„Saulės gojus“ atsirado iš labai asmeninio poreikio: prieš 18 metų dvikalbė pora ieškojo darželio savo vaikams, norėdama, kad jos vaikai ne tik ugdytųsi ir socializuotųsi, bet ir kalbėtų dviem kalbomis už namų ribų. Aplankę ne vieną Vilniaus darželį, sau tinkančios ugdymo įstaigos nerado. Šeima nutarė atidaryti savo darželį, juolab kad ir aplinkybės buvo susiklosčiusios palankiai. ,,Mano mama turėjo didžiulę pedagoginę patirtį. Sesuo irgi tuo metu buvo baigusi aukštuosius mokslus, įgijusi pedagogo kvalifikaciją. Tikėjome, kad dvikalbis darželis bus reikalingas ne tik mums, bet ir kitoms šeimoms“, – sako Kristina Rodenbeck, viena iš „Saulės gojaus“ steigėjų.
Kūrė savo svajonių darželį
„Saulės gojaus“ steigėjams svarbiausia buvo sukurti ugdymusi palankią ir saugią aplinką, kurioje vaikai augtų pasitikintys savimi, drąsūs tyrinėti ir smalsauti. Įkūrėjai norėjo diegti naują požiūrį į ikimokyklinį ugdymą ir įgyvendinti užsienyje stebėtas sėkmingo ugdymo patirtis. Įstaigos veiklą kuravo labai patyrusi pedagogė Laima Sirutienė, kurios koordinuojamas ugdymo turinys apjungė humanistinę pedagogiką, ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą, H. Gardnerio intelektų įvairovės teoriją, tarptautines holistinio ugdymo patirtis ir į vaiką orientuotą metodiką „Gera pradžia“.
Darželio steigėjų idėja tuo metu atrodė nutrūktgalviška, net rizikinga, nes griovė anuomet gajų stereotipą, kad ikimokykliniame amžiuje antrosios kalbos mokytis yra per anksti. Ugdymą dviem kalbomis įgyvendinančios įstaigos Lietuvoje iki tol dar nebuvo. Dvikalbystė buvo įgyvendinama taikant „panardinimo į kalbą“ (angliškai „Immersion“) metodą, atkartojantį gimtosios kalbos įvaldymo būdą šeimoje, todėl steigėjai tikėjo jo sėkme. Darželis įsikūrė užmiestyje, nes ten – švaresnis oras, ramesnė aplinka, daugiau gamtos ir erdvės. Be to, didelis dėmesys buvo skiriamas ekologiškai mitybai, o tai darželiuose dar buvo neįprasta.
„Pradėjome nuo vos kelių vaikų. Mes, kaip dvikalbė šeima, turėjome nemažą vaikus auginančių pažįstamų būrį: pirmaisiais metais darželį ir lankė daugiausia jų vaikai. Tačiau žinia labai greitai sklido iš lūpų į lūpas, darželyje vaikų daugėjo – juo susidomėjo ne tik mišrios, bet ir lietuvių šeimos, vertinančios įstaigos puoselėjamas vertybes. Jau pirmaisiais metais darželyje veikė dvi grupės: vienoje buvo ugdoma lietuvių ir vokiečių, kitoje – lietuvių ir anglų kalbomis“, – pasakoja Kristina Rodenbeck.
Dabar „Saulės gojų“ lanko jau apie 350 vaikų. Šiuo metu veikia ne tik darželis, bet ir į gimnaziją auganti mokykla. Vaikų ugdymu ir gerove rūpinasi daugiau nei 100 darbuotojų.
