Kaip nenupirkti nuodingo žaislo

žaislai

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotofita.lt

Net baisiausiame sapne nesusapnuotume, kad žaisliukai, kuriuos perkame ir priimame dovanų su didžiausia meile, vaikui gali būti kenksmingi.

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė pasiūlė eksperimentą – ištirti skaitytojos-savanorės vaiko žaislų dėžę.

Skaitykite, ir tikrai nustebsite.

APIE EKSPERIMENTĄ PASAKOJA TYRĖJA

„Mamos žurnalo“ Facebook‘o paskyroje paskelbėme, kad ieškome mamos-savanorės iš Kauno, kuri sutiktų įsileisti į namus, atrinkti vaiko žaisliukus ir nuvežti juos į laboratoriją ištirti. Greitai sulaukėme mamos Rūtos laiškučio, ji sutiko, kad „išvalytume“ jos 1,5 metų sūnelio Pijaus žaislų dėžę. Nors vaikutis dar mažas, tačiau, kaip ir visi šiuolaikiniai vaikai, žaisliukų trūkumu tikrai negalėtų skųstis. Nudžiugino sveikas mamos požiūris į žaislus – geriau vienas, bet kokybiškas. Nustebome suradusios ir nemažai Rūtos vaikystės žaislų.

Atrinkome žaislus, kuriuose galėtų būti sunkiųjų metalų ar ftalatų:

Pirmiausia pasiūlėme išmesti didžiulį geltoną plastikinį traktorių, kuriame aptikome švino.

Taip pat pasiūlėme pasielgti ir su didelėmis spalvingomis konstruktoriaus kaladėlėmis bei plastikiniais kamuoliukais, kurie supilami į maniežą – nors šių netyrėme, tačiau panašiuose gaminiuose dažnai nustatoma sunkiųjų metalų.

Atidėjome į šalį dvi Kinijoje spausdintas knygeles su garsais, kadangi ankstesnių tyrimų metu tokioje knygelėje rasta sunkiųjų metalų ir laikoma, kad tokios knygos priklauso rizikos grupei.

Norime pagirti mamą, kad tik vienas žaislas – minkštas kilimėlis – kėlė įtarimą dėl taršos ftalatais. Ftalatai yra vienas pagrindinių minkštųjų plastikinių daiktų komponentų, kuris minkština plastiką, bet ardo hormoninę sistemą bei yra uždraustas kūdikių žaisluose ir gaminiuose. Nors rinkoje yra tokių kilimėlių, kurių gamintojai pažymi, kad šiuose žaisluose nėra ftalatų, tačiau daugeliu atvejų jų etiketėje būna nuoroda, kad toks kilimėlis netinkamas vaikams iki 3 metų. Taigi šio kilimėlio irgi paprašėme nenaudoti.

Po eksperimento paprašėme mamos pasidalyti įspūdžiais. Smagu, kad šeima puikiai apsiėjo be išbrokuotų žaislų, surado alternatyvų, ir toks bandymas nesukėlė vaikui nevilties. Tikimės, kad toks pavyzdys ir kitas žurnalo skaitytojas paskatins išsivalyti žaislų dėžes.

APIE EKSPERIMENTĄ PASAKOJA MAMA RŪTA

Mano pozicija – geriau vienas žaislas, bet kokybiškas, negu keli bet kokie. Rinkdamasi žaislą pirmiausia atkreipiu dėmesį į jo funkcijas, kokią naudą jis teiks vaikui, ar jis lavinantis, kas gamintojas (manau, kad kai kurių firmų žaislai ne be reikalo tiek kainuoja, galbūt jie tikrai yra labiau kokybiški negu pigesni žaislai). Tiesą pasakius, savo vaikui esu nupirkus tik kokius 5 žaisliukus – per Kalėdas, pirmąjį gimtadienį. Gal kitos mamos pagalvos, kad esu šykšti, bet nemanau, kad žaislais parodai vaikui dėmesį, svarbiau, kad su vaikučiu kartu būtum ir žaistum. Beveik visus žaislus, kuriuos turime, esame gavę dovanų – juk dažniausiai kas ateina lankyti vaikučio, tas atneša jam žaislų. Tiesą pasakius, Pijui žaislai nėra taip įdomu, kaip buities daiktai – medinis šaukštas, puodas, kasdieniai daiktai, kuriuos mes patys naudojame.

