
Kai vaikui atsitinka bėda, mamos, kaip sakoma, eina kiaurai. Ne kartą tuo įsitikinome, skaitydami Jūsų istorijas. Jei gydytojai uždaro visas duris ir langus, mamos išlenda pro rakto skylutę ir vis tiek suranda išeitį. Taip atsitiko ir mamai Jolantai. Ji šiuo metu dirba Briuselyje, moka užsienio kalbas, todėl jai buvo paprasčiau padėti savo vaikui. Jolantos tikslas – kad jos istoriją perskaitytų tos mamos, kurių vaikelius kamuoja ta pati bėda – plagiocefalija (kreiva galvytė). Galbūt joms, gavusioms informacijos, bus daug lengviau žingsniuoti pirmyn.
Mamos Jolantos pasakojimas:
Per mažai vietos pilve
Gaja – antroji mano dukra. Jos laukiausi gyvendama Briuselyje, nes ten dirbu. Nėštumas nuo pat pradžių buvo komplikuotas, mat gydytojai nustatė per mažą vaisiaus vandenų kiekį. Paprastai per antrąjį nėštumą moterys daug greičiau „pučiasi“ nei per pirmąjį, nes pilvuko raumenys nebebūna tokie tvirti. O man buvo atvirkščiai. Su pirmuoju vaiku buvau gražus „balionas“, o su antrąja tos pačios nėštumo kelnės smuko iki pat gimdymo. Nėštumas buvo nelabai akiai matomas. Tas pilvo „nebuvimas“ gąsdino. Be to, antro trimestro tyrimas ultragarsu (darytas su pačia geriausia aparatūra St. LUC klinikoje Briuselyje, o belgų medikai stiprūs, kai yra nėštumo komplikacijos) rodė, kad kūdikis yra apie 500 g mažesnis nei vidutinis. Iki tol ultragarso tyrimai irgi rodė bent jau 3 savaitėmis mažesnį vaisių nei kad turėtų iš tikrųjų būti. Kadangi atsiliko vaikeli ir ūgis, ir svoris, o vaisiaus vandenų buvo labai mažai, gydytojai supanikavo ir, sulaukę 36 nėštumo savaitės, išprovokavo gimdymą.
Pagimdžiau 35 savaitės pabaigoje. Dukrelė gimė visiškai pagal Belgijos normos standartus. Svėrė 2,7 kg, ūgis – 43 cm. Pagal Belgijos lygį, tai normalus naujagimis. Juokavau, kad mes, lietuviai, turime šiek tiek kitokias „normas“. Aš pati esu labai aukšta, 185 cm! Bet belgų pediatrai užtikrino, kad belgų vaikų normos yra apie 3 kg ir 45 cm, todėl mano dukra tikrai ne nykštukė. Nedėjo jos net į inkubatorių, o tai man buvo labai malonu, nes dukrelė su manimi buvo mano kambaryje, o ne atskirta.
Dėl Gajos mažo ūgio niekas nesuko galvos. Paaiškinimas buvo, kad dėl mažesnio vandens kiekio buvo mažiau vietos vaisiui, jis buvo susisukęs ir tikriausiai jos nepavyko tiksliai išmatuoti. Taigi grįžau namo su sveiku kūdikiu.
Sutrauktas kakliukas
Pirmus mėnesius Gaja tik valgė ir miegojo, todėl jokių keistenybių nepastebėjau. Per antro mėnesio apžiūrą gydytoja nustatė, kad mergaitei sutraukti kaklo raumenukai (būsena, vadinama tortikoliu). Pasakė, kad taip atsitiko dėl nepatogios padėties įsčiose ir dėl per mažo vaisiaus vandenų kiekio. Mus nusiuntė pas osteopatus „atblokuoti“ raumenukų, skyrė mankštelę.
