Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Aš – logopedė ir dviejų vaikų mama. Norėčiau papasakoti apie 2 metų sūnaus Tito kalbą. Gal mano patarimai padės ir Jums.
Ką papasakotų apie save Titas?
„Man dveji metai. Aš mokausi kalbėti. Man mokytis padeda visi – mama, brolis, tėtis, močiutė. Aš jau moku pasakyti, ko noriu „Noju duonos, desos (dešros), sūjelio (sūrelio), siubos (sriubos), get (gerti), dainių (saldainių), piesti (piešti)“ ir t.t. Jei ko nesuprantu, visada klausiu „Kas cia?“. Mama paaiškina. Ji daug su manimi kalba, todėl žinau, kaip „kuta buves“ (skuta bulves), „kepa bynus, pisą“ (kepa blynus, picą). Visada noriu jai padėti, todėl „Paunu gindis“ (plaunu grindis), stengiuosi prisidėti ir prie kitų darbų.
Dažnai su mama einame į „jauką“ (lauką). Noriu „jangtis“ (rengtis) pats. Lauke man irgi viskas įdomu: kas ką daro, kur eina, važiuoja?
Neseniai gulėjau ligoninėje, sirgau. Labai norėjau „mamo“ (namo), nes žinojau, kad mama „piks totą“ (pirks tortą) ir „pusiu zakes“ (pūsiu žvakes), todėl prašiau „noju mamo“ (noriu namo).
„Myju“ (myliu) savo brolį Gytį. Moku pasakyti jo vardą. Kartais su broliu pykstamės, dažnai šaukiu „duok dimą“ (duok žaidimą), būtinai noriu to, ką turi Gytis. Bet jei brolio nematau šaukiu „Gyti, ku tu?“ (Gyti, kur tu?), o jei gaunu „doanų“ (dovanų), tada sakau „ku Gyciui?“ (kur Gyčiui?). Dar „myju“ (myliu) savo žaislus „kiskį“ (kiškį), „meską“ (mešką), „peję“ (pelę). Man patinka su mama ir tėčiu žiūrėti „ingas“ (knygas). Pats pasakau, ką matau, o kai nežinau, paklausiu „kas cia?“ (kas čia?).
Sekmadienio rytais visus keliu iš lovos „kek tete“ (kelkis tėte), „kek mama“ (kelkis mama), „einam aikam“ (einam žiūrėti filmukų per TV). Atsikėlęs prašau „tastos“ (dantų pastos), valausi dantis, pats stengiuosi praustis.
Labai „noju“ (noriu) „kabėti“ (kalbėti) telefonu. Kalbėdamas telefonu pasakau „čiutei“ (močiutei), kad „gyvenu gejai“ (gyvenu gerai).
Man labai patinka vaikai, dideli ir maži. Imu juos už rankos, kviečiu žaisti „dimus“ (žaidimus). Viską kartoju, ką daro kiti vaikai“.
Kalbos paslaptys
- Kalbėkite suprantamai, aiškiai, nesuvelkite žodžių, jų netrumpinkite.
- Nekalbėkite „vaikų kalba“. Be jokių „caca“, „apa pa“, ypač jei vaikui suėjo dveji metai, venkite garsažodžių
- Nekalbėkite apie save trečiuoju asmeniu. Turite kalbėti tik pirmuoju asmeniu „Aš noriu“, o ne „Mamytė nori“. Kitaip vaikas daug ilgiau nesuvoks, kas yra „AŠ“.
- Skatinkite dialogą. Pateikite vaikui klausimą, jei jis neatsakys, atsakykite patys.
- Pramanykite žaidimų liežuviui, lūpoms (pvz.: iškišti siaurą – platų liežuvį, iškištą liežuvį pajudinti į šonus, į viršų – apačią, sukąsti dantukus ir t.t.)
- „Skaitykite knygutes“, pavadinkite daiktus, prašykite pakartoti. Vartykite nuotraukų albumus, įvardinkite, kas jose: mama, tėtė, brolis, sesė… Sekite pasakas, vaidinkite.
- Kalbos lavėjimas priklauso nuo pirštukinių žaidimų (varstymo, segiojimo, dėliojimo, užsukimo, atsukimo ir t.t.). Šie pratimai padės lavėti kalbos aparatui.
Kokia dviejų metų vaikų kalba?
Kalbos supratimas. Dvejų metų mažiukas praktiškai supranta visus žodžius, kuriais suaugusieji vadina aplinkos daiktus, supranta, ko iš jo norima. Vis labiau žodžiai suprantami pagal garsinę sudėtį. Dvejų metų vaikai gerai skiria vienu garsu besiskiriančius žodžius, pvz., gėlė – lėlė ir k.t.
Tarimas. Pirmųjų metų pabaigoje, antrųjų pradžioje pradeda tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Pirmieji žodžiai paprasti. Prasmingos kalbos pradžioje vaikai ištaria vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžius. Tariant pirmuosius žodžius iš dviejų nevienodų skiemenų, vienas skiemuo praleidžiamas. Praleidžiami ir ilgesnių žodžių skiemenys, nors juos sudaro gerai vaiko ištariami garsai. Sutrumpintame žodyje paprastai lieka kirčiuotas skiemuo. Jeigu žodyje – sunkus garsas, kurio vaikas nepajėgia ištarti, vietoje viso žodžio ištariamas vienas skiemuo.
1,5m.-2m. vaikų kalboje pastebimi 2-3 priebalsių junginiai, anksčiau sutraukdavo ištardavo tik vieną, pvz., „talas“ (stalas). Kalbos plėtotės pradžioje praleidžiami ir žodžių galo priebalsiai, pvz., „nama“ (namas).
2 metų vaikai daro daug garsų tarimo klaidų. Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch, pasitaiko, kad netaria ir lengvesnių – k, g, l. Tai fiziologinis šveplavimas. Lavinant kalbos aparatą, vaikų garsų tarimas tikslėja, kalba aiškėja. Šio amžiaus vaikai kalbėdami praleidžia garsus, pvz., „doanų“ (dovanų), skiemenis pvz., „sejis“ (senelis), „čiutė“ (močiutė), tai yra taria pirmą ar paskutinį žodžio skiemenį, dažnai skiemenis keičia vietomis.
Žodynas. 1 metų vaiko žodyną sudaro nuo 2 iki 30 žodžių. 2 metų antrą pusmetį įvyksta žodyno turtėjimo šuolis. Dvejų metų vaiko žodyną sudaro apie 200 – 600 žodžių. Vaikai išmoksta girdimus žodžius, kalboje mažėja garsažodžių, suprastintai ištariamų žodžių. Kartais jei mažylis nesupranta reikiamo žodžio, tuomet jis sukuria savo, pvz., „nyniai“ (saldainiai), „inga“ (knyga).
Dvejų metų vaikai jau patys klausia „kas čia?“, pradeda vartoti sąvokas „aš“, „mano“, „mane“, pasako artimųjų vardus, savo norus. Antrųjų metų antroje pusėje pasirodo dviejų žodžių sakiniai. Antrųjų metų pabaigoje – 3-4 žodžių sakiniai ir pirmieji 2-3 suderintų žodžių sakiniai. Antrųjų metų pabaigoje pradeda kaityti žodžius, pvz., duok, man, mano, mamai ir k.t. Šiuo laiku dar normalu, kad suaugusieji ne visada supranta, ką vaikas nori pasakyti. Pasitaiko tokių, kurie iki dvejų metų kalba nedaug, o paskui staiga pasipildo žodynas ir „pratrūksta kalbėti“. Būna ir taip, kad 1,5metų vaikas gerai kalba. Mergaitės paprastai anksčiau pradeda kalbėti.
Svarbu neužmiršti, kad vaikai yra skirtingi. Skiriasi jų kalbos raidos etapai: vieni pradeda kalbėti anksčiau, kiti – vėliau. Vėliau prakalba tie, kurių kalbos padargai nepakankamai išlavėję, sutrikusi foneminė klausa.
Kada kreiptis į logopedą?
- Jei 2 metų vaikas nepasako nė vieno aiškaus žodžio.
- Jei 2,5 metų vaikas vartoja mažiau nei dvylika žodžių.
- Jei nesuprantate, ką sako 3 metų vaikas.
- Jei aplinkiniai nesupranta, ką kalba jūsų 3,5 metų vaikas (nors jūs ir suprantate).
- Labai svarbu įsitikinti, ar jūsų vaikas gerai girdi.
- Jei jums neramu, kad vaikas per ilgai nepradeda kalbėti kreipkitės į logopedą, kuris jus konsultuos, suteiks reikiamą informaciją, o jei reikės – ir pagalbą. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikimą (jei jis yra), nes kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jį pašalinti. Lavėja kalba, kartu lavėja ir mąstymas. Išlavėjusi taisyklinga kalba, foneminė klausa padės mokytis ir mokykloje, pvz., skaitymo, rašymo, matematikos (kai reikės perskaityti ir suprasti uždavinio sąlygas) ir kitų dalykų.
P.S. Neseniai mano užsiėmus pradėjo lankyti vaikas, kuriam 6 metai, bet jis nepasako savo vardo, netaria daug garsų, kalba nesuprantama. Į mano klausimą: „Kas čia?“, atsako „Jababy jadadona“ (obuolys raudonas). Kur buvo tėvai? Pasirodo, norėdami vaikui gero prisitaikė prie vaiko kalbos ir bendravo vaiko žodžiais. Greitai į mokyklą. Kaip išmokti gražiai kalbėti, rišliai pasakoti, o svarbiausia – susikalbėti su bendraamžiais? Nes jie tokios kalbos nesupranta.
Todėl labai svarbu laiku suteikti logopedo pagalbą, jei jos reikia.
Mieli tėveliai, jei jūsų vaikas lanko logopedinius užsiėmimus, greitų rezultatų tikėtis nevertėtų, nes tik labai retais atvejais pavyksta greitai ištaisyti vaiko kalbą (esant lengviems sutrikimams), o kartais gali prireikti ir kelerių metų.
Šiaulių m. l/d „Žirniukas“ logopedė metodininkė Jurgita Lendraitienė
„Mamos žurnalas“
