Vaikų kalbos raida. Kada kreiptis į logopedą?
Pirmasis sąmoningai ištartas vaiko žodis – gražiausia muzika tėvams. Nenuostabu, kad jei vaiko kalba stringa ar vėluoja, tėvai labai kremtasi. Kartais kalbos sutrikimai – rimta bėda, o kartais – tik tėvų išmonė. Apie tai – vaikų logopedė metodininkė Jurgita Lendraitienė.
1 mėnuo. Keičiasi kūdikio verksmas, atsiranda kelios intonacijos. Vienaip kūdikis verkia, kai yra alkanas, kitaip – kai ką nors skauda ar yra šlapias. Atsiranda garsų, panašių į balses a, e. Balsiai susilieja su priebalsiu h išeina kažkas panašaus į ehe, he.
2 mėnesiai. Prasideda aktyvesnis bendravimas. Kūdikis jau suvokia, kai virš jo pasilenkia žmogus. Skleidžia gerklinius garsus: e-che, e-he.
3 mėnesiai. Atsiranda pirmieji skiemenų junginiai. Kūdikis pradeda čiauškėti, taria nutrūkstančius garsus de de de, gu gu gu, aga, ugu, ade, išmoksta skleisti garsą, panašų į rrr. Tai lyg burkavimas, gurgėjimas. Pastebėjęs suaugusįjį, išgirdęs pažįstamą balsą kūdikis pradeda daugiau čiauškėti, aktyviau judina rankytes, stengiasi atkreipti į save dėmesį. Gali čiauškėti ir būdamas vienas, žaisdamas. Šis čiauškėjimas – dar ne tikri kalbos garsai, o tik panašūs į juos. Iki 6 mėnesių visų tautybių vaikai čiauška vienodai. Net šiuo čiauškėjimo etapu vaiko kalbos vystymasis gali sutrikti (kai kūdikis mažai kalbinamas, neprigirdi ar dėl kitų priežasčių).
4 mėnesiai. Atsiranda pučiamieji priebalsiai: vaikutis pučia orą pro sučiauptas lūpas, ir pasigirsta garsai, panašūs į v, f, z, th. Kūdikis taria priebalsius m, b. Pasigirsta džiaugsmo šūksniai – krykštavimas.
5 mėnesiai. Dabar dauguma kūdikių prapliumpa ritmiška skiemenų tąsa. Kūdikiai vis geriau išmoksta skirti aplinkos garsus, klausosi intonacijų.
6 mėnesiai. Pasigirsta ištisos skiemenų tirados: gė-gė-gė, da-da-da, mėm-mėm-mėm ir daugybė kitų. Vaikutis jau moka kaitalioti intonacijas, balso aukštį. Jo „kalba“ tampa panaši į melodingą, dainavimą.
7 mėnesiai. Vaikas toliau „plepa“, tik garsų vis daugiau, intonacijos vis išraiškingesnės – balsius mažylis jungia su iki tol „neišbandytais“ priebalsiais. Pasigirsta kažkas panašaus į pa, ehė-ė, a-da. Kūdikis jau išmoksta mėgdžioti mamos tariamus garsus, sustiprėja garsų artikuliacija. Su tokio amžiaus kūdikiu būtina kuo daugiau bendrauti.
8 mėnesiai. Kūdikis išmoksta „kalbėti“ pašnibždomis. Jis pats girdi savo kalbą, todėl su ja eksperimentuoja.
9 mėnesiai. Kūdikis aiškiai suporina skiemenis. Artikuliacija nepalyginamai geresnė nei prieš kelis mėnesius. Mažylis dažniau sujungia du vienodus skiemenis: ma-ma, da-da, dai-dai, te-te. Šiuos skiemenis galima laikyti žodžių pirmtakais.
10 mėnesių. Prasideda netikėtas „tylos“ laikotarpis, kai kūdikis vis rečiau taria palaidus skiemenis, o kaupiasi pirmiesiems tikriems žodžiams. Tokio amžiaus kūdikis aiškiai gali pakartoti suaugusiųjų ištartus skiemenis, todėl moka kalbėti „dialogu“ (mama pasako da-da, kūdikis atkartoja tą patį).
11 mėnesių. Vaikutis savaip pradeda įvardinti pažįstamas situacijas, daiktus ar žmones. Pavyzdžiui, pamatęs ar išgirdęs automobilį, jis sako di-di, o pamatęs mamą su valgiu, sako am-am. Beje, kai kurie pirmuosius žodelius pradeda tarti ir vėliau.
12 mėnesių. Vaikutis supranta daug žodžių, pavyzdžiui, ateik, paduok, parodyk. Pamažu prasideda prasminga kalba. Mama ir vaikas pradeda suprasti vienas kitą ne tik iš gestų, prisilietimų, bet ir iš kalbos.