Fizioterapeutė lyg tarp kitko leptelėjo tokį sakinį: ,,Nieko tokio, kad Jūsų dukrytės nugulėta viena veido pusė, kai užaugs, užsiaugins plaukus ir niekas nematys“. Ta frazė man labai nepatiko. Kaip suprasti kreiva, kaip suprasti – niekas nematys? O jei dukra norės nešioti trumpą šukuoseną, o jei eis į baseiną su plaukiojimo kepuraite? Grįžusi namo tuoj sėdau prie interneto ieškoti, ką reiškia tas ,,tortikolis“ (torticollis). Tortikolis – tai kaklo raumenukų įtempimas, kuris būna arba dėl gimdymo traumos, ypač patempiant, pastumiant didesnį vaiką gimdymo metu (bet manoji buvo maža ir pagimdžiau labai greitai ir lengvai), arba dėl „užgulėtos“ padėties pilve. Išgąsdino toks sakinys: „Dėl tortikolio atsiranda plagiocefalija (nugulėta galva) ir kitos pasekmės“.
Nesuprato, kad turi… kairę ranką

3 mėnesį pastebėjau, kad Gaja nereaguoja į virš lovytės pakabintus žaislus, o vis žiūri į baltą sieną (kadangi buvo patempti kaklo raumenukai, jai galva natūraliai, kad mažiau skaudėtų, sukosi tik į vieną pusę). Pradėjau guldyti ją ant žaidimo kilimėlio ir virš jo ant lanko kabinti žaislus, nebeleidau tiek daug miegoti. Prisimenu kaip šiandien, stoviu ir stebiu dukrą iš toli, ar ji žais su tais virš jos pakabintais žaislais. Vieną ranką ji lyg ir bandė kelti. Apsidžiaugiau ir palikau žaisti. Prieinu po kiek laiko, ir pastebiu, kad yra kažkas keisto.
Ir tuomet susivokiau, kad kairė dukros ranka taip ir guli šalia nejudinama. Išsigandau, kad paralyžiuota!
Gydytojai pasakiau savo pastebėjimus, toji susirūpinusi ėmė matuoti dukrelei nervinius refleksus. Nusiuntė pas fizioterapeutę, kuri iki dabar dirba su Gaja. Pirmiausia buvo įtartas smegenų nervų pažeidimas. Todėl gydytojai pradėjo siuntinėti konsultacijų pas neuropediatrus, neurochirurgus. Jokios ligos nerado, todėl buvo nustatyta, kad dėl įtempto kaklo raumens ir žiūrėjimo į vieną pusę, vaikui išsivystė visiška antros pusės ignoracija.
Pirmiausiai reikėjo Gajai parodyti, kad ji turi antrą ranką ir antrą koją. Fizioterapeutė kasdien dirbo su ja, o ir aš pati bent 6-8 kartus per dieną turėjau su Gaja atlikinėti specialius pratimus bei žaidimus. Po to reikėjo skatinti koordinaciją, nes kai pradėjo judinti kairę ranką, Gaja ,,nesuprasdavo“, kad gali vienu metu ,,naudoti“ abi rankas, judinti abi kojas, būdavo atvejų, kad akys žiūrėdavo į vieną pusę, o rankos ir kojos „dirbdavo“ į kitą pusę. Žodžiu, Gajai buvo sulėtėjęs visas vystymasis. Dukra pradėjo vartytis 7,5 mėnesių, atsisėdo prilaikoma 7,5, o viena – 8 mėnesių, šliaužioti pradėjo 9 mėnesių (kreivai, nes nejudino vienos kojos ir rankos) ir tik apie 10,5 mėnesio išmoko lygiau šliaužioti pasiremdama abiem rankomis ir pritraukdama bei pasistumdama abiem kojomis. Gajai dabar metukai. Socialinis-psichologinis vystymasis atitinka 11 mėnesių vaiko, tačiau fizinis yra 7-8 mėnesių kūdikio.
Neleidžia guldyti ant šono
Gydydami šią keistą „kairės pusės ignoravimo“ būseną net nežinojome, kad gilėja kita bėda – kreivėja dukrelės galva!Prie to nemažai prisidėjo tai, kad nuo gimimo Gają guldžiau ant nugaros, bet beveik niekada – ant šoniukų. Kodėl? Kadangi gyvenu Briuselyje, klausiau vietinių gydytojų patarimų, o jie vieningai sakė – guldyti ant šonų negalima dėl staigios kūdikių mirties sindromo. Apie staigią kūdikių mirtį labai daug kalbama, ir šis reiškinys daug tiriamas JAV, Australijoje, Vakarų Europoje, bet ne Lietuvoje. Su pirmąja dukra buvo kitaip.
Gyvenau Lietuvoje, klausiau mamos, tetos, močiutės, tad vaikas miegojo ant šoniukų ir viskas buvo gerai. O „civilizuotame“ pasaulyje guldyti kūdikio ant šonų negalima. Statistika rodo, kad JAV 2005 metais nuo „staigios mirties” (Sudden Infant Death Sindrom) mirė apie 2 500 kūdikių. Tiek Prancūzijoje, tiek Anglijoje, Belgijoje ir kitose šalyse dar ir dabar įregistruojama nemažai staigios mirties atvejų. Todėl gydytojai visoms mamoms kala į galvą prevencines priemones: guldykite kūdikius ant nugaros, jokių pagalvių, neapklokite (Vakarų šalyse kūdikiai miega specialiuose miegmaišiuose, kad nenusiklotų, nenusispardytų arba neužsitemptų ant galvos antklodžių), migdykite vėsiame kambaryje, nerūkykite prie kūdikio. Kad kūdikis neatpiltų, mes dedame pagalvėlę po čiužiniu, tuomet viena pusė yra šiek tiek pakelta. Staigios mirties atvejų labai sumažėjo būtent pradėjus vaikus guldyti ant nugaros (nes gulintys ant šono ir apsivertę mažiukai ne visada sugeba pakelti savo sunkią galvytę ir uždūsta). Tačiau guldant ant nugaros atsirado kita bėda – be galo išaugo plagiocefalijos (kreivos galvos) ir braciocefalijos (plokščios galvos) atvejų, nes vaikai per daug guli toje pačioje padėtyje.
Prevencijos dėl staigios mirties sindromo imamasi dar kūdikiui negimus: pilna informacinių lankstinukų jau pas ginekologą laukiamajame! Vos vaikeliui gimus tą patį aiškina akušerės, pediatrai, konsultantai. Belgijoje yra ONE (valdiška įstaiga, besirūpinanti vaikų sveikata, kiekviename rajone turi po būstinę, ten pediatrai reguliariai nemokamai apžiūri vaikus, skiepija, sveria, matuoja, galima pasikalbėti rūpimais klausimais, jie organizuoja konferencijas, paskaitas). Kadangi Gaja gimė mažytė, tai medicinos seselė iš ONE primą mėnesį atvažiuodavo kas savaitę į namus jos pasverti, pasižiūrėti, kaip einasi, man „patarti“. Tad ji nuolatos man kalė į galvą, kad Gajos jokiu būdu negaliu guldyti ant nugaros, mat neišnešioti ir mažo svorio kūdikiai dažnai miršta staigia mirtimi.
Kodėl netinka kepurės?
Taigi nuolat gulint ant nugaros, o dar esant įtemptam kakliukui, pamažu deformavosi Gajos galvos kaulai, pasisuko/iškrypo veido kauliukai. Išsivystė vadinamoji „plagio“ būklė su visomis pasekmėmis. Kol to nežinojau, labai stebėdavausi, kodėl mano dukrai netinka jokios kepurės? Pamenu kaip maudavau savo mažiukei kepurytę ir sakydavau: „Nejudėk, juk ta viena ausytė tau vis iškrenta, perpūs vėjukas…“. Net nesusiprotėjau, kad ta ausytė „netelpa“ į kepurytę, nes pusė veido kaulų pasislinkusių (nukrypimas buvo 2 cm!) ir todėl viena ausytė po kepure, o kita išsikišusi. Taip ir nesupratau, kad kepurė neužsimauna, nes ausys ne vietoje! Kaltindavau kepurės pasiuvimą arba Gajos judrumą. Nežinau į ką aš žiūrėjau, bet nemačiau.
Bet yla vis tiek išlindo iš maišo, kai Gajai buvo 5 mėnesiai. Kartą stebėdama savo dukrytę, aptikau, kad nuo nuolatinio gulėjimo ant nugaros jos galvytė pasidarė tarsi nugulėta, plokščia. Nutariau pasikonsultuoti su pačiu geriausiu Belgijos neurochirurgu, kuris apžiūrinėdamas Gajos galvą, pasakė: „Jūsų atvejis „nesudėtingas“, skirtumas tarp ausų yra tik 2 cm (man širdis į kojas nusirito!), galva plokščia, bet gali būti, kad suapvalės, kai vaikas pradės daugiau sėdėti, ropoti ir žaisti ant pilvo.
Aš operuoju tik rimtus atvejus, kai vaikučiui augant jo veidas darosi monstriškas, nes netaisyklinga kaulų padėtis jį iškreipia.
Jūsų atvejis nėra toks baisus, užtenka reguliariai sekti ir laibiau kreipti dėmesį į neuro-fiziologinį vystymąsi, kad užbėgtume už akių tam atvejui, jei prasidėtų smegenų neišsivystymas dėl galvos kaulų pasislinkimo (antrą kartą širdis į kojas nukrito)“.
Išėjau nuraminta, bet ir sutrikdyta.
Kas ta plagiocefalija
Grįžau namo ir pradėjau sukti galvą – o ką daryti toliau? Pirmiausia nutariau susirasti kuo daugiau informacijos apie plagiocefaliją ir galimus gydymo būdus. Supratau, kad mano dukros niekas net neketina operuoti ar kitaip gydyti. Lengvas estetinis ar intelektinis sutrikimas dėl kreivagalvystės gydytojams neatrodo vertas dėmesio. Tačiau juk gyvenimas ir taip nelengvas, ir nėra ko tam vargšui vaikui be visa kito dar padovanoti ir kreivą galvą. Supratau, kad turiu truks plyš sugalvoti, kaip padėti dukrai.
Ir štai ką sužinojau. Plagiocefalija ir braciocefalija nėra ligos, o tik patologijos, pasekmės. Kaukolės pasislinkimai labai būdingi neišnešiotiems vaikams, tiems, kurie nuolatos guldomi ant nugaros (braciocefalia) arba turintiems patemptus kaklo raumenukus, kai galvelė sukama į vieną pusę, nugulima ir kaulai pasislenka į priekį. O visa kita – tai tik pasekmės (kaip mano dukrai – žiūrėjimas tik į vieną pusę, nesusivokimas, kad yra kita kūno pusė, sulėtėjęs fizinis vystymasis). Blogiausia tai, kad labai dažnai pasistūmę kaulai neleidžia taisyklingai vystytis smegenims, ir dauguma vaikų su plagiocefalija turi mokymosi sutrikimų. Tėvai dažnai, kaip ir aš, nepastebi galvos nelygumų, nukrypimų, bet vėliau tai atsiliepia mokykloje. Plagiocefalija nėra labai jau reta patologija ir jų vis daugėja, bet tiesiog dar nelabai paplitęs korekcijos būdas. Didžioji dauguma pediatrų tiesiog sako – palikite ramybėje, bus taip kaip yra. Tačiau JAV sukurti specialūs šalmai, skirti kreivoms galvytėms koreguoti („Cranial technologines“ firmos išradimas). Tais šalmais galvos koreguojamos nuo 1986 metų. Anglijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje šie šalmai vis labiau plinta, tačiau kadangi šalmas gana brangus, ne visi sau gali leisti.
Nuotraukos – visoms garsiausioms klinikoms
Pradėjau ieškoti artimiausių klinikų, kuriose būtų taikomas gydymas tais amerikietiškais šalmais. Radau centrų adresus visame pasaulyje (įskaitant neurochirurgą Estijoje), bet nieko – Lietuvoje ar Belgijoje, kur tuo metu gyvenau.
Sužinojau, kad Briuselyje tėra tik vienas neurochirurgas, išmanantis apie kreivagalvystę, o kitas – šiek tiek nutuokiantis. Artimesni centrai yra Olandijoje (Armstroof), Fankfurte, Barselonoje ir Londone. Londone jų yra net keletas, bet jie be galo brangūs! Jau net kelis straipsnius teko skaityti, kaip žmonės renka aukas, kad vienam ar kitam vaikui su dideliais galvos iškrypimais galėtų uždėti šalmą.
