Tikriname mamytės švaros priemonių lentyną

butinė chemija

Nuotrauka easyfoto.lt

Buitinės chemijos tema atrodo nebeįdomi, nes apie tai rašyta –prirašyta. Pamėginome pažvelgti kitaip. Tęsiame eksperimentų seriją – šį kartą ištyrėme skaitytojos-savanorės švaros priemonių lentyną.

EKSPERIMENTAS „MANO ŠVAROS PRIEMONIŲ LENTYNA“

Savo Facebook‘o paskyroje paskelbėme, kad ieškome mamos-savanorės, kuri sutiktų įsileisti į namus, peržiūrėti naudojamą buitinę chemiją ir bent kelis sykius išvalyti savo namus, naudojantis tik natūraliomis priemonėmis – soda, actu, druska, citrinos rūgštimi. Šįkart eksperimente dalyvauti sutiko 11 mėn. dukrelę Emą auginanti vilnietė Ainė. Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė apsilankė Ainės namuose, pateikėme pluoštą receptų, kaip iš natūralių medžiagų pasigaminti įvairių valymo priemonių.

Buteliukų 10, o medžiaga ta pati

Pasakoja cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Apsilankiusi Ainės namuose paprašiau parodyti visas turimas buitinės chemijos priemones. Ainė sakė, kad jų nėra daug, tačiau pradėjus nešti viską į vieną krūvą paaiškėjo, kad tų priemonių yra gerokai daugiau nei 10 – apstatėme visą kavos staliuką. Mama pasakojo, kad rinkdamasi buitinę chemiją nelabai kreipia dėmesį į sudėtį arba nežino kokia ji turėtų būti.

Tačiau taip sutapo, kad dauguma Ainės pasirinktų priemonių yra biologiškai skaidžios – suskyla aplinkoje iki nekenksmingų junginių ir puikiausiai atitinka aplinkai ir sveikatai nekenksmingų priemonių kriterijus. Peržvelgusi šių priemonių sudėtį, patariau pamėginti išvalyti tiek virtuvės spinteles, tiek vonią viena ir ta pačia priemone, kadangi įtariu, kad tai ta pati ar labai panaši medžiaga, supilstyta į skirtingus buteliukus. Dažnai gamintojas pasinaudoja reklamos įtaka ir sukuria daug skirtingų buteliukų su spalvingomis etiketėmis – tuo tarpu švarai palaikyti pakanka vieno buteliuko.

Agresyviausias buvo chloro valiklis, skirtas balinimui – sutarėme, kad šią priemonę mama naudos tik išskirtinais atvejais, kai nešvarumų nepavyks išvalyti kitomis priemonėmis. Chloro junginiai labai kenksmingi kvėpavimo takams, dirgina akis ir odą.

Sumaišius šią priemonę su amoniako turinčiais valikliais galima apsinuodyti kylančiais garais.

Tabletės, skirtos indaplovei, turėjo daugiau nei 30 proc. fosfatų – šios medžiagos minkština vandenį ir padeda geriau išplauti riebalus, tačiau su nuotekomis patekusios į ežerus ir Baltijos jūrą skatina dumblių augimą t.y. vasarą jūros vanduo „žydi“.

Ekologiškose priemonėse vietoj fosfatų naudojami citratai, perkarbonatai.

Norėdama, kad lygintuvas neužkalkėtų, Ainė perka specialų vandenį lyginimui. Tačiau lygiai taip pat apsaugosite lygintuvą nuo kalkių, jei pilsite virintą vandenį. Čia tikrai galima sutaupyti.

