Kai prieš septynerius metus Lenai Sokolovskai kartu su geriausia drauge Jovita Vyšniauskiene šovė idėja kurti natūralią kosmetiką „Uoga Uoga“, jaunos moterys dar nežinojo, kad, be verslo, abi dar susidurs ir su motinystės iššūkiais.
Veikti visko daug vienu metu
„Mūsų sūnus buvo labai planuotas, mes labai jo laukėme, tačiau visada žinojau, kad būti tik mama tiesiog negalėsiu dėl savo temperamento ir būdo. Tam, kad save realizuočiau, man reikia nuolat ir daug visko veikti. Verslas gimė prieš sūnų ir, planuodami kūdikį, mes žinojome, kad visa tai reikės suderinti.
Man pasisekė, kad verslą dariau kartu su geriausia drauge. Pirmiausia kūdikis gimė jai, todėl aš ją pridengiau versle. Vėliau man, tada ji man suteikė galimybę pirmaisiais mėnesiais būti tik mama ir integruotis pamažu. Vėliau vėl jai gimė kūdikis…“, – pradeda kvatoti moteris.
Nuo rudens šešiametis Nikita keliaus į pirmą klasę, o Lena tikriausiai pristatys dar kokias nors natūralios kosmetikos naujienas. Idėjos moters galvoje kartais verda greičiau nei vakarienė šeimai.
Nedrausti, bet ir neleisti visko
Idėja kurti natūralią kosmetiką gimė iš poreikio sveikiau gyventi, noro, kad tuomet dar būsimi vaikai augtų sveikesnėje aplinkoje.
„Tikroji natūralistė mūsų tandeme – Jovita. Ji mane ir atvedė į tą žalią doros kelią ir veda iki šiol! Natūralią kosmetiką pradėjome kurti todėl, kad užsienietiška buvo beprotiškai brangi, lietuviškos tikrai natūralios tiesiog nebuvo. Mes domėjomės, mokėmės ir pradėjome verslą.
Kartu su tuo radikaliai keitėsi ir mano kosmetikos lentynos, dabar aš visą kosmetiką stengiuosi naudoti tik natūralią, net ir tą, kurios mes pačios dar nekuriame, pavyzdžiui, blakstienų tušą. Mano vyras ir vaikas irgi naudoja natūralią kosmetiką. Ypatingą dėmesį šeimoje skiriame ir maistui.
Abu su vyru mėgstame gaminti, mėgstame ragauti. Greito maisto nepropaguojame ir vaikui jo neduodame, nebent seneliai jį slapta nusiveda… Nes su manimi jis nėra buvęs „McDonald‘e“, bent jau sąmoningai tokio fakto neatsimenu“, – prisipažįsta.
Lenos namuose netoleruojami ir limonadai, visi spalvotieji gėrimai ir net sultys, ji stengiasi pratinti sūnų gerti vandenį, arbatą. Ji pati negeria ir kavos.
„Aš nemanau, kad reikia būti kategoriška kažkokiu klausimu, – tiek mitybos, tiek kosmetikos, bet reikia siekti maksimalaus natūralumo ir kad visokie nukrypimai būtų tik išimtys, bet ne kasdienybė. Manau, kad jei visiškai ribosiu vaikui bet kokį nesveiką maistą, jis tik dar labiau jo norės, kai aš to nematysiu. Pati nuo naujųjų metų priėmiau cukraus iššūkį, stengiuosi jį beveik visiškai apriboti, o saldumynus, patikėkite, aš labai mėgstu. Vienas desertas – savaitgalį, toks mano nusiteikimas, kol kas man sėkmingai sekasi!“ – pasakoja Lena.
Pirmieji metai darželyje – didžiausias iššūkis
Sėkmingai moteriai sekasi ne tik atsisakyti cukraus, bet ir suderinti buvimą mama ir natūralios kosmetikos kūrėja. Sūnus neretai būna ir pirmasis, išbandantis naujai sukurtas priemones vaikams.
„Neseniai sukūrėme prausiklį-šampūną vaikams. Kadangi jame nemažai aliejų, abejojome, ar jis tikrai gerai išplaus plaukus. Bandėme abu su Nikita, ir abiejų plaukai atrodo puikiai“, – juokiasi moteris.