Šis eksperimentas labai sudomino – norėjau sužinoti, kurie mūsų turimi žaislai tinkami vaikui žaisti, o kurie ne. Tyrėjos man papasakojo daug naudingų dalykų ne tik apie žaislus, bet ir apie vaikų priežiūros priemones, šiek tiek apie buitinę chemiją, maistą, ką kokie ženklai reiškia, kuriais reikia vadovautis renkantis produktus.

Pijus ir Ruta. www.egphoto.lt

Pijus ir Ruta. www.egphoto.lt

Laimei, mūsų žaislų dėžė buvo gana „švari“, teko paslėpti tik keletą žaislų.

Su žaisliniu traktoriumi vaikas ir taip nelabai žaidė, tad jo visai nepasigedo.

Kai iš maniežo išėmėme kamuoliukus, irgi buvo visai paprasta, nes Pijus beveik niekada tame manieže nebūdavo ir nežaisdavo su kamuoliukais, o jeigu netyčia užtrukdavo manieže kelias minutes, tai jam įdomiau būdavo ten įdėtas medinis šauktas su puodu.

Kitas žaislas, kurį prašėte paslėpti, buvo kilimėlis-dėlionė. Čia buvo sudėtingiau, nes šis kilimėlis patiestas žaidimo kambaryje, kad vaikučiui būtų minkščiau bei šilčiau sėdėti. Kai kilimėlio nebeliko, Pijus tame kambaryje beveik ir nežaidė, nes neliko vaikiško jaukumo. Reikėtų pagalvoti, kuo kitu galėsiu pakeisti šį kilimą.

Dar vienas žaislas buvo didelės spalvingos konstruktoriaus kaladėlės – su šiuo žaislu irgi buvo lengva atsisveikinti, nes jis buvo nupirktas tam, kad atstotų žaislų dėžę. Matyt, Pijus dar per mažas statyti ir konstruoti, tad šio žaislo visai nepasigedo.

Reikėjo atsisakyti dviejų knygučių, kurios šonuose turi grojančius mygtukus. Tas knygutes Pijus buvo gavęs dovanų neseniai prieš eksperimentą, tad mes jas laikydavome lovoje, kad kiekvieną vakarą prieš miegą galėtume paskaityti ir, žinoma, paklausyti grojančių muzikėlių. Kai pirmą vakarą ėjome gultis į lovą, Pijus visur ieškojo knygelių ir niekaip nesuprato, kur jos dingo. Tad sunkiausia eksperimento dalis buvo atsisakyti šių knygelių.

P.S. Ką tik dovanų gavome naują žaislą, ir pasidarė be galo smalsu, kaip žinoti, ar jis tinkamas? Nes mašina yra su guminė, bet turi didelius geltonus plastmasinius ratus…

Laura Stančė

Laura Stančė

APIE MŪSŲ VAIKŲ ŽAISLIUKUS

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Kas, jei ne vaikams skirtos prekės yra prižiūrimos griežčiausiai? Tikime viskuo, ką mums sako rinkos priežiūros institucijos, gamintojai, pardavėjai… Tačiau kodėl ištyrus žaisliukus juose randama sunkiųjų metalų, švino, kitų nuodingų medžiagų? Žaislų gamintojai ir importuotojai į ES turi atlikti begales teorinių ir praktinių tyrimų prieš pasiūlydami įsigyti žaislą. Svarbus tiek žaislo patvarumas, tiek detalių dydis, tiek forma, tiek tai, iš kokių medžiagų žaislas pagamintas. Aptarsime chemines medžiagas, iš kurių gaminami žaislai.

Kokios cheminės medžiagos kelia susirūpinimą?

Visa mus supanti aplinka, visi daiktai, o taip pat ir žaislai yra iš cheminių elementų ir junginių. Kalbant apie pavojingas chemines medžiagas, jų keliamas pavojus gali būti dvejopas.

Pirmiausia pavojingos medžiagos gali sukelti ūmią reakciją, kai jos alergizuoja, vos tik susilietusios su oda ar jų įkvėpus, arba kai cheminė medžiaga vartojama ne pagal paskirtį, ir dėl to ja apsinuodijama.

Antrasis pavojus – ilgalaikis galimas neigiamas poveikis, kai pavojinga cheminė medžiaga mažais kiekiais vartojama ilgą laiką. Tuomet ji linkusi kauptis žmogaus organizme ir ilgainiui gali prisidėti prie vėžinių ligų atsiradimo, hormoninės sistemos pažeidimo, imuninės sistemos sutrikimų ir pan. Tokios medžiagos aptinkamos žmogaus kraujyje, plaukuose, šlapime, riebaliniame audinyje.

Visos vardinamos šiame straipsnyje cheminės medžiagos, kurios apibūdinamos kaip „blogos“, yra siejamos būtent su ilgalaikiu neigiamu poveikiu.

Jei gaminys gaminamas tvarkingai ir atsakingai, visos šios medžiagos nebus naudojamos žaislo gamybai, o jei naudojamos, gamintojas užtikrins, kad žaidžiant žaislu į aplinką jos nepateks arba pateks tik minimalūs kiekiai.

Kodėl gamintojai deda pavojingas medžiagas į žaislus

Kol kas žaislams gaminti vis dar leidžiama naudoti kai kurias pavojingas chemines medžiagas, remiantis minimaliais produktuose naudojamais kiekiais, kurie tiesiogiai neturi jokio poveikio sveikatai. Deja, neįvertinama, kad tų pačių pavojingų cheminių medžiagų gauname iš aplinkos, iš kitų produktų, ir jos linkusios kauptis mūsų organizme, be to, neįvertintas įvairių pavojingų cheminių medžiagų kokteilis ir tai, koks jo galimas poveikis organizmui.

Kai šios medžiagos buvo pradėtos naudoti, niekas pernelyg nesirūpino, o gal ir nepagalvojo, kad, tarkime, ftalatai ne tik suminkština plastmasę ir leidžia lėlės galvą, kojas ir rankas pagaminti minkštesnius, panašesnius į gyvo žmogaus, tačiau veikia ir besiformuojančią vaikų lytinę sistemą. Žinoma, minimalūs kiekiai buvo palikti, atsižvelgiant ir į tai, kad gamtoje šių medžiagų yra susikaupę, ir kartais jų negalima „išimti“ net iš natūralios žaliavos.

Sugriežtinus cheminių medžiagų reguliavimą Europos Sąjungoje, nemažai žaislų gamintojų savo gamybą iškėlė už jos ribų, todėl gamybos procesui šie reikalavimai jiems apskritai netaikomi. O sukontroliuoti jau pagamintų gaminių importą sudėtinga – trūksta ne tik vieningos ES sistemos, bet ir laboratorinių pajėgumų tikrinti įvežamus gaminius. Taigi gauname rezultatą – parduotuvių lentynas jau pasiekusiuosiuose žaisluose, kurių nemažai gali būti jau parduota nieko neįtariantiems vaikų tėvams, randame didelius kiekius švino arba formaldehido (nors abiejų šių medžiagų naudojimas griežtai reguliuojamos pagal teisės aktus).

