
Kartkartėmis vis pasirodo informacija, kad iš prekybos išimami kokie nors žaislai.
Ne viskas, ką vaikams perkame parduotuvėse, yra saugu. Kalbamės su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiąja valstybine inspektore Vitalija Skrinskiene.
Kaip į parduotuves patenka neaugūs žaislai? Pirkdami žaislus ne turguje, o parduotuvėse, regis, turėtume būti garantuoti, kad prekė saugi. Bet girdėti baisių dalykų – kad pardavinėjama daug nesaugių žaislų. Ar visi žaislai, prieš patekdami į lentynas, tikrinami?
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos interneto puslapyje www.inspekcija.lt skelbiama informacija rodo, kad ne visada pirkėjai gali nusipirkti saugų žaislą. Šiame puslapyje galima rasti informacijos apie Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse nustatytus pavojingus žaislus.
Nesaugių žaislų galima nusipirkti tiek turguje, tiek parduotuvėse, tačiau nesutinku, kad pardavinėjama daug nesaugių žaislų. Žaislus tikrina inspektoriai, žinantys reikalavimus žaislų saugai, turintys informaciją apie kitose Europos Sąjungos šalyse nustatytus pavojingus žaislus. Nėra reikalavimo, kad žaislai prieš patekdami į prekybą būtų tikrinami. Už žaislų saugą atsakingos įmonės, tiekiančios žaislus į Lietuvos rinką, jos ir sprendžia, kokius žaislus parduoti, kokius ne, tačiau nustačius, kad parduodami pavojingi žaislai, jie nedelsiant šalinami iš rinkos.
Ar visame pasaulyje yra priimtos bendros, vienodos žaislų saugumo normos? Ar tie patys žaislai būtų pripažinti nesaugiais tiek Lietuvoje, tiek, pavyzdžiui, Vokietijoje, Japonijoje?
Visose Europos Sąjungos šalyse galioja tie patys reikalavimai žaislų saugai. Panašūs reikalavimai nustatyti ir JAV, tačiau yra šiokių tokių skirtumų. Deja, nieko nežinau apie reikalavimus žaislų saugai Japonijoje. Pavojingu pripažintas žaislas Lietuvoje pavojingu bus pripažintas visoje Europos Sąjungoje.
Kokie žaislai patenka į nesaugiausių kategoriją?
Prie nesaugiausių priskirčiau YO-YO kamuoliukus, žaislus su svaidiniais (pistoletus, šaudančius strėlyčių pavidalo šoviniais arba šratais) ir žaislus su sprogstamosiomis kapsulėmis.
Mamos sakoma – stebėkite, kad mažam vaikui nepatektų žaislų su smukliomis detalėmis. Bet kas vienam atrodo „smulku“, kitam gal taip neatrodys. Kas yra „smulku“ – pipiro, žirnio dydžio detalės?
Ar detalė laikoma „smulkia“, nustatoma įdedant ją į „mažų dalių cilindrą“. Jeigu detalė telpa į „cilindrą“, ji laikoma „smulkia“. „Mažų dalių cilindras“ – tai apie 32 mm skersmens cilindras su tam tikru kampu įstatytu dugnu. Jis yra mažo vaiko gerklytės matmenų. Į „mažų dalių cilindrą“ telpa ir žirnis, ir pipiras, net ir kaštonas, todėl „smulki“ detalė iš tiesų nėra jau tokia smulki.
Kaip pasirinkti saugius žaislus su baterijomis? Ar vaikas, seilėdamas žaislą su baterijomis, „negaus įtampos“?
Elektriniai žaislai turi būti pagaminti taip, kad būtų maitinami baterijomis, kurių įtampa neviršija 24 V. Žaislų, skirtų jaunesniems kaip 3 metų vaikams, kurie gali seilėti žaislą, baterijos turi būti apsaugotos. Jos turi būti žaislo viduje (minkšto kimštinio žaislo ar lėlės) arba įdėtos į dėžutę, kurios dangtis gali būti atidarytas tiktai naudojant įrankį arba vienu metu atliekant mažiausiai du nepriklausomus judesius (pvz.: vienu metu spaudžiant žemyn ir pasukant). Laikoma, kad maži vaikai vienu metu negali atlikti dviejų nepriklausomų judesių. Išnaudotos baterijos turi būti laiku išimamos iš žaislo.

Vaikai dievina minkštus žaislus, deja, pigesni labai veliasi, krenta pūkai. Ar tokie žaislai nepavojingi, juk kūdikis gali prisikišti į burną pūkų?
Paprastos konstrukcijos minkšti kimštiniai žaislai skirti vaikams iki 3 metų. Jie pavojingi tik tada, jei yra nuplėšiamų smulkių detalių (pvz., akys, nosis) arba prayra siūlė, kai žaislo viduje yra tarškanti detalė ar varpelis, arba iš užpildo galima atplėšti gabalus taip, kad iš jų susidarytų smulkios dalys. Krentantys pūkai užspringimo pavojaus nekelia, todėl pavojingiems tokio žaislo priskirti negalima. Tačiau vaikui nebus malonu, jei iškritę pūkai kutens nosį ar burnytę. Su netvirtai įaustu pūku ar lengvai išardomomis siūlėmis kimštinių žaislų nereikėtų pirkti.
Kokie saugumo reikalavimai kūdikių žaislams: barškučiams su kotais, sukučiams, kabinamiems virš lovytės, guminiams žaisliukams, skirtiems ir kramtyti, knygelėms kietais lapais, barškučių vėriniams ant gumos, tvirtinamiems prie lovytės virbų?
Barškučiai turi būti be kotelių (įkišęs giliai į burnytę žaisliuką, kūdikis gali sukelti vėmimą), korpusas turi būti tvirtas, nesudužti ant jo užlipus arba jį daužant į lovelės kraštus. Duženų briaunos gali sužaloti vaiką. Barškučių ir sukučių konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių. Kūdikis gali jomis užspringti ir uždusti. Jei sukutis su baterijomis, reikėtų laiku baterijas pakeisti naujomis.
Krimstukai, skirti kramtyti kai dygsta dantys, turi būti atšaldomi buitiniame šaldytuve, jokiu būdu ne šaldiklyje. Jie turi būti gana apvalių formų, kad kūdikis negalėtų žaislo giliai įsikišti į burnytę.
Barškučių, kabinamų virš lovelės, guma tempiant neturėtų labai pailgėti, kad kūdikis neįsipainiotų. Šiuos žaislus reikia nukabinti, kai kūdikis pradeda šliaužioti. Knygelėms kietais lapais nėra jokių ypatingų reikalavimų, tačiau, jeigu jų lapai padengti plėvele, ji turi būti gerai pritvirtinta.
Ar gali apie kokybę išduoti žaislo kvapas? Kai kurie žaislai skleidžia aitrų plastmasės kvapą.
Žaislų kvapas nėra reglamentuojamas, tačiau iš žaislų negali sklisti pavojingos cheminės medžiagos. Aitrus kvapas kelia įtarimą, kad iš žaislo gali skirtis cheminės medžiagos. Žaislą „su kvapu“ reikėtų ištirti laboratorijoje, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad įtarimai ne visada pasitvirtina. Belieka, jei yra galimybė, prieš perkant pauostyti žaislą.
Teko skaityti, kad berniukas susižeidė, nes jo kišenėje sprogo šautuvėlis. Papasakokite apie saugumo reikalavimus žaislams, skirtiems vyresniems vaikams.
Saugumo reikalavimai nustatyti norint apsaugoti vaikus nuo neakivaizdžių pavojų ir neapima tokių pavojų, kuriuos vaikai arba atsakingi už juos asmenys gali numatyti (pvz., adatos smaigalys siuvimo rinkinyje arba dviratuko nestabilumas). Žaislų įvairovė didžiulė, todėl ir reikalavimų yra daug. Galiu nurodyti keletą iš jų. Žaislų briaunos, smaigaliai, kyšuliai neturi kelti pavojaus įsidurti. Jeigu žaislo dalys juda viena kitos atžvilgiu žirklių principu, tarp jų turi laisvai tilpti vaiko pirštas. Pavaros mechanizmai (dviratukų, triratukų grandinės) turi būti apsaugotos iš abiejų pusių, kad būtų išvengta pirštų ar kitų kūno dalių suspaudimų. Žaislai, kišami į burną (švilpukai, dūdelių antgaliai) turi būti gana dideli, neturi tilpti į „mažų dalių cilindrą“, nes yra galimybė užspringti. Žaislų, skirtų išlaikyti vaiko masei (automobiliukai, sūpynės), korpusas turi būti tvirtas, nesulūžti užlipus ir dviems vaikams. Paskutiniu metu Lietuvos rinkoje randama įvairių augančių gyvūnų, vaisių, daržovių, kurie vandenyje padidėja daugiau nei 100 proc. (pvz., dinozauro kiaušiniai. Įsivaizduokite, kas atsitiks vaiko skrandyje, prarijus tokį žaislą ar jo dalį.
Ar Jūs tikrinate žaislus atsitiktinai pasirinkdami, ar kai atsitinka kokia nors nelaimė arba kas nors praneša, kad žaislas tiesiog rankose subyrėjo, sulūžo?
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atlieka planinius patikrinimus, pagal gautą informaciją apie pavojingus žaislus, rastus kitų Europos Sąjungos šalių rinkose, ir pagal vartotojų skundus.
Į ką patartumėte atkreipti dėmesį tėvams, išsiruošusiems pirkti žaislo?
Inspekcija yra parengusi vartotojams lankstinuką „15 patarimų perkant žaislus vaikams“, kurį rasite inspekcijos interneto puslapyje adresu: http://www.inspekcija.lt rubrikoje „Vartotojau – žinok daugiau!“. Galiu tik pakartoti tuos pačius patarimus.
15 patarimų perkant žaislus vaikams
1. Apžiūrėkite, ar žaislas paženklintas? Įsitikinkite, ar sudėtingas žaislas turi naudojimo instrukciją.
2. Perskaitykite ženklinimo etiketę, žaislo surinkimo, naudojimo instrukciją bei saugos patarimus. Pagalvokite, ar žaislas tiks vaikui pagal amžių.
3. Įsitikinkite, ar žaislas, jo konstrukcijos neturi aštrių briaunų, smaigalių, ar tarp judančių detalių nėra tokio dydžio tarpų, kur galėtų įstrigti pirštas.
4. Įvertinkite, ar triratukas, automobiliukas ar kitas žaislas, kuris turi išlaikyti vaiko svorį, yra tvirtas ir stabilus. Konstrukcijos irimai gali sukelti pačias blogiausias pasekmes.
5. Žaisliniai šaunamieji ginklai su 6 mm skersmens šratais ir kitokiais svaidiniais gali būti pavojingi.
6. Timpos pavojingos net tada, kai šaudymui pridėti minkšti svaidiniai. Vaikas visada gali panaudoti kitą svaidinį, pavyzdžiui akmenuką.
7. Burniniai žaislai (švilpukai, dūdelių antgaliai) kelia užspringimo pavojų ir virš 3 metų amžiaus vaikams.
8. Žaisluose esantys stiprūs magnetai pavojingi prarijus du ar daugiau. Jie gali užkimšti žarnyną arba jį net perplėšti.
9. Karnavalinėse kaukėse turi būti pakankamas vėdinimo plotas, kad vaikui nepritrūktų oro. Karnavaliniai kostiumai neturi būti pagaminti iš lengvai užsidegančių medžiagų.
10. Žaislo, skirto vaikams iki 3 metų, konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių. Kūdikis gali jomis užspringti ir uždusti.
11. Žaislo korpusas turi būti pakankamai tvirtas, kad nesudužtų jį numetus ar ant jo užlipus. Duženų briaunos gali sužaloti vaiką.
12. Tempiamų žaislų virvelės gale neturi būti detalės galinčios padėti virvelei sudaryti kilpą, nes tai kelia pasismaugimo pavojų.
13. Kartkartėmis reikėtų peržiūrėti žaislus ir išmesti sulūžusius. Apsaugosite vaikus nuo užspringimo ir susižeidimo.
14. Žaislo pakuotę – plono plastiko maišelį – vaikas gali užmauti ant galvos. Tai – pavojinga, jei maišelis neperforuotas!
15. Saugokite žaislo ženklinimo etiketę ir pirkimo kvitą. Tai suteiks galimybę patenkinti pretenziją dėl žaislo saugos ar kokybės.
Ką manote apie „paveldėtus“ žaislus, kuriuos tėvai atiduoda vieni kitiems, kai jų vaikai užauga?
Jeigu žaislus galima nuplauti ir jie nėra sulūžę, galima perduoti tolesniam naudojimui, bet minkšti kimštiniai žaislai neturėtų būti perduodami. Juos sunku gerai išplauti.
Gal yra duomenų, kiek procentų žaislų, platinamų Lietuvoje, užima kiniški, o kiek – kokybiški vakarietiški žaislai?
Į šį klausimą labai sunku atsakyti. Laikomasi nuomonės, kad 80 proc. žaislų, parduodamų visame pasaulyje, yra pagaminti Kinijoje. Lietuvoje šis skaičius gali būti dar didesnis.
Panašu, kad atskirti, kokie žaislai kokybiški – pačių tėvų reikalas. Ar aptikus, kad nusipirktas žaislas nekokybiškas, galima jį grąžinti? Per kiek laiko?
Kokybiški žaislai negrąžinami ir nekeičiami, nebent parduotuvės vadovas sutiktų tai padaryti. Nekokybiškiems žaislams galioja tos pačios daiktų grąžinimo taisyklės, kaip ir kitoms prekėms. Prekių grąžinimas išdėstytas inspekcijos interneto puslapyje, rubrikoje „Vartotojau – žinok daugiau!“.
Dėl nekokybiškos prekės, jei nenustatytas garantinis terminas (žaislams paprastai jis nenustatomas), į pardavėją vartotojas gali kreiptis per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės perdavimo datos ir būtina turėti pirkimo kvitą.
Teko girdėti, kad kartais iš prekybos išimamos net barbės. Nes jose būna aptikta ftalatų. Kas tiek ftalatai? Kaip tėvams suprasti, kad žaisle jų yra?
Ftalatai – tai viena plačiausiai naudojama cheminių junginių grupė. Jie naudojami plastikams suminkštinti. Jie kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, gali sukelti astmą. Ftalatų gali būti minkštuose plastikiniuose žaisluose. Europos Sąjungoje, kartu ir Lietuvoje, nuo 2007 m. sausio 16 d. nustatyti griežti reikalavimai ftalatams žaisluose ir vaikų priežiūros priemonėse. Inspekcija vykdė programą ir aktyviai tikrino ftalatus žaisluose. Ftalatų buvo nustatyta cypsiukuose (minkštas žaislas, kurį suspaudus, pasigirsta garsas), lėlėse ir kituose žaisluose.
Džiugina tas faktas, kad krimstukuose (žaislas, skirtas kramtyti, kai kūdikiui dygsta dantukai) ftalatų nustatyta nebuvo. Nustatyti, yra žaisluose ftalatų ar ne, galima tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Sakote, kad pavojingi net YO-YO. Kodėl?
YO-YO kamuoliukai, pagaminti iš tamprios, lipnios, panašios į gumą medžiagos su pritvirtinta tokios pat medžiagos virvele, užsibaigiančia kilpele, pavojingi dėl naudojimo būdo, kurį siūlo gamintojas. Gamintojas siūlo YO-YO kamuoliuką, užmovus kilpelę ant piršto, šokdinti aukštyn žemyn arba sukti apie pirštą. Sukti apie pirštą YO-YO labai pavojinga. Sukant 10-15 cm virvelė gali pailgėti 10 kartų, todėl kamuoliuku vaikas gali pataikyti į kitus šalia esančius asmenis arba sau į veidą, gali apsivynioti virvelė apie kaklą. Nustojus sukti virvelė traukiasi iki pirminio ilgio ir gali užspausti kvėpavimo takus. Yra žinoma mirtinų atvejų.
Ar Lietuvoje buvo atvejų, kad dėl nekokybiško žaislo būtų sužeistas vaikas, o platintojai sumokėtų tėvams kompensacijas?
Kartą 10 metų berniukas nusipirko pistoletą su sprogstamosiomis kapsulėmis ir įsikišo jį į kišenę. Nuo kūno temperatūros sušilusios sprogstamosios kapsulės kišenėje pradėjo šaudyti ir apdegino vaiko kojas. Inspekcijai nustačius, kad kapsulės pavojingos, žaislo importuotojas išmokėjo nukentėjusiojo tėvams kompensaciją.
Dėl nekokybiškų ir nesaugių žaislų siūlau kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, Žalgirio g. 92, LT – 09303, Vilniuje. Tel. 8 5 261 2300, faks. 8 5 262 9413, el. p. rastine@vnmpi.lt. Nemokama telefono linija 8 800 55 551.
„Mamos žurnalas“