Kūdikių nardinimas. Skamba baisiai, bet atrodo jaukiai

baseinas

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Gyvenime daug atradimų įvyksta atsitiktinai. Taip įvyko ir su vaikų plaukimu. Tai, ką mes vadiname šiuolaikiniu vaikų plaukimu, buvo pradėta vystyti 1939 metais Australijoje atsitiktinumo dėka. Karštomis vasaros dienomis gydytojas vienai mamai, poniai K. Timmermans, patarė pasiimti vaiką kartu į baseiną. K. Timmermans pastebėjo, kad vaikas vandenyje tiesiog pražysta. Tai paskatino ją parašyti knygą, kuri tapo pasaulyje žinomu vadovėliu apie vaikų plaukiojimą. Savo praktikoje naudojame būtent šios knygos autorės siūlomą metodiką.

Iš kur kyla vandens baimė

Mes gimstame jau mokėdami plaukti. Deja, tėvai įdiegia vandens baimę, teigdami, kad vanduo yra pavojingas. O toliau, vaikui augant, tėvai stengiasi, kad išmokytų vaiką plaukti. Ir čia vaikui iškyla pirmoji didelė užduotis – įveikti vandens baimę, kurią patys tėvai jam įdiegė nuo mažens.

Pastaruoju metu galima išgirsti įvairių nuomonių apie kūdikio ir vandens santykius, pradedant šūkiu „plaukti – anksčiau nei vaikščioti“. Neturėdami jokių grandiozinių tikslų, mes aptarsime tiesiog kūdikio veiklą vandenyje, kurios metu derinami fizinis krūvis ir teigiamas vandens poveikis. Tai puikus būdas ugdyti kūdikius fiziškai, nes naudojama jo organizmui palanki aplinka – vanduo.

Kadangi žmogaus organizmas išeikvoja daug energijos, įveikdamas traukos jėgą, negimęs vaikas motinos įsčiose vystosi vandenyje visus devynis mėnesius. Gyvenimas vandenyje šią problemą pašalina, nes jis yra nesvarumo būsenoje. (Tarp kitko, būsimieji kosmonautai, ruošdamiesi skrydžiui į kosmosą dirbti nesvarumo būsenoje, treniruojasi būtent vandenyje). Tokiu būdu Gamta labai palengvino mažylio devynių mėnesių augimą įsčiose. Pastebėta, kad neišnešiotiems mažyliams, plukdomiems vandenyje, kur kas greičiau pavyksta priaugti svorio.

Prancūzė I. Depelziner, originalių vaikų plaukti mokymo metodikų autorė, teigia, kad vanduo labai naudingas ruošiantis gimdymui. Vandenyje geriausiai pasireiškia motinos ir vaiko simbiozė, nes moteris yra tokios pačios fizinės būklės, kaip ir mažylis. Vandens treniruotės nėštumo metu rodo, koks reikšmingas vanduo kūdikio ir motinos emociniam kontaktui. Motinos požiūris į vandenį vėliau lemia mažylio požiūrį į jų tarpusavio santykius ir į vandens treniruotes.

Vanduo padeda švelniai gimti

Kūdikis gimdamas patiria stresą dėl staigaus temperatūros pasikeitimo ir vadinamojo „gravitacinio smūgio“, staiga išeidamas iš sąlyginės nesvarumo būsenos į Žemės traukos jėgos lauką. Todėl, pagal žinomo prancūzų akušerio-ginekologo Frederiko Laboije švelnaus elgesio su kūdikiu gimdymo metodiką, iškart po gimimo mažylį rekomenduojama paguldyti į šilto vandens vonelę. Tokiu būdu jis mažiau patiria streso dėl didelio temperatūros skirtumo tarp įsčių bei išorės ir Žemės traukos jėgos. Anksčiau taip buvo elgiamasi ir mūsų šalies gimdyklose. Galima buvo aiškiai matyti, kaip vaikas tuoj pat atsipalaiduodavo, net nustodavo verkti. Gaila, kad pamiršome ir dabar ignoruojame šią vaikui prasmingą susitikimo su išoriniu pasauliu taktiką. Šiuo metu didelė dalis vaikų patiria psichologinę gimdymo traumą, tinkamai neįvertinant staigių sąlygų pasikeitimo gimdymo metu.

Devynis mėnesius kūdikis išgyvenęs vandenyje, gimdymo metu staiga tampa sausumos gyventoju. Po judraus gyvenimo įsčių vandenyse, jis tampa būtybe, negalinčia savarankiškai judėti žeme, jo judesiai riboti.

Visa tai jis gali prisiminti ir vėl įgyti judrumą bei lengvumą vandens treniruotėse.

Anksti po gimdymo pradėtos vandens treniruotės sušvelnina kūdikio gimimo stresą, pagreitina prisitaikymą prie naujų gyvenimo sąlygų.