Kodėl žaislai turi būti itin „švarūs“

Kūdikiai ir vaikai yra gerokai jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau pasisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo jų organizmus nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

Dėl plonesnės odos ir didesnio odos paviršiaus ploto santykio su kūno svoriu, didesnio įkvepiamo oro kiekio kūno masės vienetui, intensyvesnio kvėpavimo ir greitesnės medžiagų apykaitos, lyginant su suaugusiu žmogumi, į vaikų organizmą patenka daugiau cheminių medžiagų.

Vaikų imuninė, hormoninė ir nervų sistemos vis dar vystosi, o pavojingų cheminių medžiagų šalinimo iš organizmo sistema dar nėra iki galo susiformavusi. Todėl galimas negrįžtamas neigiamas tokių medžiagų poveikis organizmui kur kas didesnis.

Valome žaislų dėžę – liūdni tyrimų rezultatai

Būtų idealu, jei gamintojas ne tik sau (vidinio naudojimo dokumentuose), bet ir pirkėjui susirašytų, iš kokių medžiagų gamino žaisliuką. Tikriausiai neneštumėte savo mažyliui žaislo, kurio informacinėje pakuotėje rašoma, kad jis pagamintas naudojant leistiną kiekį švino? Deja, dauguma gamintojų stengiasi žaislą pagaminti kuo pigiau ir paprasčiau, o parduoti – kuo brangiau, todėl dažniau investuoja į reklamą ir rinkodarą. Ištirti visiškai visas pavojingas medžiagas, kurias galėjo panaudoti gamintojas, gamindamas žaisliuką – brangu. Todėl dažniausiai pasirenkamas tikslinis cheminis elementas, kuris pagal turimą praktiką dažniausiai buvo aptinkamas panašaus pobūdžio gaminyje. Dėl brangumo tiriama tik labai nedidelė dalis parduodamų žaislų . Pavyzdžiui, pernai į Lietuvą buvo įvežta per 4000 tonų žaislų (kiek vienetų žaislų, sunku nuspręsti – manome, kad arti milijono). Viena didžiausių žaislų pardavėjų savo parduotuvių lentynose turi daugiau kaip 10 000 skirtingų pavadinimų žaislų, o inspekcija skelbia, kad patikrino 63 rūšis vyresniems vaikams skirtų žaislų ir 1053 rūšis kūdikiams skirtų žaislų.

2011 m. Vokietijoje nevyriausybinė organizacija „Women in Europe for Common Future“ išsamiai ištyrė 29 žaislus, nupirktus Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tyrimo metu nustatyta net keletas pažeidimų. Ftalatų, kurie uždrausti žaislų gamyboje, buvo rasta vaikiškame karnavaliniame apsiauste. Sunkiųjų metalų ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos – vaikiškuose papuošaluose ir mergaitiškoje dekoratyvinėje kosmetikoje. Formaldehido nustatyta mediniuose žaisluose ir plastikiniuose grindų kilimėliuose-dėlionėse.

2013 m. JAV aplinkosaugos organizacija „Environmental Health News“ atliktas tyrimas, kuomet ištirta tūkstančiai populiariausių žaislų JAV, atskleidė, kad žaisluose aptinkama tokių chemikalų, kaip kobaltas, etilenglikolis, bisfenolis A, ftalatai, parabenai ir gyvsidabris. Daugiausia pavojingų medžiagų nustatyta plastikiniuose, mažiau nei 10 Eur kainuojančiuose žaisluose, kurių gamintojai nėra žinomi, ir žaislai pagaminti Kinijoje.

Bendros išvados:

Tarp visų žaislų iš skirtingų namų pasitaikė po 1–6 užterštus švinu žaislus.

Daugiausia švinas nustatytas geltonos spalvos plastikiniuose žaisluose – mašinose, kaladėlėse, vėjo malūnėlyje.

Nedidelės įvairių spalvų metalinės mašinėlės, pagamintos Kinijoje ir kainuojančios 2–5 Eur irgi buvo užterštos švinu.

Švino aptikta ne ES gamintuose žaisliniuose instrumentuose ir knygelėje su garsais.

