Konsultuoja „Brain Gym“ vadovė Domantė Padleckaitė
Jei auginate hiperaktyvų vaiką, tikriausiai darželyje iki soties prisiklausėte pastabų, kad jis triukšmingas, trukdantis kitiems vaikams piešti, neišklausantis pasakos iki galo, pats pirmas kylantis nuo pietų stalo ir t.t.
Jis nuolat skuba, nuolat nori būti pirmas, nenustygsta vienoje vietoje. Ir štai vienas etapas baigiasi – jūsų „gyvasis sidabras“ pradeda lankyti pirmą klasę. Kaip jam seksis ir su kokiomis kliūtimis gali susidurti? Konsultuoja „Brain Gym“ vadovė Domantė Padleckaitė.
Nuobodu išklausyti užduotį iki galo
„Kai mano sūnus pradėjo lankyti mokyklą, truputį atsikvėpiau – mokytoja nesiskundė, kad jis laksto po klasę ar dūksta, kaip būdavo darželyje. Tačiau ji nebuvo patenkinta ugdymo rezultatais. Lietuvių kalbos diktantuose – daugybė klaidų, matematikoje – nė vieno teisingo atsakymo. Sūnus tiesiog neišklausydavo mokytojos užduoties iki galo, vos išgirdęs pirmuosius žodžius, puldavo daryti. Nieko keisto, kad visas užduotis baigdavo pirmas ir visada su klaidomis. Pradėjome vakarais sėdėti prie vadovėlių ir pratybų, tačiau jaučiau, kad tai problemos iš esmės neišspręs. Per pamokas, įsisavindamas naują medžiagą, jis ir vėl bus nekantrus“, – pasakoja hiperaktyvaus Mariaus mama.
Amerikiečiai teigia, jeigu vaikas buvo hiperaktyvus nuo gimimo ir tos problemos neišsprendė, tos savybės išlieka ir suaugusiam žmogui. Jam sunku ilgesnį laiką būti ramiam, sunku iki galo išklausyti ilgus pranešimus ar dalykinę informaciją.
Hiperaktyvumą galima pradėti koreguoti jau nuo 7–8 metų. Kuo anksčiau bus dirbama su vaiku, tuo mokymosi rezultatai bus geresni, nes bus treniruojamas vaiko gebėjimas susikaupti. Dabar dažniausiai į specialistus kreipiasi pirmokų ar antrokų tėvai, kai pamato, kad vaikas turi mokymosi problemų. Mokytojai dažniausiai tiki konstatuoja tą faktą, bet nežino, kaip konkrečiai vaikui padėti. Reikia specifinio ir labai tikslaus darbo su hiperaktyviu vaiku.
Smegenų treniruotės hiperaktyviems
„Hiperaktyvūs vaikai viską padaro greitai, bet su labai daug klaidų. Jiems trūksta pastabumo, todėl būtina lavinti dėmesio sukaupimą. Kai mes specialia metodika pradedame lavinti vaiko pastabumą, sulėtėja jo užduočių atlikimo laikas ir proporcingai sumažėja klaidų“, – sako studijos „Brain Gym“ vadovė Domantė Padleckaitė.
Jaumetus Lietuvoje veikiantis įgūdžių ugdymo centras „Brain Gym“ dirba pagal amerikiečių licenciją „BrainRx“, kurios esmė – individualus darbas su vaiku (metodika taikoma vaikams nuo 6 metų ir suaugusiesiems). Pirmiausia įvertinami vaiko kognityviniai įgūdžiai – atliekamas Gibsono testas, parodantis silpnąsias vietas. Tokios savybės, kaip dėmesio sukaupimas, atmintis, informacijos apdorojimo greitis, loginis mąstymas, turi įtakos mokymosi rezultatams. Gibsono testas pasaulyje naudojamas nuo 1999 metų, jis gana tiksliai parodo, kurias sritis reikėtų treniruoti.
Amerikietis daktaras Kenas Gibsonas jaunystėje pats turėjo disleksiją, jam buvo sunku skaityti, mikčiojo. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl kyla šios problemos, jis atliko daug mokslinių tyrimų ir kartu su kitais mokslininkais sukūrė užduočių sistemą, lavinančią tam tikras smegenų sritis. Treniruojantis kyla ir intelekto koeficientas.
Kai kas įsivaizduoja, kad hiperaktyvus vaikas yra blogai išauklėtas. Tai netiesa. Vaiko poelgius ir reakcijas lemia tam tikra smegenų struktūra. Vaikas pats nesupranta, ką jis daro ne taip, kodėl suaugusieji jį nuolat tramdo? Paauglystėje atsiranda ir psichologinių problemų, nes nuolat tramdomas vaikas išsiugdo nevisavertiškumo jausmą. Žlugdoma pati vaiko asmenybė.