Šeima skalbia savo ir kūdikio drabužius atskirai, skirtingomis skalbimo priemonėmis. Ainė mano, kad skalbimo skystis skalbia blogiau nei milteliai. Aš su tuo nesutinku, skirtingų gamintojų skalbimo priemonių efektyvumas tikrai skiriasi, tačiau skysčiai geriau skalaujami ir lengviau tinkamai dozuojami. Viena ir ta pačia priemone galima skalbti visos šeimos drabužius – reikėtų kad priemonė būtų lengvai skylanti aplinkoje, be kvapų, be dažiklių ir be alergizuojančių medžiagų. Aptarėme ir tai, kad ne mažiau svarbu yra tinkamai dozuoti. Kaip supratau, mama pildavo priemonės „iš akies“. Patikrinome vandenį kalkių testu – šiuose namuose naudojamas vanduo pasirodė kietas. Reikia vadovautis ant skalbimo miltelių pakuotės nurodytomis normomis kietam vandeniui – dažnai tai būna vienas ar du skalbimo skysčio dangteliai. Milteliams irgi nurodoma norma, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad visos priemonės labiau koncentruotos, t.y. jų reikia mažiau.

Pastebėjau ir tai, kad Ainės namuose buitinė chemija, nors ir sudėta į stalčių, tačiau labai žemai. Nors dukrytė dar nevaikšto, primygtinai siūliau sukelti priemones bent į 1,5 m. aukštį ir laikyti užrakinamoje dėžėje. Kasmet buitine chemija apsinuodija apie 50 vaikų, užtenka ir kelių lašų agresyvios priemonės. Labai svarbu užkirsti nelaimei kelią.

Sutarėme, kad Ainė kurį lauką atsisakys cheminių valiklių, o pasinaudos mūsų pasiūlytais natūraliais receptais ir papasakos, kaip jai sekėsi. Ainė puikiai susitvarkė! Po eksperimento pasakojo, kad vietoje audinių minkštiklio tokį patį efektą turėjo 2 šaukštai valgomosios druskos, supilti į skalavimo stalčiuką, kaip šuns dėžės valymui tiko acto mišinys ir kt. Smagu, kad bent dalį priemonių mama žada ir ateityje pakeisti natūraliomis bei kreipti dėmesį į produktų sudėtines dalis.

Už ryžtą gyventi švariau ir kartu sveikiau, bei tausoti aplinką, sveikų produktų ir ekologiško maisto parduotuvė „Livinn“ eksperimento dalyvei padovanojo „Almacabio“ ekologiškų valymo ir skalbimo priemonių, o AB „Naujoji Ringuva“ įteikė ES ekoženklu pažymėtą indų ploviklį „Balance“ .

buitinė chemija

Eksperimento dalyvės Ainės šeima

Susitvarkius namus, man apsivalo siela

Pasakoja eksperimento dalyvė Ainė

Netvarkos nemėgstu, stengiuosi palaikyti švarą namuose, kiekvieną dieną vis kažką aptvarkau. Suprantu, kad kai namie vaikas, ideali švara ir tvarka sunkiai įmanoma. Dulkes valau kas antrą dieną, o trupinukus, šiukšlytes renku vos pamačiusi. Mažoji dabar daug laiko praleidžia ant grindų ropodama, todėl grindų plovimas jau tapo kasdienybe. Vonios kambarį tvarkau kartą–du per savaitę, dažniausiai savaitgalį. Buto langus valau pora kartų per metus.

Mėgstu prisipirkti įvairių skalbimo ir valymo priemonių, ir reikalingų, ir nelabai. Kai kurias naudoju nuolatos, bet didesnę dalį – itin retai. Tikrai galėčiau išsiversti su mažesniu kiekiu. Juk dažniausiai tereikia laiku išvalyti, neužleisti, tuomet ir neprireiks agresyvių cheminių priemonių, pakaks drėgno valymo.

Mano virtuvės spintelėje galima rasti: indaplovės tablečių, druskos, gelio, indų, šaldytuvo, orkaitės, kaitlentės, kalkių nuosėdų valiklių, langų valymo skysčio, paviršių dezinfekavimo priemonių, lyginimo skysčio. Vonios kambaryje: vonios kambario, tualeto valiklių, skalbimo miltelių, skalbimo miltelių kūdikiams, audinių minkštinimo skysčio.

