Apie disleksiją žinome nedaug, nebent tai, kad šį sutrikimą turi daugybė garsių Holivudo aktorių. Bet jį gali turėti ir Jūsų vaikas!
Kas ta disleksija?
Kartą viena mama papasakojo, kaip jai buvo sunku išmokti skaityti, o ypač jungti raides į skiemenis. Prisiminė ir tai, kaip ją mokė mama. Jai visam gyvenimui įstrigo mamos žodžiai: „Kaip bus „k“ ir „ė“? Gluše tu – „kė“. Visa laimė, kad mama pati ilgai nemokė, o surado mokytoją, kuri ir padėjo įveikti šią problemą. Taip pat ji prisipažino, kad iki šiol staigiai kieno nors paklausta, ji nepasakytų kur kairė, o kur dešinė.
Kiekvieno žmogaus gebėjimai išmokti skaityti ir rašyti yra labai skirtingi. Vieni vaikai išmoksta skaityti anksti ir lengvai, kitiems tai – sunkus išbandymas.
Gali būti, kad jiems – disleksija. Kas tai disleksija? Daugeliui tai tik nieko nereiškiantis žodis ar kažkoks mokslinis terminas, bet šnekant kiekvienam iš mūsų suprantama kalba, disleksija – gebėjimo skaityti sutrikimas. O sukelia ją kai kurių smegenų centrų nepakankamas išsivystymas. Tai gali būti dėl paveldėjimo, ligų, kuriomis moteris persirgo nėštumo metu, gimdymo komplikacijų, galvos traumų ir kt.
Disleksijos požymiai
Pradėdami mokytis skaityti klysta visi vaikai, tačiau paprastai tos klaidos gana greitai išnyksta. Disleksija trunka kelis mėnesius, kelis ar daugelį metų, o kartais išlieka ir visą gyvenimą. Dažnai vaikai pradėję vėlai kalbėti, turėję ar ir dabar turintys tarimo trūkumų mokykloje turi skaitymo ir rašymo sutrikimų, jiems būdingos gramatinės klaidos. Kalbos sutrikimai apsunkina skaitymo, rašymo mokymąsi, trikdo bendravimą.
Tokie mokiniai:
Sunkiai įsimena raides.
Sukeitinėja jas pagal akustinį garsų ir grafinį raidžių panašumą.
Skaito paraidžiui.
Nemoka sujungti raidžių į skiemenis.
Skaitydami praleidžia raides, pakeičia kitomis ar sukeičia vietomis.
Blogai supranta perskaitytus žodžius, sakinius, tekstus.
Vyresniame amžiuje skaitant jiems sunku „pereiti“ nuo vienos eilutės pabaigos į kitos pradžią.
Sunku išlaikyti dėmesį reikiamoje eilutės vietoje, skaityti reikiama intonacija.
Skaitymo sutrikimai nesiejami su protiniu atsilikimu. Tai tarsi „paslėptas sutrikimas“ dėl kurio dažnai gabūs ir protingi vaikai laikomi nemokšomis, tinginiais.
Tyrimai rodo, kad 30-50 proc. tokių vaikų kaip gretutinę problemą turi dėmesio ir aktyvumo sutrikimų. Kitiems gali formuotis emocinis ir elgesio sutrikimas.
Specialistai teigia, kad disleksija, disgrafija (gebėjimo rašyti sutrikimas) gali varginti 4-20 proc. vaikų.
Dažniausiai šis sutrikimas išaiškėja 1-2 klasėse. Jis būdingesnis berniukams nei mergaitėms. Kuo anksčiau disleksija diagnozuojama, tuo lengviau įveikiama. Bet tai dar priklauso nuo sunkumo laipsnio.
Teigiama, kad maždaug 4/5 pavyksta „išsivaduoti“ iš šio sutrikimo.
Asmenims, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, paprastai patariama rinktis tas veiklos sritis, kurioms nereikia ypatingų kalbinių žinių pvz. menas, sportas, matematika. Daugiau disleksikų nurodoma tarp kairiarankių, tačiau, tai ne taisyklė.
Tėveliams vertėtų susirūpinti, jei 5-7 m. amžiaus vaikui:
- pastebimas ankstyvas kalbos sutrikimas, neteisingas žodžių tarimas.
- sunku skirti skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius (pvz. b-p, k-g, d-t, f-v).
- sunku mokytis eilėraščių.
- sunku susikaupti.