Iš tirtų žaislų buvo analogų, kuriuose švino nenustatyta visiškai – tai daugiausia žaislai, kuriuos gamina žinomi gamintojai, savo tinklapiuose skelbiantys, kad stengiasi sumažinti pavojingų medžiagų naudojimą žaislams gaminti.

Patarimai, kaip išsirinkti žaislą be pavojingų medžiagų

Ne ES valstybėse gaminamus žaislus tėvai turėtų stebėti pro didinamąjį stiklą. Kaip ir kompanijas, kurios nevykdo atsakingos gamybos politikos. Žinoma, stereotipas apie Kiniją gajus, ypač dėl to, kad šioje šalyje gaminant žaislus visiškai legaliai galima naudoti įvairias pavojingas chemines medžiagas ir didesniais kiekiais. O pigesnieji dažniausiai ir būna pagaminti naudojant pigiausias medžiagas, tarp kurių patenka ir pavojingosios. Tačiau vien kaina visais atvejais negalima pasikliauti. Kartais net ir tokios žinomos kompanijos kaip „Mattel“, gaminančios tikrai nepigius žaislus, vis susiduria su skandalais, kai išaiškėja, kad jų gaminiuose yra daugiau pavojingų medžiagų, nei leidžiama.

Esminiai patarimai, kaip rinktis žaislus:

  1. Mažiau yra geriau! Pirkite mažiau žaislų, bet geros kokybės. Labai pigiuose arba nemokamai dalinamuose smulkiuose žaisluose dažniau aptinkama pavojingų cheminių medžiagų.
  2. Skaitykite etiketes! CE ženklinimą turi turėti visi ES parduodami žaislai, tačiau jis neužtikrina, kad sudėtyje nebus pavojingų medžiagų, nes taip ženklina pats gamintojas, teigdamas, kad išmano visus reikalavimus ir juos vykdo. Kaip rodo praktika, ne visuomet taip ir yra.
  3. Natūraliau – geriau! Rinkitės žaislus iš kaučiuko, medžio (nedažyto, nelaminuoto), medvilnės ar kitų natūralių medžiagų.
  4. Žaislų karantinas! Prieš duodami vaikams pliušinius žaislus, juos porą kartų išskalbkite, kitus – nuvalykite drėgnu skudurėliu.
  5. Pasitikėkite nosimi! Nepirkite prikvėpintų (net ir saldžiai) ar nemalonų cheminį kvapą turinčių žaislų.
  6. Mažiau plastiko! Geriau nesirinkti žaislo su užrašu „vinilas“ ar „PVC“. Rinkitės žaislą, kurio etiketėje arba pakuotėje nurodyta „Phthalates free“ ar „BPA free“.
  7. Pasitikrinkite informaciją apie uždraustus teikti į rinką žaislus! Ne maisto produktų inspekcijos tinklapyje www.inspekcija.lt pateikiama informacija apie nustatytus pažeidimus. Pagal šią informaciją išvalykite savo vaikų žaislų dėžę.
  8. Gaminkite žaislus patys. Pagamintas žaisliukas tampa mielesnis, o interneto platybėse pilna pavyzdžių. Jei nekyla rankos gaminti, nagingos mamos užsiima rankdarbiais, kuriuos parduoda, tokiu atveju pasirinkę iš natūralios vilnos nuveltą meškutį nepralošite.