Esu gana prieraiši – jei atrandu patikusią priemonę, ties ja ir apsistoju. Tuomet dažnai ir kitas priemones perku tos pačios linijos, gamintojo. Daug neieškau ir neeksperimentuoju. Reklamomis netikiu ir jų nežiūriu. Labiau vertinu mamos, anytos ar draugių rekomendacijas. Paskaitau ir forumuose, kur mamos dalinasi praktiniais patarimais ir patirtimi. Etikečių neskaitydavau. Maniau, kad norint skaityti priemonės sudėtį, reikia turėti žinių, laiko ir kantrybės.

Gimus vaikučiui, ėmiau atsakingiau žiūrėti į tai, ką valgome, kokią kosmetiką naudojame, kaip valome namus. Renkuosi specialiai kūdikiams skirtus skalbimo miltelius, skalauju karštesniame vandenyje ir daugiau kartų, nenaudoju sintetinių minkštiklių.

Per eksperimentą išgirdau puikių receptų. Norėdama nuplauti pesticidus ir kitas medžiagas, kuriomis apdorojami produktai, naudoju vandens, citrinos rūgšties ir druskos tirpalą. 2 arbatinius šaukštelius valgomosios druskos ir 1 valgomąjį šaukštą citrinos rūgšties ištirpinu stiklinėje vandens, susipilu į purkštuką ir naudojuosi. Šiuo tirpalu nupurškiu vaisius ir daržoves, palieku 5–10 min. ir po to nuplaunu po tekančiu vandeniu.

Gartraukiui valyti gaminu ūkiško muilo košelę. Sutarkuoju mažą gabalėlį ūkiško muilo, užpilu trupučiu šilto vandens ir įpilu šlakelį acto. Nuvalo geriau nei išbandyti cheminiai valikliai. Vaikučio žaislus valau vandens ir acto mišiniu. Taip išvengiu papildomų cheminių dezinfekavimo priemonių, o rezultatas džiuginantis.

Galima sakyti, iš naujo atradau actą, maistinę sodą, citrinos rūgštį, valgomąją druską. Niekada nebuvau prieš jų naudojimą, bet patogumas imdavo viršų. Tiesa, arbatos apnašas nuo puodelių sienelių visada valiau ir valau tik soda, nes taip daro mano mama. Naudojau ir muilą su tulžimi, skirtą dėmėms. Prieš skalbdama pamuiluoju šiuo muilu labiausiai suteptas audinio vietas ir, ištraukusi iš skalbyklės, vis negaliu patikėti jo efektyvumu.

Actas yra mano favoritas – pavyko pašalinti kalkių nuosėdas nuo čiaupų ir dušo galvutės, kurių ilgą laiką nesugebėjo įveikti kitos buitinės chemijos priemonės. Vis dėlto visiškai atsisakyti sintetinės buitinės chemijos nenorėčiau. Patogu po ranka turėti valiklį, kai reikia pavalyti čia ir dabar. Tik valiklius rinkčiausi vos kelis, kuriuose nėra aplinkai žalingų cheminių medžiagų, taip pat dozuočiau itin kruopščiai.

Laura Stančė

Laura Stančė

BUITINĖ CHEMIJA IR VAIKAI

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Neseniai grįžę iš Indijos artimieji pasakojo, kaip kelionėje po dykumą indus iš kurių valgė, plovė smėliu… ir liko sveiki gyvi. Taip taip, pasirodo, norint ką nors valyti, dažniausiai pakanka priemonių, kurias turime po ranka – vandens, šluostės, sodos, acto, muilo, net smėlio… Jei turite garbaus amžiaus senelių – paklauskite, kokiomis priemonėmis jie ir jų tėvai skalbdavo drabužius ežere, kaip valydavo grindis, plaudavo indus. O kaip su tomis bakterijomis, kurias reklamoje taip entuziastingai naikina plovikliai? Visagale reklama ne visada galima tikėti, bet apie viską nuo pradžių.

