Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė
Visada džiaugiamės, kai vaikučių laukiasi žurnalo konsultantės – gydytojos, psichologės. Tada gimsta įdomiausi tekstai, paremti asmenine patirtimi.
Skaitykite, ką naujo sužinojoneseniai trečio vaikelio susilaukusi cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. Ji skaitytojas ne pirmi metai moko, kaip išsirinkti saugią kosmetiką, žaislus, švaros priemones.
Aktyviai domėtis pavojingomis cheminėmis medžiagomis gaminiuose pradėjau dar prieš Vakarės gimimą. Mano darbas buvo susijęs su cheminių medžiagų teisiniu reguliavimu, reikėjo gilintis į įvairias normas nustatančius teisės aktus, visai ES kuriamą bendrą standartą, atskleisti, kokios medžiagos naudojamos įvairių gaminių gamybai. Deja, kuo daugiau sužinodavau, tuo nemaloniau būdavau nustebinta. Juk įvairios sintetinės medžiagos naudojamos kone šimtmetį, o į jų ilgalaikį poveikį atkreiptas dėmesys tik 2000 m.
Todėl laukdamasi Vakarės labai atsakingai domėjausi, rinkau informaciją apie sąmoningą laukimą – maistą, kosmetiką, prieraišiąją tėvystę ir pokalbius su mamos pilvelyje augančiu žmogučiu. Pavyzdžiui, kvepalų atsisakiau ne tik dėl jų neigiamo poveikio, o dėl to, kad kvapai nepatiko vaikučiui.
Šiuo metu žinau dar daugiau, nes iškart po Vakarės gimimo teko darbuotis aplinkos apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų srityje.
Labai stengiuosi vadovautis savo pateikiamais patarimais, tačiau turiu pripažinti, kad ne visada tai pavyksta… Savo vaikams nuperku žurnaliukų su įtartinais priedais-žaisliukais, ir „nesveiko“ maisto kartais suvalgome. Tačiau žinojimas, kad tai, ką darai, nėra visiškai teisinga, įjungia vidinį saugiklį. Žinios ir turima informacija jokiais būdais neturi apsunkinti gyvenimo, tačiau leidžia kritiškiau vertinti gaminį, atkreipti dėmesį ne tik į gaminio spalvą, grožį, reklamoje pateikiamas savybes.
Ką padariau, tapusi mama:
Kardinaliai pakeičiau naudojamą buitinę chemiją į aplinkoje skaidžias, natūralias priemones.
Atidžiai atkreipiu dėmesį į priemonių dozavimą.
Visiškai atsisakiau įvairių sintetinių oro gaiviklių.
Vonioje kur kas sumažėjo kosmetikos ir higienos priemonių buteliukų.
Atradau eterinius aliejus ir aromaterapiją.
Mantą auginau naudodama daugkartines sauskelnes, vystyklus, pakaitomis su vienkartinėmis sauskelnėmis, ir tą patį žadu daryti, sulaukusi trečiojo vaikelio.
Abu su vyru kur kas atidžiau renkamės, ką naudoti namų apdailai.
Kalbant apie maistą – man gana sudėtinga vengti pakuočių, nors tikrai daug gaminame namuose, perkame maisto turguje, tačiau plastiko šiukšliadėžė prisipildo kasdien.
O DABAR ŽODIS LAURAI – KAIP CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ EKSPERTEI
Nuotrauka Foto-grafija.lt
Dauguma būsimų mamų žino, kad, laukiant naujos gyvybės atėjimo, svarbu gyventi sveikai – vengti alkoholio, nikotino, tam tikro maisto.
Tačiau retai susimąstome, kad kasdieniai daiktai, kurie mus supa namuose, darbe, viešose vietose, irgi turi įtakos būsimo kūdikio sveikatai. Patarsime, kaip sužinoti, kokiuose gaminiuose gali būti daugiausia pavojingų cheminių medžiagų, kokį poveikį jos daro dar negimusiam kūdikiui ir kaip jų išvengti.
Kiekviena besilaukianti moteris stengiasi padaryti viską, kad jos kūdikis pradėtų gyvenimą būdamas kaip įmanoma sveikesnis. O štai apie endokrininę sistemą pažeidžiančias medžiagas ir jų poveikį besilaukiančiai moteriai bei būsimam kūdikiui nėra kalbama iš viso, tuo tarpu PSO jau nuo 2002 m. perspėja būsimus tėvus kaip įmanoma vengti tokių pavojingų cheminių medžiagų.
Kas ta endokrininė sistema?
Endokrininė, kitaip – hormoninė – sistema reguliuoja visus organizme vykstančius apykaitos procesus ir yra tiesiogiai susijusi su viso organizmo tinkama veikla.
Kokios medžiagos pažeidžia endokrininę sistemą?
Tai tokios dirbtinės cheminės medžiagos, kurios daro poveikį žmogaus hormoninei sistemai, mėgdžiodamos hormonus ir trikdydamos natūralius organizmo procesus. Šios medžiagos sutrikdo augimą, greitina brendimą, skatina nutukimą, cukrinį diabetą, trikdo vaisingumą. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas moteriškus hormonus mėgdžiojančioms medžiagoms, tačiau, anot gydytojų, ne mažesnį susirūpinimą kelia ir vyriškus hormonus mėgdžiojantys chemikalai.