Paaiškėjo, kad centrai Barselonoje, Frankfurte ir Londone gali nustatyti pirminę situaciją net iš nuotraukų, nes ne visi gali atvažiuoti asmeniškai pasitikrinti, todėl labai svarbu nusiųsti galvos nuotrauką iš „paukščio skrydžio“ ir iš šonų. Taip specialistai mato skirtumus tarp ausų, plokščias vietas ir gali net numatyti atvejo sunkumą. Tą pačią dieną nufotografavau dukros galvą iš visų pusių ir išsiuntinėjau į įžymiausias Europos klinikas, kad gaučiau atsakymus. Ir jie pasipylė!
Gydytojas iš Barselonos iš karto patvirtino, kad yra 2 cm skirtumas tarp ausų ir kad be šalmo jo nepavyks išlyginti. Frankfurto gydytojas pasakė tą patį – matyti skirtumas tarp skruostų nuotraukoje iš viršaus, kuris rodo vienos pusės veido pasislinkimą į priekį. Tuomet ir aš „praregėjau“ ir pamačiau, kad iš viršaus žiūrint į vaiko veidelį, matyti, kad viena kaktos pusė ir skruostukai yra laibiau išsikišę į priekį. Londono „STARband“ klinikos gydytoja, apžiūrėjusi Gajos nuotraukas, pasakė, kad mūsų atvejis yra tarp „vidutinio“ ir „labai sunkaus“, nes gerai iš nuotraukų nebuvo galima pamatyti, tačiau pažymėjo, kad Anglijoje šalmus deda tik sudėtingais atvejais. Mūsų atvejis buvo „sunkus“ (2 cm pasislinkimas į priekį), nes „sunkiu“ vadinama, kai yra 1,5-2 cm tarp ausų.
Gajos šalmas
Iškart supratau, kad turiu kuo greičiau užsakyti Gajai tą šalmą. Arčiausiai buvo Frankfurtas, bet mane pristabdė faktas, kad Frankfurto klinikoje viskas vyksta labai greitai ir labai brangiai – tarsi koks konvejeris: skrendi į klinką, staigiai apžiūri ir kitą dieną turi šalmą. Tarsi komercinė mašina, siekianti kuo daugiau uždirbti. O Londone „STARband“ kompanija buvo labiau atsargi – pasakė, kad šalmą deda tik sunkiais atvejais (kai yra 1,5-2 cm nelygumas), ir tai jie turi išmatuoti patys, apžiūrėti asmeniškai, nes mano nuotraukos nebuvo labai aiškios.
Jau buvau susiruošusi važiuoti į Londoną, kai neuropediatras Briuselyje, tikrindamas dukros rankos judesius užsiminė, kad žino vieną kolegę ortopediniame centre, kuri jau 4 metus Briuselyje deda tuos šalmus! Aš net apsiverkiau iš laimės. Nes buvau pasiruošusi skraidinti dukrą kažin kur, o paaiškėjo, kad šalmą galima įsigyti čia pat, pašonėje. Jei būčiau ėmusis vaiką gydyti Londone, tikriausia būčiau bankrutavusi. Pirmą kartą skendi konsultacijai ir pamatuoja, po 2 savaičių vėl skrendi, nes per tiek laiko padaro šalmą. Delsti su vizitu negalima, nes mažų vaikų galvos auga labai greitai ir šalmas gali jau netikti. Po to reikia kas 2 savaites vėl apsilankyti, nes šalmą priderina augančiai galvai.
Kreipiausi į tą nurodytą gydytoją Briuselyje.
Šalmas gaminmas kiekvienam vaikui asmeniškai, pagal jo galvos matmenis ir galvos formą. Dedamas gipsas ant galvos (prieš tai apvyniojant ją plastiku, kad nekibtų prie plaukų), po to jis nuimamas ir siunčiamas į JAV „Orthomerica“ firmą Floridoje. Jie šalmą pagamina per dvi savaites ir atsiunčia paštu.