Dr. Kenas Gibsonas pirmiausia pradėjo dirbti su vaikais, kurie gydomi dėl neurologinių ar psichinių ligų. Vėliau smegenų treniravimo sistema patobulėjo, ji skirta ir sveikiems vaikams. Pagal šią licencijuotą programą dirbama ir Lietuvoje, „Brain Gym“ centre. Testas įvertina 7sritis. Matuojama, kaip greitai žmogus įsisavina naują informaciją? Kokia jo girdimoji atmintis? Kokia ilgalaikė atmintis? Kiek informacijos įsisavina regimąja atmintimi?
Jei testas rodo, kad, pavyzdžiui, vaiko girdimoji atmintis kur kas geresnė už regimąją, bandoma atstatyti balansą – gerinti regimąją atmintį. Yra vaikų, kurie nesuvokia, ką perskaitė. Kai kurie žmonės negali įsisavinti naujos informacijos, jei fone yra triukšmas, kitų žmonių balsai. Nustačius problemą, bandoma stiprinti silpnesnes protinės veiklos sritis. 30–45 minučių trunkantis testas atliekamas kompiuteryje, pagal jo rezultatus komanda sudaro programą ir su vaiku dirba individualiai.
„Pradėję dirbti su vaiku, atlikę testą, žinome, kurias protines sritis stiprinti, jog išvengtume sunkumų vėliau. Niekada nedirbame, kad vaikui būtų per lengva ar vidutiniškai lengva. Tik tada, kai sunku, vaikas susikaupia, o treneris prižiūri, kad tas maksimalus susikaupimas būtų išlaikytas viso užsiėmimo metu. Pačios užduotys iš šalies atrodo paprastos, bet jeigu mes įsigiliname, jos tikrai sunkios. Moksliškai įrodyta, kad nesvarbu, kokio amžiaus yra žmogus, jo smegenų sritis galima vienodai išlavinti. Mitas, kad kai esame vyresni, mūsų smegenys nebelanksčios. Tiesiog mokydamiesi gauname daug naujos informacijos, smegenys dirba labai intensyviai, o vėliau gyvenime kuo mažiau mokomės naujų dalykų, tuo labiau smegenys pradeda užmigti. Daug žmonių stengiasi mokytis kalbų, sprendžia kryžiažodžius, kad smegenys nuolat būtų treniruojamos.“
Kas vyksta „smegenų sporto klube“
Foto-grafija.lt
Smegenų treniruotes palyginome su sporto klubu ne šiaip sau – tiek treniruodami raumenis, tiek smegenis, tai turime daryti sistemingai, kitaip nebus rezultato. Įgūdžių ugdymo centras rekomenduoja treniruoti smegenis tris kartus per savaitę po 1,5 valandos arba 5 kartus per savaitę po 1 valandą. Treniruotės duos rezultatų po pusės metų. Išėjus tokį bazinį treniruočių kursą, įgūdžiai ilgainiui nedings – jie liks visam laikui.
Įgūdžių ugdymo centro „Brain Gym“ vadovė Domantė Padleckaitė sako, kad pusę pamokos vaikas atlieka užduotis iš knygelės, kitą pusę – prie kompiuterio. Užduotys keičiasi, kad mokinukas ne taip pavargtų. Jei hiperaktyvus vaikas pradeda muistytis, nebenusėdėti, treneris gali pasiūlyti atsistoti ir toliau užduotis atlikti stovint. Vaikas turi būti motyvuotas treniruotis. Jei jis pats nenusiteikęs bendradarbiauti, gerų rezultatų nebus. Treniruočių metu hiperaktyvus vaikas netramdomas, jam nedaroma pastabų, kad elgiasi kažkaip ne taip.
Kada jau matyti pokyčiai
Pirmieji rezultatai, kuriuos įžvelgia tėvai, o paskui – ir mokytojai, yra tai, kad vaikas pradeda rišliau kalbėti. Pirmą programos pusę (maždaug 2 mėnesius) pasiekiama apie 25 proc. rezultatų, o per antrą pusę – 75 proc. Tai rodo testų duomenys. Per vienus mokslo metus galima praeiti visą hiperaktyvumo korekcijos kursą.
Hiperaktyvių vaikų daugėja
Kodėl kasmet daugėja hiperaktyvių vaikų, sudėtinga atsakyti, – manoma, jog tai lemia užteršta aplinka, įtakos turi ir nėščių moterų gyvenimo būdas, didžiulis mūsų gyvenimo tempas. Hiperaktyvumas vaikui, o vėliau – suaugusiam žmogui, kelia daug problemų. Lietuvoje iki šiol nebuvo panašaus centro, kuriame būtų dirbama su hiperaktyviais vaikais. Praktika rodo, kad treniruojant tam tikras smegenų sritis, hiperaktyvumą galima koreguoti.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