Pastebėta, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos gali pakenkti ne tik vaisiui, bei ir mažiems vaikams, paaugliams. Dauguma jų yra linkusios kauptis organizme.
Kaip šios medžiagos atsiranda kūdikio organizme?
Šios cheminės medžiagos patenka į nėščios moters organizmą per kvėpavimo takus, per odą ar su maistu, tada pereina placentos barjerą ir įsiskverbia į vaisiaus organizmą. Ankstyvuoju vaisiausi vystymosi etapu endokrininė sistema nėra susiformavusi, todėl jos funkciją atlieka mamos placenta. Ypač jautrus šių cheminių medžiagų poveikiui yra vaisius pirmuoju nėštumo trimestru.
Kur yra endokrininę sistemą pažeidžiančių medžiagų?
Jų gauname kartu su maistu, kuriam užauginti buvo naudojami kai kurie pesticidai, taip pat kaip priedai šios medžiagos naudojamos plastmasės gamybai, metalo apdirbimui, net ir kosmetikos bei higienos priemonėse.
Daugiau kaip 200 cheminių medžiagų (tarp jų bisfenolis A, parabenai, ftalatai) yra laikomos ardančiomis endokrininę sistemą. Jų naudojimas ribojamas tik iš dalies, todėl kasdienėje aplinkoje apstu gaminių, kurių sudėtyje jų yra.
Maistas ir pakuotės. Maiste aptinkama pesticidų (vaisiuose ir daržovėse) ir pavojingų cheminių medžiagų, kurios buvo naudojamos apdorojimo metu ar pateko iš pakuotės. Nors bisfenolis A (BPA) kelia didelį susirūpinimą, jis vis dar naudojamas plastikinėse maisto pakuotėse. Pakuočių gamybai naudojamos ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kurių gali patekti į maistą, – plastifikatoriai ftalatai ir antioksidantas bei konservantas butilhidroksianizolas (BHA, E320). Ši medžiaga, kaip ir propilparabenas (E216), taip pat naudojama kaip konservantas maisto produktuose.
Tekstilė, drabužiai ir avalynė. Daugelyje tirtų importuojamų tekstilės gaminių yra aptinkama nonilfenolių etoksilatų (NPE) likučių. Nors šios medžiagos naudojimas ES tekstilės pramonėje yra uždraustas, tačiau į rinką jos patenka su importu, nes draudimai negalioje kitose šalyse. Etoksilatai iš audinių išsiskalbia, todėl, prieš velkantis naują drabužį, patariama jį išskalbti. Taip mažiau kenksmingų medžiagų pateks į organizmą. Tiesa, šios medžiagos su nuotekomis pateks į aplinką ir turės neigiamą poveikį kitiems organizmams. Lipdukais ir piešinėliais papuoštuose rūbuose naudojamas PVC, kuriame gali būti ftalatų. Ftalatų aptinkama plastikinėje avalynėje, guminiuose batuose, kituose vandeniui atspariuose gaminiuose.
Kūno priežiūros priemonės. Endokrininę sistemą ardančių medžiagų gali būti šiose kosmetikos priemonėse: apsauginiuose kremuose nuo saulės, dieniniuose kremuose su UV filtrais ir parabenais, prausimosi želėje, šampūnuose, kūno kremuose, losjonuose, vaikų kūno priežiūros priemonėse su parabenais.
Vaikų priežiūros priemonės. Į vaikų ir kūdikių organizmą endokrininę sistemą ardančios medžiagos dažniausiai patenka per burną arba odą. Venkite vaikams skirtų gaminių, kurių sudėtyje gali būti PVC arba bisfenolio A. Venkite jų ir kituose daiktuose, kuriuos vaikas gali kišti į burną ar čiupinėti.
Neringos Laurinaitienės nuotr.
10 patarimų būsimoms mamoms, kurie padės išvengti pavojingų cheminių medžiagų kaupimosi laukiamo kūdikio organizme
Kai laukiatės, nedarykite remonto darbų pati.
Nerūkykite ir nebūkite patalpose, kuriose rūkoma.
Reguliariai vėdinkite patalpas, kuriose būnate.
Skaitykite buitinės chemijos ir kosmetikos etiketes, ypač atkreipkite dėmesį į perspėjimus ir perspėjamuosius ženklus.
Prašykite pardavėjo suteikti informacijos apie įsigyjamos prekės poveikį sveikatai, aplinkai ir saugaus naudojimo instrukcijas.
Naudodamos buitinę chemiją ir statybines medžiagas vykdykite visus saugaus naudojimo reikalavimus, pvz., dėvėkite apsaugines pirštines, vėdinkite patalpas ir pan.
Ieškokite produktų, ženklintų patikimais ekoženklais.
Venkite minkšto plastiko gaminių.
Kai tik įmanoma, valgykite namuose gamintą maistą, rinkitės vietinių ūkininkų užaugintą produkciją, venkite produktų, kurie supakuoti skardinėse.
Prieš įsigydamos daiktą, pauostykite, jei sklinda nemalonus „cheminis“ kvapas, didelė tikimybė, kad daikto gamybai naudotos pavojingos cheminės medžiagos.
„Mamos žurnalas“