Kokios priemonės labiausiai kenksmingos

Jei dėmė nėra įsisenėjusi – vanduo ir šveistukas – pirma priemonė, kuri padės jos atsikratyti. Dažniausiai pačios agresyviausios priemonės yra tos, kurios valo, vos susilietusios su nešvarumu, ir jums nereikia mechaniškai trinti. Agresyvių bei pavojingų medžiagų paprastai gali būti visose buitinės chemijos priemonėse. Dažnai ilgalaikį neigiamą poveikį gali turėti ne pati valančioji medžiaga, o įvairūs priedai, pvz., konservantai (parabenai arba fenoksietanolis), šios medžiagos dedamos į skystus ploviklius, valiklius, kurių pagrindą sudaro vanduo, kad atidarius jie neužsiterštų mikrobais, nesurūgtų.

Pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, prieš patekdami į parduotuvių lentynas, turi būti paženklinti.

Staigų dirginimą ar poveikį odai turės ir natūralios kilmės rūgštys ar šarmai, todėl ir aplinkoje skylančios, ekologiškos priemonės (pvz., citrinų rūgšties turintys skalbimo milteliai) gali būti pažymėtos kaip dirginančios ar ėsdinančios. Vienareikšmiškai reikėtų vengti priemonių, kurios pažymėtos kaip toksiškos.

O jei esate jautresni, alergiški arba auginate vaikutį, turintį odos, kvėpavimo takų ligų – venkite ir dirginančių medžiagų ir jas naudokite tik tada, kai kovojate su problema, kurios nepadeda įveikti natūralios medžiagos, tokios kaip, pvz., įsisenėjęs pelėsis, kuriam naikinti nepakanka natūralių priemonių.

Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia valymo priemonės dėl jų sudėtyje esančių alergenų: kvapiųjų priedų, dažų, chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų. Kartais staigią alerginę reakciją gali sukelti vien aštrus valiklio kvapas ar dulkės.

Norime, kad valymo priemonės pašalintų visas dėmes, tačiau kartu jos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Dėl to oda sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairių mikroorganizmų.

Labai žalingi žmogui chloro junginiai. Jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžį. Nustatyta, kad unitazą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų.

Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę.

Purškiant langų valiklį, reikia saugoti akis, nes šių valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą.

Pavojingi žmogaus sveikatai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, jie gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką, pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.

Oro gaivikliai

Dažniausiai įprastuose oro gaivikliuose naudojami sintetiniai kvapai, kurie gaminami iš naftos ir jos šalutinių produktų. Tai gali būti benzeno junginiai, aldehidai, ftalatai ir kitos toksiškos, dirginančios, centrinę nervų sistemą veikiančios, vėžį, apsigimimus ir alergijas galinčios sukelti medžiagos.

Grynas ir švarus oras yra be kvapo. Gaivinkite patalpas kuo dažniau jas vėdindami ir šalindami blogo kvapo šaltinį.

Ar verta šalinti visas bakterijas

Per didelis sterilumas gali sukelti daug problemų. Tai gali būti silpno imuniteto priežastis. Patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia susitvarkyti su mikroorganizmais. Vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti gali prireikti stiprių antibiotikų.

Amerikos Arizonos universiteto mokslininkai paskelbė publikaciją, kad aptiko antibakterinių medžiagų (triklozano ir triklorkarbano) nėščių moterų šlapime bei vaisiaus virkštelėje. Tai verčia susimąstyti, nes triklozanas siejamas su rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip vėžys, endokrininės sistemos veiklos sutrikdymas ir t.t. Šiuo tyrimu mokslininkai nesiekė susieti antibakterinių medžiagų naudojimo su embriono pažeidimais, tačiau bandė įrodyti, kad dar negimęs vaisius jautriausiu savo vystymosi periodu patiria šių chemikalų poveikį gimdoje.

Kaip pasirinkti saugiausią priemonę

Atkreipkite dėmesį, ar nurodytos valiklio sudedamosios dalys – gamintojai, gaminantys valiklius natūralių medžiagų pagrindu dažniausiai tuo giriasi ir pateikia pagrindinių sudedamųjų dalių pavadinimus.

Rinkitės bekvapes priemones – taip išvengsite sintetinių kvapų, kurie gali būti stiprūs alergenai arba ilgalaikį neigiamą poveikį turinčios medžiagos.

Jei neturite laiko domėtis sudėtimi, arba tai jums atrodo per sudėtinga – galite rinktis nepriklausomų ekspertų patvirtintais ženklais pažymėtas priemones, tokias kaip ES gėlė, Šiaurės šalių gulbė, Vokietijos mėlynasis angelas.

Ekologinis ženklas garantuoja, jog tokiuose valikliuose nebus žmogui ir aplinkai labai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai bei patvarių ir organizme besikaupiančių medžiagų.

Kuo mažiau nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių ir kt.

Fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc.

Rinkitės biologiškai skaidžias priemones: etiketėje nurodoma, kad biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) – ne mažiau kaip 90–95 proc.

Venkite chloro junginių turinčių priemonių.

Rinkitės koncentruotą priemonę: tokius valiklius prieš naudojant reikia atskiesti vandeniu arba jų reikia mažiau.

Kaip tinkamai naudoti buitinę chemija

Valydamiesi namus ar skalbdami neatkreipiame dėmesio į gamintojo rekomendacijas, kiek priemonės reikia naudoti. Dažnai mums atrodo – kuo daugiau, tuo švariau. Tai nėra tiesa. Būtent gamintojo nurodytas kiekis tinkamai išvalys, visa kita lieka kaip balastas ir tik teršia aplinką bei lieka nenuplauta. Norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų! Tad kuo daugiau pridedama skalbiklio, tuo daugiau jo lieka audinyje ir dirgina mūsų odą.

MAMŲ PATIRTIS – KUO IR KAIP VALOMĖS

RITA

Rita Digrienė, Aido (6 m.) ir Augustino (11 m.) mama

Negalime atsidžiaugti actu

Valome dulkes ir siurbiame namus beveik kiekvieną vakarą, grįžę po darbų. O savaitgaliais tvarkome kruopščiai visas patalpas, plauname grindis.

Buitines chemijos priemones renkamės labai atsakingai. Pasirodžius straipsniams, kokių kenksmingų medžiagų yra priemonėse, pradėjome ieškoti kuo natūralesnių, ekologiškų.

Labai pagelbėjo draugė, padovanojusi atmintinę, kurioje parašyta, kokių kenksmingų žmogaus sveikatai priedų ir medžiagų reikėtų vengti maiste, buitinėje chemijoje, kosmetikoje, vaikams skirtose prekėse. Todėl visuomet, rinkdamiesi buitinę chemiją, skaitome prekės etiketėje nurodytą sudėtį.

Indams plauti naudojame mamos rekomenduotą ekologišką indų ploviklį iš natūralių sudėtinių dalių, tarp kurių yra alavijas.

Su vyru atradome ir negalime atsidžiaugti valymo priemone actu, kuris kuo puikiausiai išvalo vonios grindų baltų plytelių siūles. Acto reikia užpilti ant siūlių, palaikyti keletą minučių ir nuvalyti kempine. Grindis perplauti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Rezultatas stulbinantis.

Namuose langų turime daug, tad pamėgome biologišką koncentruotą stiklų valiklį. Arba valome pasigaminę vandens ir citrinos tirpalą. Į stiklinę vandens reikia įpilti 4 šaukštelius išspaustų citrinos sulčių. Arba galima naudoti actą vietoj citrinos (proporcijos 1:8).

