Tyrimai parodė, kad būsimo kūdikio klausa pradeda vystytis praėjus 15–20 savaičių nuo pastojimo. Prie motinos pilvo pridėjus garsiakalbį, skleidžiantį įvairius garsus, padažnėja vaisiaus širdies ritmas ir kojos pradeda staigiai judėti.
Tad šiuo nėštumo etapu būsimo kūdikio smegenys jau įvertina garsinę informaciją, kuri juos pasieka per amniono skystį.
Ką jis girdi gimdoje
Mokslininkai, padėję mažą mikrofoną ant motinos pilvo, įrašė, ką būsimasis kūdikis girdi gimdoje. Tai motinos širdies plakimo ir kvėpavimo garsai, žarnų judesiai – pilvo gurgėjimas, kraujo tekėjimo kraujagyslėmis ūžesiai, žmonių kalbos garsai.
Buvo nustatyta, kad iš visų garsų, kuriuos būsimasis kūdikis girdi gimdoje, motinos balsas labiausiai patraukia jo dėmesį. Girdėdamas motinos kalbą būsimasis kūdikis aprimsta, atsipalaiduoja. Tai įrodo, kad būsimo kūdikio atmintyje fiksuojami motinos balso ypatumai. Tyrimai parodė, kad tik gimęs kūdikis jau sugeba atskirti savo motinos balsą nuo kitų balsų.
Moka atskirti motinos balsą
Gebėjimas atskirti motinos balsą nuo kitų balsų rodo, kad mažasis žmogus pasiruošęs bendrauti.
Naujagimiui patinka girdėti kalbančią savo motiną. Tai parodo, koks artimas ryšys yra tarp vaiko ir jo motinos ir, kad kalbai, kaip bendravimo instrumentui, žmogus ruošiasi dar prieš gimimą. Motinos balso pažinimas leidžia gimusiam pasijusti saugiau ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos, į kurią pateko po gimimo.
Moksliniai tyrimai teigia, kad vos valandos naujagimis jau gali atskirti mamos balsą iš visų kitų moteriškų balsų. Štai dėl ko naujagimis kreips dėmesį į jus, kai jį maitinsite, apkabinsite ar kalbėsitės su juo.
Atskiria girdėtas pasakas ir melodijas
Dažnai girdėtą pasaką ar melodiją naujagimis irgi sugeba atskirti nuo kitų. Kembridžo universiteto (JAV) kalbos ir kalbėsenos centro tyrinėtoja K. Karmiloff rekomenduoja visoms besilaukiančioms moterims kalbėtis su būsimuoju kūdikiu, nes tai yra judviejų ryšio dalis. Ypač tai svarbu paskutinius tris nėštumo mėnesius. Kai ilsitės, garsiai kalbėkite, dainuokite, skaitykite pasirinktas pasakas ir atkreipkite dėmesį, kaip vaisius reaguoja. Taip darykite kiekvieną dieną. Nesijaudinkite, jei kartais būsimasis mažylis nieko neatsakys. Kad ir kokį poveikį turėtų jūsų balsas, nepamirškite, kad daugiausia laiko būsimasis kūdikis praleidžia miegodamas. Tą pačią pasaką galite skaityti daug kartų, nes svarbu padėti mažajam žmogui įsiminti jūsų kalbą. Kūdikiui gimus, pasitikrinkite, ar mažylis prisimena jūsų dainą, pasaką. Pasistenkite dainuoti ar skaityti prieš migdant. Jūsų mažylis turėtų nusiraminti atpažinęs tą patį pasikartojantį ritmą, tembrą, tarseną, kalbos struktūrą, kurią girdėjo įsčiose.
Skiria savus balsus nuo svetimų
Šeštą nėštumo mėnesį ir vėliau įsčiose būsimasis kūdikis girdi ne tik jūsų balsą, bet ir visus kitus balsus, kurie sklinda šalia. Kūdikis išmoksta atpažinti suaugusių ir vaikų balsus, ir kokie jie yra, pvz., seni ar jauni, pikti ar linksmi.
Būsimasis kūdikis „savus balsus“, t.y. tuos, kuriuos dažniausiai girdi, atskiria nuo negirdėtų. Mokslininkai aptiko, kad būsimasis kūdikis, išgirdęs nepažįstama balsą, sureaguoja pajudėdamas arba truputį pagreitėja jo širdies ritmas.