Pirmoji savaitė – prisitaikomo savaitė. Pradedama nuo kelių minučių. Kitą dieną šalmas vaikučiui uždedamas kelis kartus po pusvalandį. Trečią dieną jau kelioms valandoms žaidimo metu. Ketvirtą dieną – kelios valandos žaidimo ir vienas kartas dienos miego metu. Penktą dieną dar ilgiau, o šešta diena – jau visa diena su šalmu. Šalmas labai lengvas ir netrukdo miegoti.
Nešioti reikia 23 valandas per parą, nusiimti galima tik valandžiukei, maudant vaiką. Manoji mergytė labai lengvai priprato, nei ji daug verkė, nei stengėsi nusiimti. Jei šalmas dedamas didesniems vaikams, jie labai dažnai bando nusiimti, bent jau iš pradžių. Tačiau visi pripranta.
Vaikui galvytę reikia trinkti kas dieną, kad oda lengviau kvėpuotų. Kas dvi savaites vaiką reikia parodyti specialistui, kuris kas kartą išmatuoja galvą iš skirtingų pusių, surašo matmenis ir po to pakoreguoja šalmą augančiai galvai. Šalmo viduje yra sluoksnis kažko panašaus į pieno putą. Tos putos gydytojas išskobia tose vietose, kur galva turėtų augti, suapvalėti, bet palieka prigludusią taisyklingose vietose. Tokiu būdu, „taisyklinga“ galvos pusė negali plėstis, todėl lieka viena galimybė – plėstis plokščiajai pusei. Tai pat ir priekyje: šalmas prilaiko galvos pusę, kuri jau ir taip yra išsikišusi, bet išimama pieno puta ir sudaroma laisva vieta, kad galėtu augti „atsilikusioji“ kaktos pusė ir galų gale veidas išsilygina, nugulėta pusė suapvalėja.
Sudarius taisyklingą spaudimą pasisuka kaukolė, ir ausys atsistato į taisyklingą vietą. Šalmas platinamas po truputį, nes per daug pralaisvintas šalmas juda ant galvos ir nebėra tolygaus spaudimo. Labai svarbu reguliariai pakoreguoti šalmą, kad nesutriktų taisyklingas vystymasis, kad neveržtų galvos, kad nebūtu per laisvas. Svarbu ir laiku jį nuimti: per ilgai laikant galima suspausti smegenis ir neleisti jiems vystytis, o per anksti nuėmus, bus nepakankama korekcija.
„STARband“ modelio šalmas (pagamintas„Orthomerica“ firmos) kainuoja beveik 600 eurų, bet 85 procentus šitos kainos man gražino sveikatos draudimo kompanija. Kitų firmų šalmai kainuoja daugiau. Frankfurte juos padaro per dieną ir kainuoja apie 2000 svarų, Barselonos klinikoje šalmo kaina 2 200-2 500 eurų plius vienkartinė pirmoji konsultacija apie 300 eurų (čia, matyt, dėl to, kad daug kas išsigąsta kainos ir po pirmos konsultacijos žmonės nebegrįžta). Bet „STARband“ atstovai tiek Londone, tiek Olandijoje, tiek Belgijoje konsultuoja nemokamai, seka vystymąsi nemokamai, ir šalmas kainuoja „vos“ 600 eurų. Tačiau visur jis daromas neurochirurgams ir neuropediatrams skyrus. Štai šitoje interneto svetainėje galima rasti didžiausius „Orthomerica“ centrus pasaulyje (Belgijos nėra, nes nėra didelis centras): http://www.orthomerica.com/technology/scan_locations.htm.
Gydymas trunka 4-6 mėnesius. Geriausias laikas dėti šalmą yra tarp 6-12 mėnesio. Anksčiau nerekomenduojama, nes jei galva suplokštėjusi tik lengvai, ji pati pasitaiso, kai vaikas pradeda sėdėti ir mažiau guli. Tuomet tos plokščiosios galvos vietos suapvalėja natūraliai. Tačiau jei nukrypimas yra didesnis ir ypač jei iškrypusios ausytės, tai jau natūraliai nepasitaisys. Ir kuo didesnis nukrypimas, tuo didesnė rizika IQ vystymuisi. Kuo anksčiau pradedi gydymą, tuo mažiau jis trunka, nes galvytė greitai auga ir greitai galima išlyginti iškrypimus. Visiškai galvos iškrypimus ištaisyti galima iki 3 metų, bet jei šalmą pradeda nešioti 6-7 mėnesių kūdikis, jam gal užteks jį nešioti 4-6 mėnesius, o jei 1,5 metų vaikas, tai užtruks gerokai ilgiau, nes galva auga lėčiau, sunkiau daryti korekcijas.
Ypatinga lopšelinukė
Gaja su šalmu jau daugiau nei pusė metų. Vis pasižiūriu iš viršaus į jos veiduko priekį, kiek išsikišusi kakta ir skruostukai, ir pridėjusi pirštus prie ausų, žiūriu ar lygu. Jau beveik išsilygino, bet dar ne visiškai.
Gaja pradėjo eiti į lopšelį, ir yra vienintelė tokia ypatinga mergytė su gražiu spalvotu šalmu. O aš jau esu „užsiciklinusi“ ir akylai stebiu visų vaikų galvas. Turiu pasakyti, kad bent jau mano aplinkoje, apie 60 procentams vaikų yra iškrypusios galvos, ausys ne savo vietoje. Ir viskas paliekama, tarsi nieko nebūtų, kai užaugs plaukai, nieką nepastebės… Bet IQ krenta ir kompleksų užaugę plaukai tikrai nepalengvins, ypač berniukui… Linksmiausia tai, kad kiti tėvai klausinėja, kodėl Gaja nešioja šalmą, o patys tuo metu pasako: „Ach, kaip gerai, kad mano vaiko galva lygi!“ (O aš tuo metu matau, kad ne!). Tiesiog mes, tėvai, nematome, kol kas neparodo…
Prevencija dėl kreivagalvystės ir plokščiagalvystės yra būtina visiems: svarbiausia vaikui leisti miegoti skirtingose padėtyse.
Vieną kartą ant nugarytės, kitą kartą ant vieno, paskui ant kito šono. Jei esate šalia ir stebite, galima leisti miegoti ir ant pilvo.
Yra specialios BUMBO kėdės, kurios tinka kūdikiams nuo 3 iki 18 mėnesių, nes jose vaikas gerai prilaikomas, nekrypsta nugara. Kėdę galima nusipirkti internete, tiesiog įveskite BUMBO SEAT. Tinklalapio adresas http://www.bumboseat.com/frequentquestions.html.
Vaikams, turintiems patemptus kaklo raumenis (tortikolį), reikia daryti specialius pratimus, minkštinančius tą raumenį ir skatinančius kaklo lankstumą. Labai patariu pratimus esančius tinklalapyje http://www.orthoseek.com/articles/ifs-left.html.
Man asmeniškai labai patiko nešioti dukrą šonu ant rankų taip, kad jai tektų kelti galvutę į viršų, žinoma, į tą pusę, į kurią ji visiškai nenorėtų sukti galvos.
Lieka tik tikėtis, kad atsiras susidomėjusių pediatrų, neuropediatrų ir ortopedų, kurie susisieks su pažengusiomis klinikomis, susiorganizuos stažuotes ir atveš šią praktiką į Lietuvą bei į kaimynines šalis.
