiamų įspūdžių, prieš miegą matė filmą apie raganą arba žaidė judrius žaidimus ir pan.

Staiga pasikeitė jo dienotvarkė, vaikas guldomas nakties miego anksčiau arba vėliau nei įpratęs.

Antroje dienos pusėje gėrė gėrimų su kofeinu (arbatos, kakavos, koka-kolos ar valgė šokolado).

Vaikas susirgo (dėl slogos sutriko kvėpavimas pro nosį, kankina ausies ar kiti skausmai). Ilgiau nei visuomet ir neįprastu laiku miega sveikstantys po sunkios ligos. Mieguistumas dieną arba dienos sumaišymas su naktimi yra ligos požymiai.

Kad vaikas miegotų ramiau (o kartu ir mažiau kartų prabudinėtų naktį valgyti), imkitės paprastų gudrybių:

Pabandykite nustatyti priežastį, kodėl vaikutis pradėjo miegoti neramiai. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis ar mažas vaikas ilgai neužmiega ar miega negiliai, blaškosi tą naktį, kai prieš migdydami maudėte, tuomet jį maudykite keliomis valandomis anksčiau ar net ryte.

Naktį kūdikiui sukniurkus kartais užtenka paimti jį ant rankų, truputį pasupti, pamyluoti ir jau užmigusį paguldyti atgal.

Į kelionę visuomet pasiimkite vaiko mėgstamą žaislą ir stenkitės susitvarkyti taip, kad mažylis būtų guldomas tuomet, kai jis tai daro namuose.

Kūdikiai ne visada pabunda iš alkio ar noro pajusti mamos šilumą. Gal vaikutis šlapias ar guli nepatogiai, o gal jam per šilta/šalta ir pan.

Prieš miegą nežaiskite judrių žaidimų, nes net mažiausiam kūdikėliui sunku nusiraminti, jis gali ilgokai gyventi patirtais įspūdžiais.

Ir dar. Vaikams be gydytojo leidimo neduokite jokių raminamųjų, migdomųjų vaistų, jokių vaistažolių. Ten kur vaikas miega, turi būti ramu, patogu, vėsu ir saugu, nes vaikas auga miegodamas – tai nors skamba ir keistokai, bet yra tiesa. Vaikas turi išsimiegoti į valias.

Dar šis tas „naktinukų“ mamoms

Mamos pastebi, kad dieną motinos pieno beveik nepasigendantis metinukas, naktį vėl prašo krūties. Natūralu, nes dieną vaikas turi daug veiklos ir motinos pieną pamiršta, tačiau naktį, kai jam norisi nurimti prie motinos, jis mielai prisimena pienuką iš krūties.

Daugelis vaikų auginimo specialistų pataria, kad vaiko lovelė būtų kaip galima arčiau tėvų lovos, kad naktiniai maitinimai kuo mažiau išbudintų vaiką ir kuo mažiau nuvargintų mamą. Įsivaizduokite, kaip sunku bėgioti pažindyti kūdikio į kitą kambarį per naktį kelis kartus. O jei kūdikis šalia, kartais gali užtekti ir tyliai paniūniuoti, pasupti.

Kai kurie tėvai gudrauja ir stengiasi vaikutį prieš miegą kuo daugiau primaitinti, kad jis ilgiau neišalktų, deja, vaikas – ne kalėdinė žąsis. Be to, įrodyta, kad dauguma naktinių prabudimų yra ne dėl alkio.

Mamos pastebi, kad kūdikiai dažniau prabunda naktį ir prašo valgyti, kai jiems dygta dantys ar jie serga. Jei vaikelis karščiuoja, dažnesnis žindymas užtikrina reikiamą skysčių kiekį, kad apsisaugotų nuo dehidratacijos, taip pat žįsdamas naktį kūdikis gauna iš motinos per pieną didesnę antikūnų dozę.

„Mamos žurnalas“