Prieš kelerius metus išbandžiau įvairias priemones garintuvo riebalams išvalyti, o rezultato nebuvo. Pasinaudojau mamos patarimu ir garintuvo groteles apibarsčiau soda, palikau per naktį ir tuomet kempinėle išvaliau. Nuo to karto naudoju tik sodą tokiems nešvarumams valyti. Rekomenduoju pasigaminti sodos tirpalą. Reikia įberti apie 2 šaukštelius sodos į indą su purkštuku ir įpilti apie 0,5 litro vandens. Šis tirpalas kuo puikiausiai tinka orkaitėms, grotelėms, indams plauti. Reikia tik iš vakaro viską išpurkšti, o iš ryto kempinėle ir vandeniu išplauti.

Buitines chemijos priemones laikome spintelėje vonioje. Į tą spintelę mažiems vaikams „lįsti“ buvo griežtai draudžiama.

Mažieji rodydavo piršteliu į spintelę ir sakydavo „chemikaulai“ – lįsti negalima – purtydavo galvytes. Tad nė karto nėra tekę nerimauti dėl vaikų paragautos buitinės chemijos priemonių.

Vaida, Viesulo (1 m. 4 mėn.) mama

Vaida, Viesulo (1 m. 4 mėn.) mama

Norėtųsi naudoti natūralesnes priemones, bet…

Siurbiame/plauname namus porą kartų per savaitę, bent kartą valydama dulkes ar plaudama grindis į vandenį įlašinu kelis eterinio aliejaus (arbatmedžio arba citrinų) lašus. Naudojame ir skalbiklius: savo drabužiams – skalbimo kapsules, vaiko – skystą muilą su tulžimi. Priemones vaiko drabužėliams skalbti rinkomės patarus šeimos nariams, o visą kitą buitinę chemiją – savo nuožiūra, jau išbandytus produktus.

Norėtųsi naudoti natūralesnes priemones, bet kiek teko išbandyti, nepasiteisino, nevalė taip gerai, kaip norėtųsi. Visą buitinę chemiją laikome vonioje: arba aukštai, kad vaikai nepasiektų, arba uždarytą spintelėse.

Pati namų ruoša ilgai netrunka, paprastai didesnio tvarkymosi metu susisukame per pusvalandį, o šiaip, žaislų dėliojimas/šiukšlių rinkimas būna nuolatinis procesas.

Mažasis padeda surinkti žaisliukus (nors tam tikru tvarkymosi momentu tie patys žaislai ima keliauti atgal ant grindų), o siurbiant kambarius bėgioja iš paskos. Mano nuomone, vaikas turi matyti, kad kambariai patys nesusitvarko, kad žaislai stebuklingai nesusideda į vietas, tad jei tik yra galimybė, tvarkomės visi kartu.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , , ,

3 Atsiliepimai kategorijoje “Tikriname mamytės švaros priemonių lentyną”

  1. 2016/11/07 at 13:02 #

    Puikus straipsnis. Džiaugiuosi, kad pavyko eksperimentas ir vis daugiau žmonių sužino natūralių priemonių naudą ir būdą panaudoti buityje. Aš būtinai pasinaudosiu šia naudinga informacija ir savo namuose išbandysiu šias paprastas valymo priemones. Net neabejoju, kad jos bus veiksmingos.

  2. Kotryna
    2017/05/25 at 15:26 #

    Aš taip pat už natūralias valymo priemones. Dar švaros prekės patogu pirkti internetu, nes auginant mažą vaiką, dažnai reikia tvarkytis ir prireikia visko. Puiku, kad mamos ieško ir atranda gerų priemonių.

  3. 2017/09/12 at 15:57 #

    Mano nuomone, svarbiausia naudoti ekologiškas priemones, ypač auginant mažus vaikus, kurie namuose ropoja, viską liečia ir kitaip pažindinasi su aplinka. Dėl to itin svarbu, kad namuose būtų naudojamos ekologiškos švaros priemonės, kurios yra draugiškos žmogui ir ilgam užtenka.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 2

Kitos temos: