Kiekvieno vaiko raida vystosi individualiai. Ką vienas vaikas padaro tam tikru amžiaus tarpsniu, kitas dar nedaro. Kalbos raida irgi vystosi individualiu tempu.
Logoterapeutė Birutė Stonytė, Logopedinio kabineto „Aš kalbu“ įkūrėja
Berniukai prabyla 3 mėnesiais vėliau
Visuomenėje dažnai girdima, kad berniukų kalbos raida vystosi lėčiau nei mergaičių. Dauguma tyrimų rodo, kad berniukų ir mergaičių kalbos raidos etapų vystymasis svyruoja 3 mėnesių intervalu.
Pirmuosius tikslingus skiemenis bei trumpus žodelius vaikai pradeda tarti būdami maždaug vienerių metų. Tuo metu mažyliai intensyviau gestikuliuoja bei mėgdžioja aplinkinių judesius, mimikas ir intonacijas. Kaip kalbos raida keičiasi, sulaukus antrojo gimtadienio?
Dvimečio kalba
Dvejų metų vaikas yra „beįsibėgėjantis bendrautojas“. Šiuo amžiaus tarpsniu mažylis aktyviai kaupia naujus žodžius. Kaip teigia Pensilvanijos miesto, Bryn Mawr koledžo profesorė ir gydytoja Leslie Rescorla, dvejų sulaukęs vaikas vidutiniškai pasako apie 50 žodžių. Būdamas beveik trejų, jis pasako iki tūkstančio žodžių. Iš prikauptų žodžių bagažo mažasis kalbėtojas sudaro vaikiškas frazes poreikiams reikšti (noriu dar, mama ateik, kas čia). Dvimečiai dar aktyviau mėgdžioja aplinkinius, kartoja naujus, jiems prieš tai negirdėtus, žodžius. Žodžių tarimas ne visada būna aiškus: kai kuriuos garsus vaikas gali sukeisti arba jų netarti (tai vadinama fiziologiniu šveplavimu).
Dvejų–trejų metų amžiaus tarpsniu vaikas vis mažiau vartoja savos darybos žodžių bei garsažodžių.
Pusiaukelėje trečiojo gimtadienio link mažylis plečia sakinių apimtis, atsiranda trijų žodžių sakiniai ar frazės. Jomis vaikas aptaria supančios aplinkos daiktus, veiksmus, girdima dar daugiau klausimų ir paprastų atsakymų į juos.
Artimiausi jam žmonės ir dažniau jį matantys aplinkiniai turėtų suprasti 50 proc. dvimečio kalbos.
Augant mažyliui, jo kalba tampa labiau suprantama. Artėjant tretiesiems metams, 75 proc. pasakytų žodžių supranta artimieji. Rečiau jį matantiems žmonėms gali būti sunku iššifruoti vaiko netaisyklingų garsų tarimą.
Sparčiai plečiantis mažylio ekspresyviajai kalbai, lavėja ir jo kalbos supratimas. Jis greitai įsisavina naujų žodžių reikšmes, supranta ir atlieka dviejų dalių paliepimus (paimk puodelį ir padėk ant stalo).
Vaikas pradeda skirti tam tikras priešingybes (eik–sustok, didelis–mažas, aukštai–žemai), kalboje pradedama vartoti daugiskaitos forma bei įvardžiai.
Kaip tėvai gali padėti lavinti dvimečio kalbos įgūdžius?
Visų pirma tėvai turėtų kalbėti trumpais sakiniais.
Pakartoti ir papildyti vaiko pasakytus žodžius. Jei vaikas pasakė „Graži gėlė“, pakartokite ir pridėkite – „Čia labai graži gėlė. Ji raudona. Gėlė skaniai kvepia. Nori pauostyti gėlę?“.
Artimieji, nuolat plečiantys mažylio žodyną, neturėtų pamiršti skaityti jam knygas. Sakinių apimtis turi būti siauresnė nei įprastai – po vieną ar kelis sakinius puslapyje.
Tokio amžiaus vaikui jau galima pradėti kalbėti apie formas ir spalvas.
Taip pat galima įterpti naują temą – skaičius (skaičiuoti pirštus, laiptus).
Palaipsniui mažyliui galima formuoti apibendrinančias sąvokas (drabužiai, maisto produktai, gyvūnai). Rekomenduoju rūšiuoti apibendrinančių sąvokų paveikslėlius, karpyti iš žurnalų objektus ir juos klijuoti ant skirtingų lapų.
Siūlau kartu su vaiku žiūrėti nuotraukas, įvardyti artimuosius, pasakyti jų vardus.
Klauskite vaiko klausimų, į kuriuos jis turi atsakyti naudojant platesnį žodyną, ne tik atsakymus „taip“ arba „ne“. Užuot klausę; „Ar nori pieno?“ geriau klauskite: „Ko norėtum atsigerti – pieno ar vandens?“
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