Mamos apie žaislų saugumą

Sigita su vaikais

Sigita su vaikais

MAŠINĖLĖS IŠ „EURINIŲ“ PAMETA RATUS

Sigita, Vyčio ir Aisčio mama

Kaip ir dauguma mamų, besilaukdama atidžiau ėmiausi rinktis, ką naudoju. Galvoju, kokius žaislus perku, stengiuosi rinktis žinomų gamintojų, tvirtesnio plastiko ar medinius žaislus. Žinoma, seneliai ir tetos neatsispiria nupirkti kokį niekutį turguje ar vadinamosiose „eurinėse“ (parduotuvėse, kur visos prekės kainuoja po vieną eurą), tačiau tokie žaislai ilgai nelaiko – mašinėlės greitai „pameta ratus“ arba pažyra detalėmis, todėl jų namuose beveik nėra. Šiuo metu mažajam aktualiausios mašinytes – su jomis gulasi ir keliasi, rikiuoja į eilę, važinėja. Mašinytes stengiuosi pirkti tvirtesnes – metalines, kad būtų tvirtos ir nepažirtų smulkiomis detalėmis. Vyresniajam šiuo metu aktualu lego kaladėlės ir pulteliu valdomos mašinos. Manau, lego konstruktoriai – vienas iš universaliausių žaislų, jis įtraukia ne tik vaikus, bet ir tėvelius.

Esu gana gerai susipažinusi su minkšto plastiko žaisluose esančiais pavojais, todėl vengiu tokių žaislų, ir kitiems nei dovanoju, nei patariu rinktis. Kelia abejonių ir tokie žaislai, kurie skirti patiems mažiausiems, o parduotuvių lentynose stovi saugiai nesupakuoti, pvz., vienos firmos pliušiniai žaisliukai su kramtuko funkcijas atliekančiomis detalėmis – praeidami pirkėjai mėgsta juos pačiupinėti, o etiketėje parašyta, kad negalima jų skalbti. Manau, tai nesaugu.

Rita su vaikais

Rita su vaikais

NEGALI NUSKENUOTI SUDĖTIES, O TAIP NORĖTŲSI…

Rita, Benedikto  ir Pijaus mama

Surasti vaikui saugų, be pavojingų cheminių medžiagų ar sunkiųjų metalų, žaislą, pasirodo, nėra taip paprasta. Tad nesaugių žaislų pasitaiko ir mūsų namuose, juk pirkdamas negali nuskenuoti sudėties, o taip norėtųsi… Rinkoje daugybė žaislų, o tyrimai atliekami tik mažai jų daliai, dėl to nukenčia mūsų mažieji. Su vaikais apie tai kalbame, ir man džiugu, kad vaikai dalinasi žiniomis su kitais vaikais ar parduotuvių lentynose uosto patikusius žaislus.

Kvapas, mūsų sutarimu, yra vienas iš pradinių kriterijų, ar domėsimės žaislu toliau. Tuomet pasižiūrime į gamintoją, šalį, kurioje žaislas pagamintas, kainą – visi šie dalykai leidžia nuspręsti, ar žaisliuką įsigysime, ar geriau rinksimės kitą. Sūnums smagu abiems nueiti į parduotuvę ir už sutaupytus pinigėlius nusipirkti po žaislą, juk norisi kokio kareivėlio ar mašinytės. Paprastai šių žaislų kaina būna nedidelė, tačiau bent jau žaislas būna „apuostytas“.

Mūsų šeimai tai tarsi atsakingo vartojimo pradmenų mokyklėlė – pačiam, be suaugusiųjų įsikišimo, atsakingai pasirinkti saugesnį/kokybiškesnį daiktą. Pasirinkimą turime gerbti, nors, prisipažinsiu, būna situacijų, kai viduje sukirba, ar ne per maža kaina kokybiškam žaislui…

Mūsų namuose lentynos nelūžta nuo žaislų, turime jų tiek, kiek reikia. Galbūt dėl to, kad vaikai jau paaugę, o ankstesnius žaisliukus išdalinome kitiems. Šiuo metu vaikams labiausiai patinka lego konstruktoriai ir robotai, tad jų turime daugiausia, pasitikime šiuo gamintoju.

Natūralu, kad vaikų neatskirsime nuo aplinkos, juk einame į svečius, darželį, mainomės žaisliukais, žaisdami lauke, gauname dovanų, galų gale patys nors ir taikome savo „saugumo“ kriterijus, o nusiperkame sunkiųjų metalų turinčių žaislų… Ką galėtume padaryti dėl mažųjų – tai pirkdami žaislą atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į kvapą bei pasidomėti, kas ir kur jį pagamino.

