Svarbiausias kalbos vystymosi laikas – pirmieji 4 vaiko gyvenimo metai. Laikas tarp 9 ir 36 gyvenimo mėnesių yra apibrėžiamas kaip „jautrioji kalbos vystymosi fazė“. Šiuo laikotarpiu gaunama ir išsaugoma informacija yra itin svarbi tolesnei kalbos raidai. Apžvelgsime, kaip vystosi 3-5 metų vaiko kalba.
Tretieji gyvenimo metai: pirmasis pusmetis
Kalbėjimas
Artikuliacija. Pradedant trečiuosius metus, dar daugelis garsų tariami netaisyklingai, sunkiau ištariami garsai keičiami kitais, lengvesniais, arba visai praleidžiami. Netaisyklingas garsų tarimas vadinamas šveplavimu, arba dislalija.
Netaisyklingas garsų tarimas gali būti nepastovus, priklausomai nuo žodžio ilgumo ar sudėtingumo. Kartais vaikai tą patį garsą vienuose žodžiuose taria netaisyklingai, nors izoliuotą ar kituose žodžiuose geba ištarti taisyklingai. Taip yra todėl, kad vaikas užfiksavo ir išsaugojo tokį tarimo pavyzdį ir daugiau jo savo kalboje nebestebi, o naujai išmoktų žodžių tarimas yra labiau analizuojamas ir lyginamas su tuo, ką girdi klausa.
Sakinių sudarymas. Sakiniai išplečiami veiksmažodžiais, būtojo laiko formomis, klausiamaisiais žodeliais, tačiau gramatinės formos dar ne visada yra taisyklingos. Sakiniais bandoma nusakyti santykius ar ryšius tarp daiktų ir žmonių, apibrėžti laiką ir vietą.
Žodynas. Šiuo laikotarpiu žodynas gausėja labai sparčiai. Vaikas net bando pats sudarinėti žodžius naujadarus iš jam žinomų žodžių.
Kalbos supratimas
Vaikas geba suprasti absurdiškus posakius ir demonstruoja tai galvos purtymu, skeptišku žvilgsniu ir atitinkamais komentarais. Jam keliamus reikalavimus jis atmeta sakydamas „ne“.
Bendroji raida
Pradedamas vartoti įvardis „aš“, o tai reiškia, kad vaikas auga kaip asmenybė, vis labiau suvokia savo nepriklausomybę ir norus.
Žaidimuose atsiranda veiksmų eiga: lėlytė ne tik paguldoma į vežimėlį, bet prieš tai nurengiama ir pasupama. Žaidimo rezultatas skatina naują žaidybinę veiklą. Vaikas jau geba planuoti žaidimą, kurti žaidybines situacijas, žaidžia įsivaizduota tema (tarkime, stato laivą ir plaukia) ir geba savo idėjas perteikti kitiems taip, kad šie galėtų dalyvauti žaidime. Žaidžiant obulėja kalbos gebėjimai, tarimas, kalbos supratimas.
Kalba naudojama pasauliui „užkariauti“ ir vis naujam rūšiavimui bei skirstymui. Vaikas jau geba surūšiuoti spalvas, formas, pradeda įvardinti pagrindines spalvas. Jis jau žino, kad su žirklėmis galima kirpti, bet tai jam dar nelabai sekasi, dažniau plėšo nei kerpa.
Atsukinėjami buteliukų dangteliai, pasimato pirmi dominuojančios rankos požymiai. Rankos dominantė dar gali pasikeisti, tačiau nevertėtų stengtis tam daryti įtakos.
Vaikas jau geba pats nusirengti, nusiplauti ir nusišluostyti rankas, lipa laiptais keisdamas kojas, šokinėja visa pėda ir važiuoja triračiu.
Tretieji gyvenimo metai: antrasis pusmetis
Kalbėjimas
Artikuliacija. Tarimas jau tampa daug aiškesnis, nes pagerėjusi garsų fonacija ir diferenciacija, ypač ilgesniuose žodžiuose.
Sakinių sudarymas. Vaikas vartoja prielinksnius, įvardžius ir bando derinti veiksmažodžių laikų formas. Prasideda antrasis klausinėjimo periodas, tik dabar vaikas nuolat klausia „kodėl“.