- sunku prisiminti paeiliui savaitės dienas.
- sunku prisiminti gimimo datą, adresą, telefono numerį.
- sunku prisiminti dienos įvykius atitinkama tvarka.
- sunku prisiminti ir sekti instrukcijas.
- sunku teisingai apsirengti pvz. užsisegti sagas, teisingai apsiauti batus.
- būdingas blogesnis orientavimasis erdvėje (neskiria kairės-dešinės, aukštyn-žemyn).
- sunku valdyti ir laikyti pieštuką, žirkles.
Disgrafija
Ką tik išsiaiškinome kas yra disleksija, o štai ir kitas dažnai su ja sutinkamas terminas – disgrafija.
Disgrafija – tai rašymo sutrikimas, kai raidės praleidinėjamos, pakeičiamos kitomis ar sukeičiamos vietomis. Tokie vaikai pirmaisiais mokslo metais dažnai vietoj žodžių rašo beprasmes raidžių eiles. Kiek vėliau rašydami žodžius, smarkiai praleidinėja balses, priebalses, sujungia du žodžius į vieną. Kartais rašo atvirkščiai (tai vadinama veidrodiniu rašymu). Antraisiais metais sutrikimas yra ryškiausias.
Rašydami vaikai sukeitinėja raides pagal įvairius požymius priklausomai nuo disgrafijos rūšies. Apie ketvirtuosius mokslo metus vaikai sunkiai pritaiko išmoktas taisykles; raides dar dažnai keičia, bet rečiau nei antrais mokslo metais.
Disgrafinėmis klaidomis laikomos:
- panašaus skambesio ir artikuliacijos garsų sukeitimo klaidos rašant (sunkiausiai skiria skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius pvz. p-b, k-g, d-t; ilgus trumpus balsius i-y, u-ū, e-ė, ie-ė, uo-o)
- žodžių struktūros iškreipimo klaidos (raidžių, skiemenų praleidimas, sukeitimas vietomis, nereikalingų prirašymas, dviejų žodžių sujungimas į vieną, žodžio dalių rašymas atskirai)
- grafinės klaidos (panašių raidžių pakeitimas pvz. p-b-d; raidžių elementų pakeitimas, raidžių iškreipimas)
- gramatinės klaidos (žodžių kaitymo, derinimo, valdymo, sakinių sudarymo klaidos)
Pagalba vaikui
Įvertinti vaiko kalbą, nustatyti rašymo, skaitymo sutrikimus turėtų mokymo įstaigoje, vaikų poliklinikoje ar privačiuose kabinetuose dirbantys logopedai.
Rašymo ir skaitymo sutrikimų korekcija – ilgas procesas, kuriame turi aktyviai dalyvauti ne tik pedagogai (klasės mokytojas, logopedas), bet ir vaiko šeima, pats moksleivis. Kiek laiko bus reikalinga pagalba, nulemia sutrikimo pobūdis, jo sunkumas, individualios vaiko asmenybės savybės. Svarbu atsiminti, kad šioje situacijoje nei vaikas, nei mokytojas, nei tėvai nėra kalti. Todėl svarbu ne kaltinti, o telkti pastangas ir pamėginti veikti kartu vaiko labui. Tėveliai turėtų suprasti, kad rašymas glaudžiai susijęs su šnekamąja kalba. Tik esant pakankamam jos plėtotės lygiui, vaikas gali išmokti rašyti.
Tad pradėti reiktų nuo kalbos sutrikimų šalinimo ir dar prieš pradedant vaikui lankyti mokyklą.
Dabar daugelis iš mūsų domimės įžymybių gyvenimu. Galima konstatuoti faktą, kad jie tokie patys žmonės kaip ir mes, nes aktoriui Tomui Cruise, dainininkei Cher, genialiam filmukų kūrėjui Walt Disney, politikui G.Washington ir John F.Kenneddy… buvo disleksija.
Disleksija, disgrafija jaudina daugelį tėvų, kurių vaikas blogai rašo, blogai skaito. Sunku ir pačiam vaikui, jis dėlto tikrai išgyvena. Bet padėti vaikui tikrai galima tik tam reikalingos bendros tėvų, pedagogų ir žinoma pačio vaiko pastangos ir didžiulis darbas.
Šiaulių lopšelio-darželio „Žirniukas“ logopedė-metodininkė Jurgita Lendraitienė
„Mamos žurnalas“