1 metai. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams vaiko žodyne yra apie 30 žodžių. Tai daiktų pavadinimai, kūno dalys, suaugusiųjų vardai. Pirmuosius žodžius vaikas trumpina, paprastai lieka tik pirmasis skiemuo arba du atviri skiemenys: mama, baba, tete. Kitus žodžius vaikas trumpina praleisdamas priebalsių junginius: stalas – tala, gerti – geti. Kad vaikas greičiau išmoktų kalbėti, mokomą žodį susiekite su veiksmu, parodykite, daug kartų pakartokite.
2 metai. Yra vaikų, kurie iki 2 metų kalba labai nedaug, o po to „prapliumpa“. Dvejų metų vaiko žodyne yra apie 120-250 žodžių, vaikas „lipina“ sakinius iš 3-4, o kartais ir iš daugiau žodžių. Mažylis jau pradeda sakyti „aš”, kalbėti apie save: „nešiau“, „ėjau“, vartoti daugiskaitą: plaukas-plaukai, namas-namai. Vaiko kalbą lavina smulkūs darbeliai rankomis – mozaikų ir dėlionių dėliojimas, konstravimas, piešimas.
3 metai. Žodynas vis gausėja, vaikas moka pasakyti savo lytį, kitų vardus, mėgsta klausinėti. Kalbą lavina siužetiniai žaidimai, kai vaikas kalba su savimi, komentuoja, ką darė, darys. Tokio amžiaus vaikai paprastai dar nemoka tarti sudėtingų garsų ch, h, r, š, ž, kai kurie netaria k, g, p, b, m. Todėl tardami sudėtingesnius žodžius priebalsių junginius sutraukia, praleidžia tuos garsus, kurių nemoka. Prasideda žodžių kūrybos periodas, kuris ypač suintensyvėja ketvirtaisiais metais.
4 metai. Tai pats intensyviausias žodžių kūrybos laikas. Baigiasi fiziologinis šveplavimas. Vaikas jau turėtų mokėti sudėtingesnius garsus. Tiesa, kartais sudėtingos artikuliacijos garsų mokymasis užsitęsia. Paprastai vaikai netaria š, ž, č, c, dž, dz, ch. 4 metų vaikai – kodėlčiukai. Jie kalba visą dieną, klausinėja, domisi, todėl reikalauja daug kantrybės. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite vienu žodžiu, plačiai pasakokite kas, kodėl, kaip – taip plėsite vaiko žodyną, skatinsite mąstyti.
5 metai. Vaikas supranta viską, kas kalbama darželyje, namuose, gali išklausyti ilgų istorijų, atsakyti į klausimus, plėtoti pokalbį, pasekti pasaką. Išmoksta kalbėti monologu, tiesa, kol kas dar nelabai rišliu, dažnai be pradžios ir pabaigos. Iš kalbos išnyksta beveik visos gramatinės klaidos. Tačiau kai kurie dar švepluoja (tai užsitęsęs fiziologinis šveplavimas).
6 metai. Paprastai 6 metų vaikai tampa tylesni, kalba mažiau. Nebečiauška be pauzių nuo ryto iki vakaro. Tai irgi kalbos tobulėjimo etapas, nes išorinė kalba „pereina“ į vidinę, vaikas daugiau mąsto, svarsto.
Vieni anksčiau, kiti vėliau
Vieni vaikai pradeda kalbėti anksčiau, kiti vėliau. Tai priklauso nuo paveldėjimo (jei vienas kuris iš tėvų pradėjo kalbėti vėliau, tai vėliau gali pradėti kalbėti ir vaikas), klausos ir regos sutrikimų, taip pat mamos ligų, persirgtų nėštumo metu, gimdymo traumų, vaiko persirgtų ligų ir traumų, daugybės kitų priežasčių.
Kaip prakalbinti
Didelę įtaką vaiko kalbos raidai turi tėvai. Ką jie turėtų daryti? Patarimai aiškūs, tačiau ne taip lengvai įgyvendinami. Nors tėvai žino, kad su vaiku reikia kalbėti suaugusiųjų, o ne vaiko kalba, retai kuris sako „valgyti“, o mieliau – „niam niam“.
Taigi keletas patarimų:
Jei vaikas dar tik mokosi kalbėti, su tokiu vaiku kalbėkite aiškiai, suprantamai, nesuveldami ir netrumpindami žodžių.
Nekalbėkite „vaikų“ kalba pvz.: „niam niam“, „ apa pa“ ir kt.
Vaikui paduokite daiktą tada, kai jis paprašo žodžiu, o ne rodo pirštu į jį.
Klauskite vaiko, o jei jam neišeina atsakyti, atsakykite jūs.
Visada atsakykite į vaiko klausimus. Kai vaiko kalboje atsiranda klausimas „kodėl“, labai svarbu su vaiku bendrauti ir viską paaiškinti. Dažnai tėvai neturi laiko, pažada pakalbėti vėliau. Jei taip pasikartos keletą kartų, vaikas nustos jūsų klausinėti.
Parūpinkite vaikui lavinamųjų žaislų ir knygelių.