Vaikas gali paveikslėlyje suvokti ir apibūdinti tarpusavio ryšius, atsakyti į klausimus, mintinai išmokti trumpus eilėraštukus ir daineles.
Vaikas domisi savo aplinka ir nori kuo daugiau išmokti, sužinoti ir suprasti. Jam nebeužtenka tik girdėti, kad vyras ant stogo yra stogdengys, jam rūpi žinoti, ką jis tiksliai daro, kaip nenukrenta nuo stogo, kur jo namai, ar jis gali ant stogo miegoti ir valgyti ir t. t. Tėvai ir auklėtojai turi stengtis paprastai, bet suprantamai atsakyti į vaiko klausimus. Taip vaikas įgyja naujų žinių ir mokosi suprasti tarpusavio ryšius.
Žodynas. Žodynas smarkiai išsiplečia. Trečiųjų metų pabaigoje vaikas vartoja jau apie 800 žodžių.
Vaikai pastebi detales, tarpusavio ryšius, gali pavadinti savybes ir toliau diferencijuoja bei grynina savo žodyną. Mažėja tokių apibendrinimų kaip „mašina“ visoms transporto priemonėms ar „karvė“ – visiems dideliems keturkojams gyvūnams.
Kalbos supratimas
Vaikas gali klausytis trumpų istorijų, suprasti prasmę ir atpasakoti.
Bendroji raida
Vaikas palydi savo žaidimą kalba arba imituoja triukšmus, kurie svarbūs žaidimui. Jis kalba su savo minkštais žaisliukais ir komentuoja veiksmus. Vaikas atpažįsta sulūžusį žaislą, pavyzdžiui, mašiną, kuriai trūksta padangos. Savo piešiniams suteikia turinį. Tai nereiškia, kad piešinys turi būti suprantamas kitiems, tačiau mažylis aiškiai žino, ką jis nupiešė ar ką norėjo nupiešti.
Važiuodamas triračiu, vaikas gali susistabdyti arba staigiai pakeisti važiavimo kryptį. Laiptais lipa keisdamas koją.
Ketvirtieji gyvenimo metai
Kalbėjimas
Artikuliacija. Ketvirtųjų metų pabaigoje vaikai jau turėtų taisyklingai tarti beveik visus garsus, išimtys gali būti taikomos š, s, r garsams bei kai kurioms priebalsių samplaikoms.
Sakinių sudarymas. Šiuo laikotarpiu vaikai pradeda sudarinėti ir vartoti šalutinius sakinius, o žodžių tvarka sakinyje jau gana taisyklinga.
Žodynas. Žodynas toliau sparčiai auga ir dar labiau diferencijuojamas. Aktyviajame žodyne atsiranda abstrakčių sąvokų (laiko, kiekio, jausmų…). Vaikas gali kalbėti apie tai, ko kalbėjimo momentu nėra: apie praėjusią dieną, būsimas atostogas ar planuojamą gimtadienį.
Tempas ir sklandumas. Šiuo laikotarpiu dėl greito žodyno augimo vaikams pasitaiko kalbėjimo tempo sutrikimų, kurie gali skambėti panašiai kaip mikčiojimas. Vaikai užsikerta, ieško tinkamo žodžio, pakartoja žodžius, tačiau dažnai tai būna fiziologinio mikčiojimo fazė, būdinga vaikams nuo pustrečių iki penkerių metų.
Vaikas nori spontaniškai ir kuo greičiau perteikti aplinkos įspūdžius, naujus atradimus ir išgyvenimus. Dažnai mintys skrieja greičiau, nei veikia kalbos motorika, arba vaikas nesugeba greitai surasti tinkamo žodžio, todėl kalbos sraute dažnai girdime frazių, žodžių ar skiemenų pakartojimų. Pavyzdžiui:
Va-va-va-vakar aš tai jau mačiau.
Kur kur kur yra mano mašina?
Aš aš aš greitai ateisiu.
Už to už to medžio slepiasi vaikas.
Tėvams ar auklėtojams gali būti sunku atskirti, ar tai prasidedantis mikčiojimas, ar fiziologinis kalbėjimo tempo sutrikimas (iteracija), todėl vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Kalbos supratimas
Vaikas jau turi susiformavusius situacijų ir daiktų vaizdinius, todėl gali planuoti žaidimą, savo veiksmus, susirasti žaidimui reikalingų daiktų ar pakeisti juo panašiais.