Mama Jolanta
Dar kelios nuorodos:
Gydytojai ir ortopedai, kurie negali asmeniškai nuvykti ir mokytis bei konsultuotis apie galvos technologijas, gali mokytis neakivaizdžiu būdu internete:
http://www.orthomerica.com/cc/cranial_intro.htm
Papildomų seminarų informacja:
http://www.orthomerica.com/pdf/seminar.pdf
Papildoma informacija apie naujas galvos technologijas:
http://www.orthomerica.com/education/star_sem.htm
Plačiau apie plagiocefaliją galima rasti JAV tinklalapyje:
http://www.plagiocephaly.info/faqs/what_is.htm
Arba Anglijos tinklalapyje „Plagio UK“:
http://groups.msn.com/PlagioUK/plagiouk.msnw
Originalius šalmus daro „Ortomerica“ firmoje, Florodoje JAV:
http://www.orthomerica.com/products/cranial/starband.htm
Komentuoja ortopedė Dalia Galvydienė
Kreivakaklystė – tai palenkta į šoną galvos padėtis. Priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Dažniausia yra raumeninė įgimta kreivakaklystė. Nors ši liga įgimta, bet dažnai išryškėja tik po kelių savaičių ar po poros mėnesių. Priežastys – įvairios. Bet esmė ir pagrindinis simptomas – galvos sukamojo raumens pažeidimas. Šio raumens projekcijoje kartais galima pamatyti, o dažniausiai –apčiuopti guzelį, kuris vėliau randėja ir sutraukia galvos sukamąjį raumenį. Galva būna palenkta į pažeistąją pusę, o smakras pasuktas į priešingą. Išryškėja veido asimetrija – pažeisto raumens pusės skruostas būna mažesnis, o priešingos – dėl stipriau veikiančios žemės traukos – didesnis. Suplokštėja priešingos pusės pakaušis, nes gulint ant nugaros, daugiau gulima ant priešingos pusės negu yra pažeistas raumuo.
Gydoma kineziterapija, kurios tikslas ištampyti pažeistą raumenį ir neleisti jam sutrumpėti randėjant. Galvą reikia lenkti į priešingą pažeidimui pusę, o smakrą sukti į pažeistąją pusę. Be to, mes Lietuvoje naudojame apykaklę, kurios tikslas maksimaliai koreguoti galvos padėtį ir užfiksuoti gautą rezultatą po kineziterapijos. Geriausiai kinezitrapiją atlieka kineziterapeutai, bet tai reikia kartoti keliskart per dieną, todėl būtina, kad tai darytų ir tėvai. Be to, nuolatos reikia skatinti kūdikį kreipti žvilgsnį į pažeistąją pusę – iš tos pusės reikia maitinti, rodyti žaislus ir t.t.
Kitos kreivakalystės priežastys:
1. Įgimtos: stuburo kaklinės dalies anomalijos (Klippel Feil sindromas, baziliarinė impresija, atlanto okcipitalinė jungts, danties anomalijos, stuburkaulių displazijos), kaklo sparnas;
2. Uždegimai: limfadenitas, reumatoidinis artritas, osteomielitas kaklo stuburkaulių, discitas, Gryzelio sindromas;
3. Neurologinės: regėjimo sutrikimai, syringomielija, navikai, poliomielitas, vaikų cerebrinis paralyžius;
4. Traumos: lūžiai, panirimai ir išnirimai;
5. Kitos: miozitai, abscesai, isterija, meningizmas.
Galvos deformacijos (nekalbant apie įgimtas kaukolės skliauto deformacijas) atsiranda dėl dviejų priežasčių: ydingos galvos padėties ir vitamino D trūkumo. Profilaktika – turi būti laisvi kūdikio kaklo judesiai ir kūdikis turi vienodai domėtis abiem kūno pusėmis. Bet reikia nepamiršti vaikų motorinio vystymosi ypatumų.
Žmogaus kūnas niekada nebūna simetriškas, kadangi žmogus jau savo užuomazgoje yra ,,lipdomas“ iš gabaliukų. Vienas vaikas man deklamavo eilėraštį (deja neužsirašiau) – esmė, jei rasi simetrišką žmogų, tai gal ateivis… Viena žmogaus pusė nėra kitos pusės veidrodinis atspindys. Iš 5 net 4 vaikams pastebima spontaninė kūno asimetrija. 70 procentų susitvarko savaime. Bet kartais proprioreceptorikos sutrikimai sukelia patologinius refleksus ir tuomet vystosi kontraktūros (raumenų sutraukimai). Gydyti reikia kiek galima pagal priežastį ir tik tuomet gydyti simptomus – maksimaliai koreguoti simetrišką kūno padėtį ir pasiekti laisvus judesius.
„Mamos žurnalas“