Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lr
Gavome laišką, kuris redakcijoje sukėlė diskusijas. Mama Lina rašė:
Maitinau savo vaikus 5 metus be pertraukos. Auginu 5,5 metų Adomą ir 2 metų Agnę. Besilaukdama sūnaus tvirtai žinojau, kad ilgai maitinsiu pati, kad nebus gaila nemiegotų naktų, neįvykusių kelionių, neaplankytų spektaklių.
Nepirkau žindukų ir buteliukų. Mano nuostatoms įtakos turėjo Šeilos Kipli knyga, kuri tik patvirtino tai, ką jaučiau intuityviai. Adomą maitinau beveik trejus metus, kol ėmiau lauktis Agnutės. Stiprus pykinimas beveik neleido valgyti, tad pieno mažėjo savaime. Ir sūnus atjunko labai natūraliai – pienelis baigėsi. Gimus sesei sūnelis pradėjo vėl prašyti „papuko“. Duodavau paslapčia nuo visų (tai buvo mudviejų paslaptis).
Dabar žindau Agnę, o Adomukui tenka atsigerti iš puodelio mano pieno. Norėčiau pasidalyti mintimis apie aplinkinių požiūrį į ilgą žindymą. Prieš porą metų parašiau laišką į „Mamos žurnalą“. Nemaniau, kad kas nors iš bendradarbių jį perskaitys, bet… Mano paslaptis iškilo viešumon. Atrodžiau savo pažįstamiems kaip koks dinozauras.
Mama Daiva
Daivos laišką komentuoja gastroenterologė Jovilė Vingraitė.
Kiek ilgai motinos pienas yra nepakeičiamas ir reikalingas, o nuo kada jis tampa tik nusiraminimu?
PSO mitybos ekspertai teigia, kad motinos pienas reikalingas tol, kol vaikas jo pats neatsisako. Vadinais, žindymo trukmė yra individuali. Motinos pienas naujagimiui, kūdikiui, vaikui niekada nebuvo ir nebus nusiraminimo priemonė. Mažylį nuramina pats žindimo procesas, artumo su motina jausmas, prie kurio jis priprato būdamas įsčiose. Žindimo-čiulpimo procesas yra įgimtas refleksas, kuris užtikrina išgyvenimą – todėl jis ramina geriau nei kitos priemonės.
Ar gydytojai pataria maitinti vaikus be jokios pertraukėlės kelerius metus (kai gimsta vienas po kito)? Jei taip, ar nenusilps moters organizmas?
Taip, pataria, nes žindymas yra fiziologinis, normalus, gamtos nulemtas procesas. Ilgiau ar trumpiau žindo visi žinduoliai, taigi ir žmogus. Gamtos taip lemta, kad vienas iš būtinų žinduolių giminės pratęsimo procesų yra žindymas. Tik jis padeda prisitaikyti prie aplinkos, išgyventi. Jei nėščia ir žindanti moteris racionaliai maitinsis, pailsės – jos organizmas nenusilps.
Suprantama, kad nėštumas – didelis krūvis moters organizmui. Žmonės sąmoningi, todėl jie nėštumus gali suplanuoti taip, kad moteris kasmet negimdytų, tačiau ir nebūtų ilgų pertraukų tarp nėštumų.
Ar galima maitinti du vaikus (jaunesnį ir vyresnį) jei tarp jų nedidelis skirtumas?
Jei tarp vaikų nedidelis amžiaus skirtumas ir jei vyresnysis vaikas nori, juos abu galima žindyti. Suprantama, pirmenybę turite teikti jaunesniajam, nes jam motinos pienas reikalingesnis nei vyresniajam.
Ar tiesa, kad nujunkius kūdikį vėl po kiek laiko pradėti žindyti nepatartina?
Nujunkytą kūdikį vėl galima pradėti žindyti. Tai didelė pagalba mažyliui, kuri nekenkia motinai. Svarbiausia – motinos noras ir nusiteikimas vėl pradėti žindyti. Norint vėl pradėti žindyti, reikia dažnai duoti krūtį, nepriklausomai nuo paros laiko. Žindymas visuomet yra būtinas, o ne patartinas.
Ar duoti gerti iš puodelio pieno dideliems vaikams (kai mama žindo kūdikį)?
Motinos pieno kūdikiui girdyti iš puodelio nepatartina, nes tai neskatina motinos pieno gamybos ir todėl nenaudinga motinai, naujagimiui, kūdikiui, vaikui. Girdymas iš puoduko, kai mažylis gali žįsti, nesuteikia jam saugumo, pasitenkinimo jausmo, neskatina motinos pieno gamybos.
Krūtimi maitinamas vaikas iš puodelio gali gerti sulčių (nuo 6,5 mėn.) ir karvės pieno (nuo 12 mėn.). Kai kūdikis pasisotina, vyresniam jo broliukui ar sesutei galima duoti atsigerti motinos pieno iš puodelio.
Ar mama pati gali gerti savo pieną?
Taip, gali.
„Mamos žurnalas“