Bendroji raida
Vaikas gali žaisti kartu su kitais vaikais, taigi nebežaidžia tik pats vienas savo žaidimo. Jis jau gali padėti kitiems vaikams ir juos paguosti.
Pieštuką laiko vis panašiau kaip suaugęs žmogus. Gali kirpti žirklėmis. Brūkšniavimo linijos vis dar kreivokos.
Šio amžiaus vaikai geba atpažinti daiktus, juos tik liesdami, bet nematydami.
Gali patys nusirengti ir apsirengti. Gaudo didelį kamuolį abiem rankomis ir balansuoja ant plačios lentos.
Penktieji gyvenimo metai
Kalbėjimas
Artikuliacija. Visi garsai jau turėtų būti tariami taisyklingai. Išimtis gali būti s grupės garsų netikslus tarimas dėl besikeičiančių dantukų.
Sakinių sudarymas. Sakinių konstrukcija dažniausiai taisyklinga, galimi tik nedideli netikslumai, konstruojant sudėtinus sakinius. Vaikai, naudodami daug klausiamųjų žodelių (kam?, kaip?, kur?, kodėl? ir kt.), toliau rūšiuoja savo įspūdžius ir žinias.
Žodynas. Aktyviajame vaiko žodyne atsiranda vis daugiau abstrakčių sąvokų.
Kalbėjimo tempas. Gali tęstis fiziologinis mikčiojimas.
Kalbos supratimas
Formuojasi ir tobulėja gebėjimas suprasti situaciją, ją įvertinti ir susidaryti bei išreikšti savo nuomonę.
Išgyventi įvykiai atpasakojami nuosekliai, taip, kad klausantysis gali suprasti įvykių seką.
Bendroji raida
Vaikas be suaugusiųjų pagalbos gali rasti savo vietą vaikų grupėje ir prisitaikyti vaikų darželio grupėje.
Vaikas mokosi laikytis taisyklių, tačiau pralaimėjimą priima sunkiai.
Pavadina pagrindines spalvas ir formas.
Gali stovėti ant vienos kojos, abiem kojom šokinėti atgal ir sugauti kamuolį abiem rankom.
ŽVILGSNIS Į PRIEKĮ
Kalbėjimas. Iki pusšeštų metų turi išnykti fiziologinis šveplavimas.
Kalbos supratimas. Abstrakčių reiškinių bei tarpusavio ryšių supratimas vystosi iki 7-8 metų.
Bendroji raida. Šeštaisiais metais aiškiai nusistovi dominuojanti ranka. Vaikas skiria savo kūno kairę ir dešinę puses, geba surišti kilpą.
Trumpa kalbos vystymosi apžvalga
| Vaiko amžius | Kalbos supratimas | Kalbėjimas |
| 0-6 mėnesiai | Lalavimas, gugavimas – dažniausiai dėl judėjimo sukeliamo džiaugsmo | |
| 7-12 mėnesių | Lalavimas, gugavimas, čiauškėjimas – dėl savo balso skambėjimo sukeliamo džiaugsmo | |
| 9-10 mėnesiai | Pirmųjų žodžių supratimas | |
| 12-18 mėnesiai | Pirmųjų frazių supratimas | Atsiranda pirmieji prasmingi žodžiai |
| 18-24 mėnesiai | Atsiranda 2-3 žodžių sakiniai; pirmasis klausimas – kas? | |
| 2-3 metai | Seka trumpas paveikslėlių istorijas; supranta klausimus ir gali į juos atsakyti | Kalba netaisyklingais ilgais sakiniais; antrasis klausimas – kodėl?; pradeda įvardinti save „aš“ |
| 3 metai | Vaiką gerai supranta pašaliniai asmenys | |
| 3-4 metai | Suvokia sudėtingus tarpusavio ryšius; supranta istorijas | Kelia klausimus, norėdamas išsiaiškinti tarpusavio ryšius: Kaip? Kam? Kodėl? Kur? Iš kur? Kaip tai vyksta? |
| 4 metai | Garsų tarimo (išskyrus kelių garsų tarimą) ir sakinių gramatinės struktūros klaidų beveik nebepastebime |
Daiva Dočkienė, logopedė-metodininkė www.ikimokyklinis.lt