Įrodyta, kad suaugusiųjų balsas kinta atsižvelgiant į tai, ar šnekate su vaiku, ar suaugusiuoju. Daugumos žmonių, kalbinančių naujagimį ar kūdikį, kalba pasidaro melodingesnė ir švaresnė, paprastesnė, sakiniai – trumpesni. Visi balso pasikeitimai stimuliuoja mažojo žmogaus besivystančios smegenų žievės ląsteles.
Vaikų balsai labai skiriasi nuo vyrų ir moterų balsų. Jie yra aukštesni ir švaresni. Būsimasis kūdikis, išgirdęs vaiko balsą, sujuda ir nurimsta.
Atpažįsta gimtąją kalbą
Dabar jau žinoma, kad paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais būsimasis kūdikis jau gali skirti kalbos pobūdį. Išgirdęs negirdėto skambesio, t.y. užsienio kalbą, būsimasis žmogus gali pradėti judėti arba gali pagreitėti jo širdies ritmas, nes sudomina nepažįstamos kalbos skambesys. Paskutinį nėštumo trimestrą besivystantis būsimasis kūdikis prisitaiko prie unikalių kalbos savybių. Tyrinėtojai įrodė, kad gimęs vaikas pirmenybę teikia tai kalbai, kuria dažniausiai kalbėjo jo motina. Jie taip pat aptiko, kad naujagimis gali atpažinti visus 150 garsų, kurie sudaro žmonių kalbas. Tai reiškia, kad gali išmokti daugelį kalbų, nepaisant to, ar jas girdėjo būdamas įsčiose. Vaikai išmoksta naujas kalbas greičiau nei suaugusieji.
Mėgsta klausytis muzikos
Tyrinėtojai nustatė, kad 32 savaičių būsimasis kūdikis gali prisiminti melodiją, kurią jis nuolat girdi.
Todėl kūdikis labiau klausosi tos melodijos, kurią jis nuolat girdėjo. Ultragarso įrašai parodė, kad įsčiose girdima muzika sukelia ir džiaugsmą, ir liūdesį. Pasak daugelio mamų, muzikos kūrinys, kurį jos dažniausiai klausydavosi nėštumo metu, nuramindavo gimusius mažylius. Kai būsimasis kūdikis įsčiose klausosi muzikos, jo smegenyse formuojasi ryšiai tarp to, ką girdi, ir fizinio poveikio, kurį sukelia klausoma muzika. Pvz., kai ramios melodijos leidžia jums atsipalaiduoti, tai būsimasis kūdikis irgi pajaučia palaimą. Jo judesiai ir širdies plakimas sulėtėja, ir – atvirkščiai – šokti kviečiantys garsai sukelia susijaudinimą, judesių padažnėjimą ir pagreitėjimą.
Nurimsta nuo variklio garso
Jeigu dažnai važinėjate automobiliu, – jo variklio garsas irgi veikia būsimą kūdikį. Pastebėta, kad važiuojančio automobilio vibracijos ir variklio garsas ramina būsimą kūdikį. Taip pat žinoma, kad vibracijos pojūtis ir variklio garsas nuramina naujagimius ir kūdikius. Tikriausiai taip yra todėl, kad jie atpažįsta pojūčius, kuriuos jie patyrė būdami įsčiose.
Nepaisant to, ar garsai raminantys, ar atvirkščiai, – jie skatina klausos sistemos vystymąsi. Paskutinį nėštumo trimestrą klausos sistema yra tiek išvystyta, kad gydytojai nustato, ar būsimasis kūdikis negims kurčias. Gimusio naujagimio gebėjimas girdėti yra beveik toks pat, kaip ir suaugusiojo.
Kaip kalbinti dar negimusį
Būsimą vaikelį kalbinkite dar jam negimus, o gimusį – nuolat nuo pat pirmųjų susitikimo minučių.
Nesvarbu, kad jums gali atrodyti, jog jis nieko nesupranta.
Jam reikia daug girdėti, kad imtų parodyti jums, kad jus supranta. Todėl vaikui kalbėdamos, dainuodamos, niūniuodamos, šnabždėdamos palengvinkite jo kalbos suvokimo ir tobulėjimo procesą.
Parengė doc. Algimantas Vingras. Plačiau: Kyra Karmiloff. Annette Karmiloff-Smith. Pathways to Language. From Foetus to Adolescent. (The Developing Child Series). Cambridge MA, Harward University Press
„Mamos žurnalas“