Vandenyje kūdikis judresnis

Treniruotės vandenyje kūdikiams turi stiprų psichinį poveikį. Nustatyta, kad užsiėmimai vandenyje sušvelnina mažylio psichinę gimimo traumą. Šiuolaikinės perinatalinės psichologijos žinios apie pasąmonėje glūdinčius nėštumo laikotarpio bei gimdymo proceso prisiminimus leidžia tvirtinti, kad jie vėliau yra įvairių žmogaus kompleksų šaltinis. Būtent ankstyvos vandens treniruotės padeda jų atsikratyti.

Kadangi, kaip žinome, vandenyje kūnas yra penkis kartus lengvesnis nei sausumoje, buvimas vandenyje kūdikiui sudaro sąlygas lengvai atlikti įvairius judesius, kurie sausumoje jam būtų sunkūs ar neįmanomi. Tai teigiamai veikia jo fizinį ir psichinį vystymąsi.

Po gimimo kūdikiai nuostabiai nardo. Šimtai mūsų klubo šeimų tuo įsitikino. Tai ne koks atrakcionas, kaip kam nors gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai puiki vaikų skendimų profilaktikos priemonė. Kūdikio nardinimas pagal tam tikrą metodiką sukuria saikingos hipoksijos režimą ir sąlygas organizmo atsparumui hipoksijos režimams treniruoti. Saikinga hipoksija stiprina sveikatą, dažnai padeda įveikti ligas. Yra duomenų, kad jei po gimimo vaikas pradeda nardyti, jis vėliau po vandeniu gali sulaikyti kvėpavimą net 1,5 – 2 minutes. Galima tik įsivaizduoti, kokios tai puikios galimybės išgelbėti skęstantį vaiką.

Esame užfiksavę vaizdajuostėje, kaip vienas mūsų septynių mėnesių amžiaus mažylis vienu įkvėpimu baseine praneria 12 metrų. Mūsų vaikų nardymo treniruotės neturi tikslo siekti nėrimo po vandeniu rekordų. Mūsų tikslas – pratinti vaiką prie vandens, kad jis jo nebijotų, kad jis su vandeniu susidraugautų.

Kūdikiui draugystė su vandeniu – tai veiksnys, turintis įtakos jo mąstymui, žingsnis arčiau gamtos. O kai nebijos vandens, vėliau greitai jis išmoks ir plaukti, tuo labiau kad po gimimo jis jau sugeba plaukti „šuniuku“.

Būsimiesiems tėveliams parodome švedų vaizdajuostę apie vaikų užsiėmimus vandenyje, kur moksliniais tyrimais pagrindžiama metodika. Tėvai akivaizdžiai pamato, kaip vaikas maloniai jaučiasi vandenyje, kaip ramiai reaguoja į visus atliekamus veiksmus. Vėliau, po gimdymo, tėvams kelis kartus parodome, kaip atliekami visi veiksmai su kūdikiu, paskui ir jie patys bando tai pakartoti. Savarankiškai tai pradėti daryti mes nerekomenduojame. Pateikiame pradinius treniruočių vandenyje etapus, kuriuos tėvai kartu su dinaminės gimnastikos pratimais išmoksta atlikti gana lengvai.

Treniruotės – nuo mėnesio amžius

Geriausias laikas pradėti kūdikio treniruotes vandenyje – iki vieno mėnesio. Mūsų stebėjimai parodė, kad tuo metu mažiausiai kūdikio emocinių reakcijų į siūlomus pratimus. Nepaisant to, kad po vandeniu kūdikiai labai gerai sulaiko kvėpavimą, kartais iš pradžių išreiškia ir neigiamų reakcijų. Dažniausia priežastis – ne tiek vaiko, kiek tėvų baimė ir nepasitikėjimas savo veiksmais. Ši pasireiškianti vandens baimė yra būdinga tik sausumos gyvūnams. Todėl ją reikia psichologiškai įveikti, nors tai kartais nepavyksta ir suaugusiesiems.

Tad tėvų uždavinys – pedagogiškai, be įtampos padėti kūdikiui įveikti šį stresą.

Iš pradžių vaikas pratinamas prie vandens vonioje, t.y. prie mažesnės vandens erdvės. Pradinė vandens temperatūra – 37 laipsniai. Grūdinimo tikslais kas mėnesį temperatūrą rekomenduojame mažinti vienu laipsniu. Kai vaikas vonioje pripranta prie vandens, maždaug po dviejų mėnesių galima eiti su juo į baseiną.

Atėjus į baseiną, iš pradžių rekomenduojama neskubėti su vaiku eiti į vandenį, supažindinti jį su didesne vandens erdve.

Mūsų praktika parodė, kad treniruotes su vaiku vonioje galima atlikti ir iki 5-6 mėnesių, tačiau po to vaikas pradeda priešintis, jam mažai erdvės, jis nori atsiskleisti, pageidauja didesnio laisvumo, kurį suteikia baseinas. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų šalyje nėra tikro, kūdikiams pritaikyto baseino.

