Mes auginame dvikalbę dukrytę, ir visi aplinkui stebisi: „Kaip šaunu“. Tačiau nemažai iššūkių pasitaiko ir mums. Esu filologė, kalbu septyniomis kalbomis ir galiu pasakyti, kad tai tikras turtas, atveriantis duris į pasaulį. Apie kalbas ir jų vystymąsi išmanau ne iš nuogirdų.
Sąmoningai su vyru pasirinkome šį metodą: aš su dukra kalbu tik mano gimtąja rusų kalba, o vyras – tik lietuvių.
Dabar dukrai pusantrų metų. Ji puikiai atskiria ir supranta, kokia kalba į ją kreipiamasi. Tačiau ne kartą teko girdėti tokių pokalbių tarp tėvų ir vaikų, kur mama kalba neįtikėtinu kalbų mišiniu, t.y. žodis lietuviškai, žodis lenkiškai… Tai siaubo filmas! Paskui vaikas šitaip ir kalbės, o tėvai dejuos ir kaltę vers dvikalbystei, gailėsis, kad nepasirinko vienos kalbos. Bet kalta ne dvikalbystė, o nemokėjimas jos pritaikyti! Literatūros lietuvių kalba apie tai, kaip nuo gimimo auginti vaiką daugiakalbėje aplinkoje, beveik nėra! Todėl norėtųsi, kad specialistai papasakotų apie tai daugiau.
Viktorija
Konsultuoja logopedė Jurga Pukenytė, logopedinis centras „Papūga“, www.geraslogopedas.lt
Kaip jaučiasi vaikas, būdamas dvikalbis? Kas tai yra pagrindinė ir antrinė gimtosios kalbos? Kaip rasti balansą?
Mokslininkai, tyrinėjantys dvikalbystę, nustatė, kad vaikas dvi kalbas pradeda girdėti motinos įsčiose ir gimęs tampa jautrus dvikalbystei. Jei tėvai nuo gimimo kalbasi savomis kalbomis su vaiku, t.y. vienas asmuo – viena kalba, abi šios kalbos vienodai įsirašo į tą pačią smegenų žievę ir jos abi yra vaikui gimtosios. Vaikai tokiu atveju vienodai „persijunginėja“ iš vienos kalbos į kitą. Tokia dvikalbystė vadinama ankstyvąja. Savybė vienodai išmokti dvi kalbas išnyksta praėjus keleriems metams po gimimo.
Tada pagrindine kalba vaikui tampa motinos kalba, su kuria jis praleidžia daugiausia laiko, o antrine – tėvo. Tokia dvikalbystė vadiname vėlesniąja, nes ji paremta gimtosios kalbos mokymu.
Norėdami apdovanoti savo vaiką dviem kalbomis, kalbėkite savomis kalbomis, tai bus investicija visam gyvenimui. Taip teigia italė mokslininkė A. Sorace, tyrinėjanti dvikalbystę: „Dvikalbis vaikas supranta, kad pasaulis yra skirstomas į kalbančius A, B ir kita kalba, ir bendraujant su žmogumi reikia pasirinkti tinkamą kalbą, antraip nebūsi suprastas. Šis supratimas persikelia ir už kalbos ribų, ir vaikas pradeda suvokti, kad yra skirtingi požiūriai“, – sakė mokslininkė.
Tiesa ar mitas, kad dvikalbiai vaikai pradeda kalbėti vėliau?
Taip, tai tiesa, nes vaikas turi įsisąmoninti ne vieną, o dvi. Tad natūralu, kad vaikui informacijai apdoroti reikia truputį daugiau laiko, ir jis pradeda kalbėti vėliau. Tai gali užtrukti nuo 3 iki 6 mėnesių, bet jokiu būdu nereikia jaudintis ir laikyti dvikalbystės kalbėjimo vėlavimu ar kalbos sutrikimu. Užsitęsianti vaiko kalba dar nėra sutrikimas, būtina išlaukti, neskubėkite atsisakyti vienos kalbos.
Papasakokite apie pereinamąjį laikotarpį, kai vaikai painioja kalbas.Kiek jis trunka, kaip elgtis tuo metu?
Dvikalbiam vaikui kalbos suvokimas pasireiškia dviem stadijomis: pirmiausia, kai vaikas turi bendrą abiejų kalbų žodyną, ir antroji stadija, kai vaikas suvokia, jog jo žinomi žodžiai priklauso dviem skirtingoms kalboms. Jei šeimoje laikomasi susitartų taisyklių, kad su mama vaikas kalba viena kalba, su tėčiu – kita, suvokimas apie turimų žodžių priskyrimą skirtingoms kalboms ateina greičiau. Paprastai 2,5 metų vaikai jau žino, kokia kalba su pašnekovu reikia bendrauti. Kol įsisąmoninamas žodynas abiem kalbomis, vaikas dar painioja dviejų kalbų žodžius. Tai trunka iki 4 metų ir tai natūralus procesas. Į klausimą, kaip elgtis tuo metu, atsakau paprastai – padėkite vaikui parinkti tinkamą žodį, kuo daugiau bendraukite su vaiku, džiaukitės savo vaiku ir tokia jo kalba, dėl to nerimauti tikrai neverta, nes tai greitai pasibaigs.
Kiek ir kokia kalba žodžių vaikas turėtų mokėti būdamas metų, dvejų, trejų?
Vaiko kalbinė, intelektualinė raida labai priklauso nuo tos aplinkos, kurioje jis gyvena. Ir tiksliai pasakyti, kiek kokia kalba žodžių vaikas turi pasakyti, gyvendamas dvikalbėje šeimoje, sunku.
„Mamos žurnalas“
