Laukdama gimdymo, kiekviena moteris pagalvoja apie save. Ar skaudės? Ar pavyks anesteziologui gerai nuskausminti? Ar reikės kirpti? Daug klausimų ir apie kūdikį. Koks jis? Ar augo sveikas? Kiek svers?
„Ir aš galvojau tą patį. Nė karto netoptelėjo mintis: „Ar sklandžiai gimdysiu? Ar vaikelis nepatirs gimdymo traumos?“ Nesuvokiau, kad pats gimdymas (trunkantis vos kelias valandas) gali sužaloti vaiką, kad augęs įsčiose sveikutėlis, jis per gimdymą gali tapti invalidu“, – sako vilnietė Rima.
Jos sūnus gimdamas patyrė traumą, dėl kurios smegenyse atsirado hematoma.
Kalbamės Rimos namuose. Moteris sėdi prie sūnaus lovytės. Jam 4 mėnesiai.
Berniukas atrodo sveikas ir guvus. Buvusią smegenų operaciją išduoda tik nedidelis randas.
Pasakoja Rima
Susituokę 4 metus laukėme vaikučio. Todėl žinia apie mano nėštumą buvo labai džiugi. 9 mėnesiai praėjo šauniai – jaučiausi gerai, keliavau.
Kūdikis turėjo gimti sausio pabaigoje. Ultragarsinis tyrimas rodė, kad jis sveikas, pernešiojimo požymių nėra, todėl gydytojai gimdymo neskubino. Pajuokavau, kad vaikutis tikriausiai laukia vasario 14-osios, Valentino dienos. Taip ir buvo.
Vyras dalyvavo gimdyme, laikiau jo ranką. Gimdymas truko 5 valandas. Per tą laiką aparatūra rodė, kad vis silpsta vaikelio širdies tonai.
Gydytojai pradėjo svarstyti apie cezario pjūvį. Tačiau berniukas gimė pats. Įkvėpęs oro skardžiai suriko, svėrė 3 600 g. Berniukas gimė apsivijusia aplink kaklą virkštele, bet mudviem su vyru tai neatrodė jokia bėda. Padėtas prie krūties mažylis buvo vangus, nenorėjo žysti, bet ir tai mūsų nenuliūdino. Žiūrėjome, kaip jis juokingai pučia seiles, leidžia iš burnos burbulus ir žavėjomės: „Toks mažas ir taip moka“. Vėliau sužinojome, kad pučiami burbulai – požymis, jog vaikeliui trūko deguonies.
Kūdikį išnešė. Galvojome – kaip įprasta, kurį laiką jis pabus su kitais naujagimiais. Apstulbino žinia – mūsų mažylis guli reanimacijoje.
Nuėję pažiūrėti pamatėme sūnų gulintį kaip stiklinėje vitrinoje. Jis rodėsi vos gyvas apkaišytas įvairiausiai vamzdeliais. Prasidėjo tyrimų maratonas.
Tyrimai ultragarsu rodė, kad berniukui išsiplėtę galvos skilveliai. Gydytojas reziumavo – gimdymo trauma.
Netrukus su mažyliu mus išsiuntė į Santariškių vaikų ligoninę. Tyrimai tęsėsi. Sūnus man atrodė visiškai sveikas, ėmė krūtį, ramiai miegojo. Tačiau kompiuterinė tomografija parodė, kad giliai po smegenėlėmis yra kažkoks darinys (dėl to, kad jis taip giliai, darinio neparodė tyrimas ultragarsu).
Galimybės buvo trys: cista, auglys arba hematoma. Šiaip ar taip reikės operacijos.
Pavydėjau mamoms, kurios Santariškėse gulėjo dėl vaikučių alergijos ar slogos. Matydavau jas verkiančias.
Galvodavau, jei man kas leistų su jomis susikeisti vietomis.
Operacijai mus išsiuntė į Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos skyrių. Ten gydytojai veikė žaibiškai. Vos nuvykus atliko antrą tomografiją. Ji parodė, kad mažylio galvoje yra didelė (7 ml dydžio) hematoma. Suvokėme tai kaip sėkmę, nes auglys ar cista, gydytojų žodžiais, būtų blogiau. Operuoti turėjo kitą dieną. Išvakarėse berniuką pakrikštijome Rapolu.
Vyras vardyne perskaitė, kad Rapolas reiškia „Dievo pagydytas“. Tad, pagalvojome, vardas jį gal apsaugos. Mano tėtis dirba Jėzuitų gimnazijoje, jis paprašė mokinių per kasdienes pamaldas pasimelsti už mažą berniuką. Vainiukui tebuvo mėnuo ir dvi dienos, kai teko gulti ant operacinio stalo.
Gydytojai paliko mus už operacinės durų. Tik po 4 valandų jos atsivėrė. Sužinojome, kad operuojant kilo komplikacijų, teko perpilti kraują. Sūnelis gulėjo baltutis, nepanašus į gyvą vaiką. Pervežtas į reanimacijos palatą jis dejavo, buvo sutinęs.
Tačiau jau kitą dieną įvyko stebuklas – berniukas bandė man šypsotis, ėmė krūtį. Supratau, koks gležnas, bet vis dėlto ir koks gajus yra kūdikis.
Laimei, mus gydantis gydytojas buvo kalbus, išsamiai atsakinėjo į visus mano klausimus. Sužinojau, kad sūnui atvėrė smegenėles, ištraukė giliai glūdinčią hematomą. Geros prognozės man įkvėpė jėgų.