Lena prisipažįsta, kad vaikui paaugus ir verslą vystyti pasidarė lengviau. Vis dėlto sunkiausi jai buvo pirmieji berniuko metai darželyje. Kaip dažnai pasitaiko, vos išėjęs į darželį, sūnus pasigaudavo vienokį ar kitokį virusą, todėl nuolat sirgo.
„Kadangi esu įsitikinusi, kad labai lengva būti mama, kol vaiką maitini pati, tai man ta dalis buvo nesunki, net ir naktys. Jei kūdikis verkia, tu jam duodi žįsti, ir visi laimingi. Bet darželis… Nesitikėjau, kad jis taip sujauks mūsų visų gyvenimą. Dabar aš manau, kad sūnų į jį išleidau per anksti.
Antro vaiko neleisiu į darželį anksčiau, nei jam sueis 2,5 arba 3 metai. Esu tikra, kad iki to laiko vaikui neįdomūs kiti vaikai, ir jis dažniausiai nori būti su auklėtoja. Deja, bet penkiolikai vaikų nėra penkiolikos auklėtojų… Todėl, jei yra galimybė, geriau vaiką palikti namuose su aukle, kur ji jam skirs visą savo dėmesį, o jis bus apsaugotas nuo ligų virtinės“, – įsitikinusi moteris.
Lena tikina, kad metas, kai teoriškai jau esi visiškai grįžusi į darbą, nes vaiką išleidi į darželį, neatitinka realybės. Tikrovėje pirmaisiais darželio metais apie 80 proc. laiko tenka praleisti namuose su mažyliu, todėl apie efektyvų darbą negali galvoti.
„Vaiko liga – didžiulis stresas mamai, jautiesi blogai, kai matai, kad tavo mažylį kamuoja kosulys, silpnumas ar dar kažkas. O čia dar galvoje tvinksi, kad esi suplanavus penkis susitikimus, dvi ataskaitas ir dar nežinia ką… Bet atėjo rytas ir paaiškėjo, kad vaikutis susirgo, tada pasijunti bejėgė“, – sunkų metą prisimena moteris.
Patirtis išmokė – keliauti tik su vyresniu
Būtent stresas dėl sūnaus ligų buvo kuriam laikui sustabdęs ir šeimos keliones. „Pirmaisiais metais su vyru buvom įsitikinę, kad vaikui gerai visur, kur yra jo tėvai, kad mes visi būsime laimingi keliaudami, kad viskas bus nuostabu. Iki 1,5 metų mūsų berniukas pamatė tiek pasaulio, kiek kai kurie iki pensijos nepamato.
Jei paklaustumėte, ar kartočiau tai antrą kartą, atsakyčiau, kad ne. Antro vaiko tokio mažo niekur nevežiočiau. Kodėl? Dėl to paties – ligų. Mūsiškis sirgo visose kelionėse, kuriose buvome. Ir gerai, jei tai nutikdavo civilizuotoje šalyje, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Bet kai Nikita susirgo Vietname, aš išgyvenau didžiulį košmarą, galvodama, kad jam gali būti maliarija. Nors iš tiesų jis tik peršalo dėl to, kad lauke būdavo labai karšta, o viduje – kondicionuojamos patalpos“, – prisimena moteris.
Atsisukusi atgal verslininkė pastebi, kad tuomet atrodė, jog vaikas irgi patiria daug įspūdžių, o gydytojų yra visur. Tačiau dabar jos nuomonė pasikeitė, ji svarsto, kad mažam vaikui geriausia pažįstamoje saugioje aplinkoje. Daug geriau ne po palmėmis, o pas močiutę kaime. Juolab kad Lena – gamtos mylėtoja, vos radusi laiko, traukia su palapinėmis, į sodybą prie ežero, rudeniop – grybauti ir uogauti.
„Vasarą keliausime į Izraelį pasimaudyti šiltoje jūroje, nes panašu, kad Lietuvoje ji gali ir nesušilti… Dabar sūnus jau viską supranta, daug kuo domisi, atsimena. Kelionių kokybė visai kitokia. Ar ne laikas pagalvoti apie antrą? Tiesą sakant, žinau, kad mano komanda gerai tvarkosi, tad atitrūkti nuo verslo kuriam laikui galėčiau, tad antras vaikelis yra mintyse ir planuose,“ – šypteli „Uoga Uoga“ įkūrėja.
„Mamos žurnalas“