Kartu komentuokite dienos įvykius ką veikiate, veiksite, pasakokite įspūdžius (ką patyrė vaikas ir ką jūs) ir t.t.
Su vaiku reikia bendrauti jau nuo pat gimimo: kalbinti, nesvarbu, kad vaikas dar nesupranta. Vėliau įvardinti daiktus, veiksmus. Tik netylėkite, vaikas turi girdėti kalbą, o ne augti tyloje. Juk užsienio kalbos mes irgi mokomės klausydami žodžių tarimo, nors kartais net nežinome jo reikšmės. Kartais reikšmę suprantame iš konteksto, tas pats ir vaikams.
Kokius žaidimus žaisti, kokius žaislus pirkti
Pati savo vaikams pirkdama žaidimus visada žiūriu, kad jie lavintų kalbą, mąstymą, dėmesį, atmintį, smulkiąją motoriką.
Tinka įvairūs loto, domino su paveikslėliais, kaladėlės (iš kurių galima sudėti paveikslėlį), dėlionės, naminių ir laukinių gyvūnų figūrėlės (siužetiniams žaidimams), pirštams lavinti (lavėja pirštukai – lavėja kalba) mozaikos, dėlionės, piešimo lentelės ir t.t.
Knygynuose pilna knygelių, kurias vaikui turime parinkti pagal amžių. Visai mažiems – su paveikslėliais, kuriuos reikia tik įvardinti. Iš pradžių klauskite vaiko: „parodyk, kur yra…?“ Vėliau vaikas pats mėgins įvardinti jūsų parodytą daiktą, kai klausite: „pasakyk, kas čia? „kaip kalba?“ ir pan. Vaikai labai mėgsta knygas su langais. Kartu sekite istoriją ir atversdami langelį įvardinkite, ką radote. Rišliai kalbai ugdyti labai tinkamos visiems žinomos pasakos „Ropė“, „Vištytė ir gaidelis“, „Auksinis kiaušinis“, „Pagrandukas“ ir kt. Iš pradžių pasaką sekite jūs. Vėliau pasiūlykite pasekti vaikui pagal knygelės paveikslėlius. Kai nusibos šitos, nusipirkite naujų knygelių. Deklamuokite eilėraščius.
Kada parodyti logopedui
Yra nustatyti tam tikri garsų ištarimo „terminai“. Pvz. „š“ garsą vaikas turėtų tarti nuo 4 metų, „r“ – nuo 4-5 metų. Jei dar neišmoko, kreipkitės į logopedą, kuris pamokys artikuliacinio aparato mankštos pratimų – žaidimų, kurie padės išmokti tarti reikiamą garsą.
Labai svarbu įsitikinti, ar jūsų vaikas gerai girdi, mato, galbūt dėl to net visai neguguoja, nečiauška.
Į logopedą būtinai reikia kreiptis, jei:
2 metų vaikas nepasako nė vieno aiškaus žodžio.
Jei 2,5 metų vaikas pasako mažiau nei 12 žodžių.
Jei nesuprantate, ką sako 3 metų vaikas.
Jei aplinkiniai nesupranta, ką kalba jūsų 3,5 metų vaikas (nors jūs ir suprantate).
Jei jums neramu, kad vaikas ilgai nepradeda kalbėti, kreipkitės į logopedą, kuris jus konsultuos, o jei reikės, suteiks ir pagalbą.
Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikimą, jei jis yra, nes kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jį pašalinti. Dabar kiekviename lopšelyje-darželyje yra logopedas, kuris mokslo metų pradžioje tikrina visų įstaigos vaikų kalbą ir informuoja tėvus, kam ir kokios pagalbos reikės. Greitesnių rezultatų galima pasiekti tada, kai logopedas ir tėvai nuolatos bendradarbiauja (tėvai kartu su vaiku atlieka skirtas užduotis namuose).
Jei jūsų vaikutis lanko lopšelį-darželį ir jums neramu, kreipkitės į savo įstaigos logopedą. Jis tikrai jums padės.
Ką daryti tų vaikučių tėveliams, kurių vaikai nelanko darželio? Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips jus pas logopedą, o jei reikės – ir pas akių, klausos gydytoją ar neurologą.
Svarbiausia, kad tėvai nenumotų ranka į savo prastai kalbančią atžalą – „ateis laikas ir prakalbės“. Laikas ne visada yra mūsų sąjungininkas – dažnai tenka susidurti su atvejais, kai vaikas pradeda lankyti darželį likus metams iki mokyklos. Per metus išmokyti vaiką taisyklingai kalbėti pavyksta ne visada. Tikėtina, kad toks vaikas mokykloje turės sunkumų mokantis skaityti ir rašyti. Dažnai tėvai tikisi greitų rezultatų, bet logopedo darbas yra ne toks kaip kepėjo ar kirpėjo, todėl galutinio rezultato kartais tenka laukti net kelerius metus.
„Mamos žurnalas“