„Saulės gojaus“ augimo paslaptis
Kalbų mokymosi organizavimas „Saulės gojuje“ remiasi neurologijos mokslininkų išvadomis apie kalbų mokymosi dėsningumus: imersijos metodo taikymas jau nuo ankstyvojo amžiaus atkuria natūralų gimtosios kalbos mokymąsi dvikalbėje šeimoje. „Buvome pirmieji Lietuvoje, kurie darželyje, o vėliau – ir mokykloje praktiškai pritaikėme „panardinimo į kalbą“ metodą, ir jis veikė labai sėkmingai, – sako „Saulės gojaus“ pagrindinio ugdymo vadovė Raminta Rupšienė. – Tuo metu net mokyklose vaikai dar nesimokydavo anglų kalbos nuo antros klasės, nes būdavo diskutuojama, ar tai nedarys žalos jų gimtajai kalbai. Tuo tarpu mes įrodėme, kad jau apie trečiuosius gyvenimo metus, kai gimtosios kalbos įgūdžiai būna susiformavę, naujos kalbos mokymasis vyksta labai natūraliai ir nuosekliai. Tačiau reikia neužmiršti, kad kalbos raida vyksta etapais: iš pradžių vaikas užsienio kalbos (kaip ir gimtosios) mokosi „tyliai“, t. y., jos klausydamasis. Todėl tikėtis, kad vaikas prabils užsienio kalba labai greitai, nederėtų. Buvo daug atvejų, kai šeimos išvažiuodavo į tolimas keliones ar užsienio kurortą paslidinėti, ir tėvai apstulbdavo išgirdę, kaip jų darželinukai su kitataučiais vaikais ar su slidinėjimo instruktoriumi imdavo kalbėti angliškai arba vokiškai, nors Lietuvoje tomis kalbomis nekalbėjo. Ankstyvojo užsienio kalbų mokymosi efektyvumą įrodo ir nuolat pasikartojantys neurolingvistiniai tyrimai. Ankstyvojoje vaikystėje pradėję mokytis kalbos, vaikai gali ramiai, mažais žingsneliais eiti į priekį ir nuosekliai auginti savo kalbos įgūdžius, kurie tampa itin svarbūs prasidėjus formaliajam ugdymui – pradėjus lankyti dvikalbę „Saulės gojaus“ mokyklą.
„Savo keliu einame nesiblaškydami, – sako Kristina Rodenbeck. – Niekada nepuolame į kraštutinumus: mums svarbu įveikti kažkokį etapą ir įsitikinti, kad tai, ką darome, veikia, – tik tada eiti toliau. Nuo pat veiklos pradžios, matydami akivaizdų inovatyvių švietimo idėjų ir patirčių trūkumą Lietuvoje, aktyviai domėjomės šios srities naujovėmis kitose šalyse. Stažuotės Šiaurės šalių, Šveicarijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigose leido „Saulės gojaus“ komandai savo akimis pamatyti ir patirti Lietuvai tuo metu nežinomų ugdymo sistemų veikimo principus ir teikiamą naudą“.
Tėvų lūkesčiai
Kaip ir prieš beveik 20 metų, taip ir dabar tėvams svarbu, kad jų vaikai augtų atviri pasauliui, laisvai jaustųsi keliaudami ir bendraudami su užsieniečiais – tam ir reikalingas ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis. Esama ir daugiau kalbų mokymosi naudų: tyrimai įrodo, kad naujos kalbos mokymasis treniruoja smegenis, padeda stiprinti mokymosi įgūdžius – stiprinama vaiko atmintis, jam lengviau suprasti skaitomą tekstą ir suvokti potekstes, susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį.
„Saulės gojaus“ darželyje ir pradinėje mokykloje užsiėmimai ir veiklos vyksta anglų ir lietuvių kalbomis santykiu 50:50, taikant principą „vienas asmuo – viena kalba“, t. y., vienas grupės arba klasės mokytojas kalba tik anglų kalba, kitas – tik lietuvių. „Ugdymas vyksta kaip dvikalbėje šeimoje, kur tėtis kalba viena kalba, mama – kita. Tik vyresnėse klasėse, pagrindinio ugdymo pakopoje, proporcija keičiasi: kiek daugiau mokomųjų dalykų yra mokoma lietuviškai, o anglų kalba dėstoma kitu formatu – taikant integruoto dalyko ir kalbos mokymo metodą (IDKM), pasaulyje plačiai žinomą kaip CLIL (angl. „Content and Language Integrated Learning“)“, – sako Raminta Rupšienė. – Anglų kalba vykstančiose mokomųjų dalykų pamokose mokiniai ne tik klausosi šia kalba dėstančio mokytojo, bet ir žiūri vaizdo įrašus, analizuoja tekstus: mokymosi šaltinių anglų kalba gausa didžiulė, todėl vaikai turi galimybę kokybiškai gilinti savo žinias“. Angliškai kalbėti „Saulės gojuje“ skatina ir tokios tradicijos, kaip anglų kalba vykstantys mokinių debatai ar visuotiniai anglų kalbos trečiadieniai: pastarieji įveikti nedrąsą kalbėti angliškai padeda net valgyklos darbuotojams.
„Mes nestatome savęs į tarptautinių mokyklų gretą, kur mokoma vien užsienio kalba, bet esame patrauklūs toms šeimoms, kurioms svarbu savo vaikus ugdyti pagal lietuviškas ugdymo programas dirbančioje ugdymo įstaigoje, kartu užtikrinant sąlygas veiksmingai mokytis anglų kalbos“, – sako Kristina Rodenbeck.
Ar vaikui ne per sunku?
Jei kas įsivaizduoja, kad dvikalbėje aplinkoje vaikas pavargsta, tai labai klysta.
Čia vaikai nekala gramatikos taisyklių – jie išmoksta kalbos dėsnių intuityviai, nes užsienio kalbos mokymasis artimas gimtosios kalbos įsisavinimui. Pradiniu etapu, kol dar nesukauptas reikiamas kalbinės komunikacijos kiekis, žmogaus smegenys veikia pasyviai. Maždaug per pusę metų įsijungia ir aktyvioji atmintis, bet prieš tai būtinai turi būti praėjusi pasyvioji absorbavimo fazė. Vaikai nejaučia nuovargio, nes jų niekas neverčia iš karto šokti į aktyviąją fazę. „Mes, kaip mokytojai, kalbame be galo daug. Esame kalbėtojai, o vaikai yra klausytojai. Mokymosi sėkmei reikia dialogo, todėl tu, kaip mokytojas, pats klausi ir pats atsakai. Vaiką įtrauki į dialogą žiūrėdamas į jo mimiką, kūno kalbą, matydamas, kaip jis pritaria linksėdamas galvą. Taigi komunikacija vyksta, nors vaikas galbūt nepasakė nė žodžio“, – sako Raminta Rupšienė.
Tyrimai rodo, kad iki trejų metų gimtoji kalba jau turi gana tvirtus pagrindus, smegenyse suformuotą struktūrinę sistemą, todėl užsienio kalba niekaip neturėtų jos žaloti ar keisti, – nebent vaikas patiria bendruosius mokymosi sunkumus arba kalbos vystymosi sulėtėjimą. „Mes šiuo principu ir vadovaujamės: lopšelyje, kuriame vaikučiai būna iki trejų metų, antrosios kalbos dar nėra, o nuo trejų prisideda ir anglų kalba. Bet tai nereiškia, kad vaikas, nelankęs „Saulės gojaus“ darželio, negali ateiti į mokyklą ar prisijungti bet kuriuo etapu. Yra nemažai vaikų, kurie neaugo su mumis nuo pirmųjų dienų, bet sėkmingai pasinėrė į anglų kalbą mokykloje. Tik nereikia tikėtis staigių šuolių, turėti pernelyg didelių lūkesčių, ir viskas tikrai įvyks savo laiku ir vaiko tempu, – sako Raminta Rupšienė. – Kiekvienas čia sulauks pagalbos pagal individualius poreikius, nė vieno vaiko problemos nėra ignoruojamos. Juk vienas iš svarbiausių dalykų – ugdymo įstaigoje jaustis saugiam ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai“.
Daugiau informacijos: https://www.saulesgojus.lt/
Ginta Liaugminienė