Ar bandėte kada uostyti žaislus? Pabandykite, nuo kai kurių padvelkia tokia „chemine bomba“, kad net oda pašiurpsta…

Inga su vaikais

Inga su vaikais

KENKIA NE TIK TAI, KAS PATENKA Į SKRANDĮ

Inga, Igno  ir Džiugo mama

Rinkdamasi žaislus, pirmiausia kreipiu dėmesį į jo funkciją – kokios naudos jis duos mano vaikams, ko išmokys. Vėliau skaitau etiketę – iš ko ir kur pagaminta. Labiausiai nemėgstu plastikinių ir iš sintetinių audinių pagamintų žaislų. Deja, jų yra dauguma. Labai įtariai žiūriu į neaiškios materijos žaislus, pvz., „išmanusis modilinas“ ir pan. Ypač, jei jie pagaminti Kinijoje. Etiketėje ieškau informacijos ir logotipų, kuriais būtų pažymėta, jog žaisle nėra kenksmingų medžiagų arba jie būtų pagaminti iš natūralių ar perdirbtų medžiagų. Jei apie saugumą neužsimenama visai, paprastai tokio žaislo neperku arba jei yra galimybė, ir to žaislo žūtbūt nori vaikas, ieškau papildoms informacijos internete. Be abejo, daugumą žaislų pridovanoja draugai ir giminės. Čia jau sunkiau kontroliuoti…

Mamoms patarčiau nebūti abejingoms ir nemanyti, jog kenkia tik tai, kas patenka į skrandį ar ant odos. Visada skaitykite etiketes ir ieškokite saugumo ženklų, o žaislus pirkite tik patikimų gamintojų. Daugelis sakys – brangu. Aš manau, kad žaislų gausa stipriai kenkia, todėl geriau retkarčiais įsigyti brangų, bet saugų ir kokybišką žaislą, nei nuolat vaiką „pradžiuginti“ pigiomis kiniškomis plastmasėmis. Tai kenkia ne tik sveikatai, bet ir psichikai.

Žinoma, kartais perdėtas saugumo, natūralumo ir ekologijos vaikymasis ima panašėti į sektą ar fanatizmą. Kraštutinumai niekur nėra gerai, o kaip atskirti gerą ir profesionalų patarimą ir jį rasti beribės informacijos jūroje? Lieka tik derinti sveiką protą ir mamos nuojautą.

ŽODIS KONTROLIERIAMS

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriau vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė

Ar tiriate sunkiuosius metalus žaisluose?

Tiriame. 2009 metais dėl sunkiųjų metalų buvo išbandyti 25 modelių žaislai. 23 iš jų atitiko reikalavimus, dviejuose švinas ir chromas viršijo leistinas ribines vertes, ir jie buvo pašalinti iš rinkos. 2011 metais dėl sunkiųjų metalų buvo išbandyti 8 tipų žaislai: plastilinai, flomasteriai ir akvarelės. Visi jie atitiko reikalavimus. Šiais metais laboratorijoje jau bandomi 24 modelių dažyti mediniai žaislai ir 1 pirštais tepami dažai. Rezultatų dar neturime.

Nuo 2013 metų liepos 20 dienos įsigaliojo nauji reikalavimai cheminėms medžiagoms, naudojamoms žaislų gamyboje.

Ribinės vertės nustatytos 19 metalų, senoje direktyvoje ribinės vertės buvo nustatytos 8 metalams. Šiuo metu Europos ekspertai dėl žaislų saugos diskutuoja dėl leistino švino kiekio žaisluose mažinimo.

Ar tiriate ftalatus kūdikių žaisluose, kur jų visai negali būti?

Ftalatus žaisluose irgi kasmet bandome. 3 pavadinimų ftalatai: di(2-etilheksil) ftalatas, dibutilftalatas ir butilbenzilftas negali būti naudojami žaislų gamyboje, jeigu jų kiekis žaisluose yra didesnis kaip 0,1% plastifikuotos medžiagos masės. Kiti 3 pavadinimų ftalatai: diizononilftalatas, diizodecilftalatas ir di-n-oktilftalatas negali būti naudojami žaislų, kurie gali būti dedami į burną, gamyboje, jeigu jų kiekis žaisluose yra didesnis kaip 0,1% plastifikuotos medžiagos masės. Šiais metais laboratorijoje jau bandomi 25 modelių žaislai, skirti vaikams iki 3 metų, dėl ftalatų. Rezultatų dar neturime.

Kokias dar chemines medžiagas žaisluose tiriate?

Jokių kitų cheminių medžiagų netyrėme.

Jei iš prekybos pašalinama viena lėlių rūšis, kaip žinoti, kad kitoje (kito gamintojo) tokios pačios išvaizdos ir už tą pačią kainą, nebus pavojingų medžiagų?

Pasakyti, ar yra žaisle pavojingų cheminių medžiagų, ar jų nėra, galima tik išbandžius žaislus laboratorijoje. Kitų jokių galimybių nėra.

Kaip sužinoti, kokie žaislai privalo būti pašalinti iš pardavimo?

Visi VNMPI pašalinti iš rinkos žaislai yra skelbiami inspekcijos puslapyje www.vnmpi.lt. Puslapis visiems prieinamas.

Bandymams atrenkami ir turgavietėse parduodami žaislai.

Ką daryti, jei tokį žaislą esi nusipirkęs?

Jeigu vartotojas pamatė, kad yra pirkęs pavojingą žaislą, jis turi kreiptis į pardavėją, pateikti pirkimo faktą patvirtinantį dokumentą (pirkimo kvitą ir t.t.) ir atgaus pinigus.

Ar tikrinami visi į prekybą patenkantys žaislai, ar tik pasirinktinai, ar tik gavus skundus, kad „dvokia“?

Inspekcija ne visus žaislus tiria laboratorijose. Tai gamintojo pareiga. Inspekcijos pareigūnai atrenka bandymams tik įtarimą keliančius žaislus. Nemaloniai kvepiantis žaislas kelia įtarimą. Ne visi įtarimai pasitvirtina.

Kai kitose šalyse ištiriama, kad žaislas „nuodingas“, ar gaunate pranešimus iš kitų šalių ir taip pat išimate iš prekybos? Neseniai paaiškėjo, kad apyrankėms gaminti skirtos gumytės toksiškos, o jomis tebeprekiaujama.

Visos ES šalys narės pavojingus gaminius skelbia RAPEX sistemoje. Šis puslapis irgi yra viešas. Inspekcijos pareigūnai patikrina, ar nėra parduodama RAPEX paskelbtų pavojingų žaislų. Jeigu randama, atliekami visi veiksmai, kad pavojingų žaislų rinkoje nebūtų. Dėl gumyčių apyrankėms kilęs triukšmas buvo didesnis, nei jos nusipelnė. RAPEX sistemoje šiais metais ir 2014 metų pabaigoje buvo paskelbta po 1 tipą apyrankėms pinti gumyčių. Kilus žiniasklaidos susidomėjimui, į Lietuvą įvežamos gumytės buvo pačių importuotojų tikrinamos laboratorijoje dėl ftalatų. Inspekcijai buvo pateikti bandymų protokolai, nurodantys, kad ftalatai neviršijo leistinos ribos.

Kokį žaislą neseniai išėmėte iš prekybos?

Paskutiniai pašalinti iš rinkos žaislai buvo lėlės. Labai džiugu, kad tai buvo savanoriškas importuotojo sprendimas. Tai rodo, kad tiekėjui rūpi vaikų saugumas.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 − = trys

Kitos temos: