Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis sparčiai mokosi gyvenimo įgūdžių.
Kas mėnesį mažylis aktyviau domisi aplinka, gausėja jo judesiai. Šiuo laikotarpiu pradeda vystytis ir vaiko kalba. Todėl jau kūdikystėje svarbu tinkamas bendravimas su vaiku.
Nuo gimimo iki 3 mėnesių
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis skleidžia atsitiktinius gerklinius garsus, kurie skiriasi nuo verksmo. Garsais pradeda reikšti pasitenkinimą. Šio amžiaus kūdikis nurimsta išgirdęs ramų, švelnų mamos balsą. Kalbinamas jau geba trumpam sulaikyti žvilgsnį.
Šio amžiaus kūdikis pradeda tarti pirmuosius skiemenis (pvz., la, ma, ba), su pasimėgavimu kartoja tuos pačius garsus (pvz., aaa, rrr). Kartokite jo tariamus skiemenis ir kurkite naujus.
Stenkitės kuo ilgiau išlaikyti akių kontaktą. Kalbinkite vaiką 25-30 cm atstumu. Nebijokite pasidažyti lūpų ryškiais lūpų dažais. Taip vaikas greičiau atkreips dėmesį į Jūsų lūpas ir aktyviau Jus mėgdžios.
Tai čiauškėjimo periodas. Vaikas taria įvairias skiemenų sekas besikeičiančiu garsumu.
Tyrimais įrodyta, kad čiauškėjimas susijęs su ritminių rankų judesių atsiradimu (plojimu, trinksėjimu). Šio amžiaus mažylis stengiasi atkreipti į save dėmesį. Tai kūdikio kvietimas bendrauti.
Nepraleiskite jo. Atsakykite į šį kvietimą. Dabar jau galima atkartoti ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir sakyti trumpus, lengvai tariamus žodelius (pvz., mama, tete).
9-12 mėnesiai
Vaiko raidai labai svarbi 9 mėnesių amžiaus riba. Sulaukus šio amžiaus itin sparčiai tobulėja suvokimas, bendravimo įgūdžiai, gebėjimas mėgdžioti.
Tai pirmųjų sąmoningų skiemenų ir žodelių tarimo laikas. Kartais sunku pasakyti, ar tai tikrai sąmoningi skiemenys, ar tik šiaip tariami garsai.
Todėl šiuo laikotarpiu reikėtų sieti tariamus skiemenis ir žodžius su vaizdu. Jeigu matote šuniuką, rodote į jį ir sakote „au-au“, jeigu paėmėte lėlytę, tai ir įvardinkite vaikui „lėlė“ ir pan.
Tėvų klaidos bendraujant su vaiku:
Nuo gimimo iki 6 mėnesių
Kūdikio kalbinimas dirbtinai aukštu balso tonu, vienodos aukštos tonacijos garsais.
Taip jį greičiau nuvarginsite. Būkite teatrališki. Pasilenkite ties vaiku ir rodykite jam įvairias veido mimikas, dažnai jį švelniai pakalbinkite, šypsokitės.
Kalbėjimas su kūdikiu tik tada, kai to norite jūs. Mama ir kiti suaugusieji turi būti atidūs ir nepraeiti pro kūdikį, kai jis jus savo reakcijomis kviečia bendrauti. Priešingu atveju bus slopinamas vaiko noras tarti garsus, aktyvumas, pasitikėjimas. Tokio amžiaus mažylis, siekdamas įtraukti jus į „pokalbį“, žiūri į akis, keičia veido išraišką, leidžia garsus, mojuoja rankutėmis.
Kartais net nustoja valgyti vien tik tam, kad pabendrautų su jumis.
Atsakykite mažyliui šypsena, pakalbinkite, paglostykite jį.
6-12 mėnesiai
Vaiką kalbina tik mama arba daugiausia su juo būnantis žmogus. Jeigu su vaiku kalbės tik šeimos nariai, gali atsirasti baimė bendrauti su svetimais žmonėmis. Todėl stenkitės įtraukti į bendravimą su kūdikiu ir kitus žmones. Prašykite atėjusių žmonių pasisveikinti ir atsisveikinti su mažyliu.
Paimkite jo rankutę ir pamojuokite. Galite mokyti siųsti oro bučinį. Paprastai tai sukelia daug teigiamų emocijų.
Bijoma vaikui sakyti „ne“ ir „negalima“. Tam, kad vaikas jaustųsi saugus, reikia sukurti elementarias bendravimo taisykles.
Vaikas turi suprasti ir reaguoti į žodžius „ne“ ir „negalima“. Tvirtai ir aiškiai (nekeldami balso) pasakykite vaikui, jei jis nori daryti tai, ko negalima. Tai sakydami purtykite galvą ir sakykite „nu-nu“. Jei vaikas neklauso – sustabdykite jį arba pakeiskite buvimo vietą (nuneškite į kitą kambarį) ir pasiūlykite kitą veiklą. Būkite tvirtai apsisprendę ir, jei pasakėte „negalima“, vadinasi, kitaip nebus.
Per mažai arba per daug vartojama „leliukiškų“ žodžių. Pirmieji gyvenimo metai yra vadinami prieškalbiniu arba ikikalbiniu periodu. Šiuo laikotarpiu reikėtų džiaugtis kiekvienu vaiko tariamu garsažodžiu („leliukišku“ žodžiu). Todėl tokius garsažodžius kaip „brrrr“, „miau“, „tuk-tuk“ ir pan. reikėtų vartoti ir suaugusiesiems kalbant su mažyliu (vaikui lengviau juos atkartoti). Nuo vienerių metų vaikas išauga „leliukiškus“ žodžius ir jau geba sakyti nesudėtingus, trumpus žodelius. Todėl garsažodžai turėtų dingti ir iš suaugusiųjų žodyno. Šiuo laikotarpiu sakykite taisyklingus ir aiškius žodžius.
Sėkmės auginant mažylį ir jo žodyną.
Logopedė Edita Maraulytė
„Mamos žurnalas“