Treniruotės su vaiku vandenyje – visiškai nesudėtingas užsiėmimas, tėvams tik reikia išmokti, kaip laikyti mažylį.

Dinaminės gimnastikos pratimus ir maudymą rekomenduojame atlikti tėčiams (juk jis visą dieną nesimatė su savo mažyliu, todėl abu pasiilgo vienas kito). Tėvai turi būti pasiruošę tokiems užsiėmimams su savo vaiku, mėgti ir vertinti vandenį. Vanduo, kaip ir bet kuri gamtos stichija, reikalauja pagarbos, būtina su juo susigyventi, jį priimti.

Užsiėmimų vandenyje etapai

Pirmas etapas. Pripratinimas prie vandens. Iš pradžių kūdikis pratinasi būti vandenyje, o tėvai mokosi pagrindinių laikymo būdų. Pradiniai kūdikio pratimai vandenyje labai paprasti, tėvai pamatę, kaip tai atliekama, greitai juos įsimena. Šiuo etapu nepageidautini staigūs judesiai, kurie gali išgąsdinti kūdikį ir jį atbaidyti nuo vandens.

Kartais, jeigu mažylis vandens labai bijo, nors tai būna retai, mama gali atsisėsti į vonią kartu su kūdikiu ir maitinti jį krūtimi, virš vandens palikdama tik jo galvą.

Įgavę pasitikėjimo, kaip tinkamai elgtis su vaiku vandenyje, ir įsitikinę, kad vandenyje jis jaučiasi ramiai, galime pereiti į antrą etapą.

Antras etapas. Kvėpavimo sulaikymas. Šio etapo uždavinys – sužadinti ir įtvirtinti įgimtą kvėpavimo sulaikymo refleksą, prailginti sulaikymo trukmę, išmokti jausti kūdikio kvėpavimo fazes. Mažylis pratinamas sulaikyti kvėpavimą, kai ranka užpilame vandens jam ant galvos ir veido. Kai ant jo veido patenka vandens, kūdikis refleksiškai sulaiko kvėpavimą. Šį pratimą vaikui garsiai įvardijame, kaip „lyja lietutis“. Įsitikinę, kad mažylis ramiai jaučiasi, šiuos apipylimus ranka galima pakeisti dušu. Kūdikiai gana palankiai reaguoja į šį pratimą.

Trečias etapas. Panardinimas. Kai kūdikis įpranta ramiai sulaikyti kvėpavimą, galima pereiti prie kito etapo. Šiuo etapu pratiname mažylį nerti po vandeniu be išankstinio apipylimo. Šis panardinimas paprastai būna visiškai trumpas, tęsiasi kelias sekundes, ir kūdikis to beveik nepastebi. Nardinimų skaičius priklauso nuo mažylio nuotaikos: kartais gali nardyti, atrodo, be skaičiaus, o kartais užtenka tik kelių panardinimų.

Pakartotinai kūdikis nardinamas tik tada, kai iki galo atsistato jo kvėpavimas.

Ar tai pavojinga vaikui? Daugybės metų stebėjimai parodė, kad nėra jokio pavojaus, jeigu teisingai su vaiku elgiamasi. Kaip žinome, gimęs mažylis turi daug Gamtos jam duotų įgimtų refleksų tam, kad lengviau galėtų prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Jei šių refleksų po gimimo neskatinsime, jie po 3-4 mėnesių išnyks.

Taip rašo šiuolaikiniai medicinos vadovėliai.

Visiems žinoma, kad naujagimiai iki 6 mėnesių turi įgimtą kvėpavimo sulaikymo refleksą, kuris saugo, kad vanduo nepatektų į kvėpavimo takus. Vadinasi, mažylis, jausdamas vandenį prie nosies ar burnos, instinktyviai sulaiko kvėpavimą. Kadangi vandens treniruotės su kūdikiu prasideda antrą-trečią savaitę po gimimo, nardydami vaiką, mes šį refleksą išlaikome visam gyvenimui. Atlikti tyrimai parodė, kad šis refleksas išnyksta, jei jo nenaudojame.

Užsiėmimai vandenyje nėra kažkokios varžybos. Jie tiesiog skatina vaiko emocinį suvokimą, tuo pat metu suteikia jam unikalų judesių laisvumą. Tai labai svarbu mažyliui. Galiausiai – tai mažyliui nepakartojamas žaidimas. Tai ir yra vaikui svarbiausia.

Treniruotės vandenyje nuo pat kūdikio gimimo suteikia jam daug džiaugsmo, o tėvams atveria naujas bendravimo su juo galimybes.

Treniruotės vandenyje tampriai susijusios su mažylio grūdinimu, tai labai svarbi peršalimo ligų profilaktikos priemonė. Apie tai jau kitame straipsnyje.

Romualdas Šemeta, akušeris-ginekologas, Nėščiųjų mokyklos vadovas, tel. 8*687 64 757

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − septyni =

Kitos temos: