Kai gamta kūrė tobulą žmogaus gimimo planą, svarbų darbą skyrė nepastebimoms kūno vietoms – momenėliams. Tai bekauliai tarpeliai kūdikių galvose, dėl kurių įmanomas natūralus gimimas.
Einant per gimdymo takus elastingi kaukolės kaulai susispaudžia tik dėl momenėlių. Momenėliai išnyksta per pirmuosius gyvenimo metus. Jie – neblogas informacijos šaltinis vaikų gydytojams.
Dažnai užčiuopus momenėlį galima pasakyti apie kūdikį kamuojančias bėdas.
Tai kas gi tie momenėliai?
Momenėliai kūdikių galvutėje – tai tarpai, kur „susitinka“ galvos kaulai. Naujagimio galvos kaulai gana paslankūs, tai leidžia prisitaikyti gimstant galvutei bei toliau normaliai augant galvos smegenims.
Kada momenėliai užauga?
Palaipsniui kauliukai tvirtėja, galvos smegenų ir kaukolės augimas lėtėja, mažėja tarpai tarp kaulų, ir momenėliai užsidaro, užauga. Tai įvyksta apie pirmųjų metų pabaigą, tačiau gali būti anksčiau ar vėliau, net iki 18 mėnesių.
Naujagimystėje dažnai čiuopiami keli praviri momenėliai, bet tik vienas yra gana didelis, todėl jis ir vadinamas didžiuoju.
Mažieji momenėliai užauga labai greitai, per pirmąsias savaites ar mėnesius.
Kūdikių momenėliai, kaip ir jie patys, nuo pat gimimo yra skirtingo dydžio, jų užaugimo tempas irgi skirtingas, ir nebūtinai reiškiantis ką nors negero. Vieni gimsta su mažu momenėliu (vos centimetro dydžio), ir jis lėtai lėtai mažėja.
Kitų momenėlis gana didelis (iki 3-4 cm), bet jis gali greičiau trauktis ir apie metus užsidaryti. Dar kitų, dažniau didžiagalvių kūdikių, momenėlis užčiuopti galima iki 18 mėnesių. Vidutiniškai momenėlio dydis pirmaisiais mėnesiais būna apie 2-3,5 cm, o užsidaro jis apie 8-12 mėnesį.
Ką supranta gydytojas, apčiuopęs kūdikio momenėlį?
Pagal kaukolės formą, dydį bei momenėlių būseną gydytojai sprendžia apie kai kuriuos sveikatos ar jos sutrikimų požymius. Normaliai momenėlis turėtų būti lygus, neiškilęs, neišpūstas, neįtemptas bet ir neįdubęs. Kūdikiui verkiant jis gali lengvai pulsuoti.
Ką pasako momenėlis:
Iškilęs, įtemptas, pulsuojantis momenėlis gali rodyti dėl kokių nors priežasčių padidėjusį galvospūdį.
Įdubęs momenėlis dažnai rodo skysčių trūkumą kūdikio organizme. Taip būna vaikui vemiant, viduriuojant, karščiuojant.
Per greitai užsidarantis momenėlis ir sukaulėjančios ryškios galvos siūlės, lygiai kaip ir didelis, nemažėjantis momenėlis irgi gali rodyti sveikatos sutrikimus.
Tačiau niekada gydytojas nesprendžia tik pagal vieną požymį, todėl vien pačiupinėjusios momenėlį nepulkite ieškoti ligų savo kūdikėliui.
Dar mums, gydytojams, momenėlis svarbus tuo, kad per jį tiriant ultragarsu (echoskopu) galime pamatyti ir įvertinti galvos smegenų būklę.
Ar momenėlis – labai jautri vieta? Gal jo negalima liesti, kad nesuspaustume kūdikio smegenų?
Gana dažnai mamos, ypač pirmagimių, paklaustos apie tai, koks būna ar buvo jos kūdikio momenėlis, sutrikusios sako, kad bijo liesti šią galvos sritį. Turiu nuraminti visas mamas – jei gamta sugalvojo tokį dalyką kaip momenėlis galvos paviršiuje, vadinasi, jo lietimas, glostymas yra saugus. Sužeisti momenėlį galima tiek, kiek ir bet kurią kūdikio kūnelio vietą. Taigi, lieskite, glostykite, jauskite momenėlio dydį ir tuomet, jei prireiks, galėsite savo pastebėjimais pagelbėti gydytojui.
Beje, ne mažiau informacijos nei momenėlis, gydytojams suteikia kūdikio galvos dydis ir forma.
Pakomentuokite, kokia kūdikio galvos forma ir dydis yra idealūs?
Kiekvienai mamai jos kūdikio ar vaiko galvutė yra daili, tiesiog traukianti glostyti. Tačiau gydytojai kartais nuvilia atėjusią su kūdikiu pasitikrinti mamą, ,,prisikabindami” prie kūdikio galvos dydžio ar formos, kartais dėl to siūlydami tyrimus.
Naujagimių galvutės paprastai būna pailgos formos (ištempta pakaušio link). Naujagimio galvutės apimtis vidutiniškai 35-37 cm, bet gali būti kiek didesnė ar mažesnė, priklausomai nuo svorio. Vėliau galvos forma palaipsniui keičiasi, platėja, o nuo metų vėl darosi ilgesnė. Tik gimusio vaikelio galvutė gali būti kiek netaisyklinga, kauliukai gali užeiti vienas ant kito, gali būti nedidelių patinimų. Kartais mamas išgąsdina diagnozė, kad naujagimis gimė su kefalohematoma. Tai kraujosruva po viršutiniu kaulo sluoksneliu.
Jei pirmus mėnesius kūdikis guldomas dažniausiai ant šono, galvos forma ir toliau gali būti pailga, suplota iš šonų. O jei daug guli ant nugaros, gali suplokštėti pakaušio kaulas. Kartais matyti kaukolės asimetrija (dažniausiai tuomet, kai vaikutis suka galvą daugiau į vieną pusę). Labai retai kokias nors galvos deformacijas lemia vystymosi sutrikimas. Tai gali būti ir gerokai per maža ar per didelė galva.
Per pirmus metus galvos apimtis padidėja vidutiniškai 10-12 cm, sparčiausiai auga per pirmus 3 mėnesius. Neišnešiotų naujagimių galvytės auga greičiau ir paprastai pirmųjų metų gale susilygina su laiku gimusių kūdikių galvų dydžiu. Antraisiais gyvenimo metais galva paauga apie 2 cm, trečiaisiais – dar 1-2 cm, iki 10 metų – dar 2-3 cm ir būna apie 51-53 cm dydžio.
Dar kartą noriu priminti, kad kiekvienas vaikas, taigi – ir jo galvos dydis ir forma – individuali, tinkanti tik jam vienam.
Kalbėjomės su vaikų neurologe Aušra Vosyliene
„Mamos žurnalas“