Sūnus gulėjo viename ligoninės gale, o mano palata buvo kitame. Norėdama nunešti jam nutrauktą pieną, turėjau eiti ilgais tamsiais Klinikų požeminiais tuneliais. Eidavau jais naktį kas 3 valandas su pieno buteliuku rankoje, bet nejaučiau nei baimės, nei nuovargio. Labai bijojau pramiegoti. Atrodė, pavėluosiu nunešti pieno, vaikui atsitiks kažkas blogo. Iš įtampos susapnavau sapną. Rodos, į mano palatą įeina vyras baltu chalatu ir sako: „Jau“. Pabudau ir galvoju – ką reiškė tas „jau“. Gal berniukas mirė? Požemiais nubėgau į jo palatą. Sūnus pasižiūrėjo į mane ir nusišypsojo. Supratau, tas „jau“ reiškė, kad jis sveiksta. Maniau, kad berniukas reanimacijoje gulės savaites, bet po poros dienų jį atnešė į mano palatą. Vaikas atrodė puikiai. Juokėsi, žindo, o apie operaciją priminė tik užklijuotas tvarstis. Pamaniau, suaugęs žmogus po tokios operacijos gaivelėtųsi mėnesį.
Gulėdama ligoninėse pamačiau, kiek vis dėlto daug tų gimdymo traumų. Suvokiau, kaip atsakingai reikia ruoštis gimdymui, koks milžiniškas darbas tenka akušerei. Mums pasisekė, kad gydytojai laiku ir tiksliai nustatė jo ligą, sėkmingai išoperavo. Dabar kas mėnesį lankomės pas neurologą, sūnelis geria skysčius varantį vaistą diakarbą. Sūnaus kiek padidėjęs raumenų tonusas, lankome masažus. Neurologai sakė, kad ištraukto kraujo vietoje smegenėlėse negali būti tuščia vieta.
Apie hematomas
Kas yra hematoma?
Hematoma – ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje arba tarp audinių. Atsiranda, kai dėl traumos ar per operaciją plyšta arterija arba vena, kartais – kai plyšta kapiliarai. Iš kraujagyslės išsiliejęs kraujas praskiria audinius ir užpildo susidariusią ertmę. Hematomų būna paviršinių ir giliųjų. Pastarųjų gali susidaryti galvos smegenyse, jos pavojingos.
Ar gimdymo metu bet kuris naujagimis gali patirti traumą, dėl kurios atsiranda hematomų?
Traumą patirti gali bet kuris, tačiau didesnė rizika bus tuomet, jei:
per nėštumą vaisiui trūko deguonies (dėl pernešiojimo, apsisukusios virkštelės, motinos rūkymo, sutrikusios kraujotakos placentoje);
gimdymas per lėtas arba per greitas;
netaisyklinga vaisiaus padėtis;
per siauras motinos dubuo;naujag
imis yra neišnešiotas arba labai didelis.
Dažniausiai sužalojama naujagimio galva, nes juk ji gimsta pirmoji. Tuomet gali išsilieti kraujas. Gimdymo metu gali būti pažeistos naujagimio smegenys ar jų dangalai, raumenys, sąnariai (pavyzdžiui, išnyra peties sąnarys), nervai, vidaus organai, gali lūžti kaulai (dažniausiai – raktikaulis).
Kaip sužinoti, ar naujagimio smegenyse yra hematoma?
Nnustatoma iš naujagimio refleksų, ištyrus akių dugnus, atlikus įvairius tyrimus (ultragarsu, jei prireikia – tomografija).
Kaip gydomos hematomos?
Nedidelė hematoma po kelių dienų rezorbuojasi (išsivaikšto) pati, aplink didelę hematomą gali prasidėti uždegimas. Paviršinės hematomos gydomos šalčiu, o gilias kartais tenka operuoti. Jei hematoma pulsuoja, operuojama skubiai. Lietuvos naujagimiai ir kūdikiai dėl hematomų operuojami Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos skyriuje.
Ar gimdymo metu atsiradusios hematomos nepakenks kūdikiui ateityje?
Prognozė priklauso nuo hematomos vietos ir dydžio, išnešiotas ar ne gimęs kūdikis, ar yra kitų sutrikimų.
Jei hematoma yra kaukolės paviršiuje (tokia vadinama kefalohematoma), ji dažniausiai išnyksta be žymesnių pasekmių.
Hematoma kaukolės viduje (smegenyse ar jų skilveliuose) yra rimtas sutrikimas, reikalaujantis gydymo. Vėliau gali atsirasti kūdikio raidos sutrikimų, padidėjęs nervingumas, gali atsirasti paralyžių, žvairumas, vystytis smegenų vandenė (hidrocefalija), cistos, prasidėti epilepsijos priepuoliai. Tačiau po sėkmingo gydymo vaikutis gali augti visai sveikas.
Reikėtų atminti, kad net nežymios gimdymo traumos, be kraujosruvų, kad ir deguonies trūkumas, gali sutrikdyti normalią kūdikio raidą.
Ateityje tai gali būti traukulių dėl temperatūros, nervinių tikų, miego sutrikimų, padėjusio dirglumo, elgesio ir dėmesio sukaupimo problemų priežastis.
„Mamos žurnalas“
