Nors šiuo metu džiaugiamės vasara ir atostogomis, daugeliui šeimų tai yra laikas, kai reikia apsispręsti, kokį darželį ar mokyklą pasirinkti nuo rugsėjo 1-osios. Tęsiame straipsnių ciklą apie alternatyvias mokyklas, kurios dirba kitaip nei tradicinės valstybinės mokyklos. Šįkart su privataus darželio ir pradinės mokyklos „Saulės gojus“ direktore Laima Sirutiene kalbėsime, kaip vaikai ugdomi šioje įstaigose.
Viskas prasidėjo nuo darželio savo anūkams
Galima sakyti, kad privatus darželis „Saulės gojus“ atsirado iš asmeninio steigėjų poreikio sukurti kokybišką ugdymo įstaigą savo vaikams. „Drįstu sakyti, jog ne vienoje srityje buvome pirmeiviai: pirmieji Lietuvoje priešmokyklinio ugdymo visapusiškumui suteikėme rimtą teorinį pagrindą, remdamiesi tuo metu mažai dar kam žinoma Howardo Gardnerio intelektų įvairovės teorija, pirmieji ėmėmės ankstyvojo užsienio kalbų mokymo nuo 3 m. natūraliuoju imersijos („pasinėrimo į kalbą“) metodu, pirmieji pradėjome taikyti bilingvizmo (dvikalbystės) metodą „vienas asmuo – viena kalba“. Kanados mokslininkų dvikalbystės tyrimus bei teorijas patvirtino mūsų pačių patirtys.
Abi mano dukros ištekėjusios už užsieniečių, jų šeimose vaikai kalba dviem arba net trim kalbomis. Kai anūkams atėjo metas pradėti lankyti darželį, tuo metu neradome tokio, kuriame kokybiškas ugdymas būtų derinamas su ankstyvuoju užsienio kalbų mokymu ir bilingvizmu. O juk maži vaikai ypač lengvai mokosi kalbų, jei jos nemaišomos tarpusavyje! Pavyzdžiui, vienos dukros dvikalbis vyras su dukrele nuo pat jos gimimo kalba tik savo mamos kalba vengriškai, mano dukra – tik lietuviškai, tėvai tarpusavyje bendrauja vokiškai, aš su žentu bendrauju angliškai. Taip mano penkiametė anūkė lengvai išmoko tris kalbas ir jau pradeda kalbėti ketvirtąja – angliškai.
Kai 2004 m įkūrėme privatų darželį, jį pradėjo lankyti 8 vaikai ir dirbo 4 pedagogai. Per penkiolika veiklos metų išaugome: dabar „Saulės gojaus“ darželį ir pradinę mokyklą lanko apie 250 vaikų, dirba 70 darbuotojų, iš kurių 40 – pedagogai,“ – sako direktorė Laima Sirutienė.
Steigiant „Saulės gojų“ neabejota – vaikai turi augti sveikoje, švarioje aplinkoje, valgyti kokybišką maistą, daug judėti ir leisti laiką gryname ore. Gražia darželio tradicija tapo rugsėjo mėnesį dviems–trims savaitėms išeiti visai dienai į mišką – mažieji ten žaidžia, valgo ir net miega, o mokiniai mokslo metus užbaigia paskutinę birželio savaitę vykstančioje sporto (aikido) stovykloje.
Daug dėmesio skiriama sveikai mitybai. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mokyklų ir darželių valgiaraštį, kaip jį reikėtų keisti ir tobulinti. „Saulės gojus“ sveikai vaikus maitina jau 15 metų. „Dar tik planuojant steigti darželį, nė klausimo nekilo, kas maitins mūsų vaikus, – tik mes patys! Tai sėkmingai darome jau penkioliktus metus, nes atidžiai stebime produktų sudėtį, vaikams gaminame iš ūkininkų užaugintos kalakutienos ir jautienos, valgiaraštyje nėra riebios mėsos (kiaulienos), jokių dešrų ir dešrelių, jokių pirktų padažų. Kasdien mūsų vaikai gali rinktis mėsišką ir vegetarišką pietų patiekalą, iš trijų–keturių rūšių daržovių bei jų salotų, dviejų–trijų garnyrų. Geriame tik vandenį, pusryčiams – nesaldintą arbatą, kasdien valgome vaisius ir ypač vaikų mėgstamas morkas. Gaminame pagal originalų, mūsų pačių sukurtą ir VMVT patvirtintą valgiaraštį, kurį sudarydami rėmėmės garsių mitybos specialistų G. Azguridienės, V. Kurpienės, prof. R. Stuko rekomendacijomis. Džiaugiamės, kad mūsų pastangas vainikavo prieš septynerius metus „Saulės gojui“ suteiktas sveikatą stiprinančios mokyklos statusas“, – pasakoja Laima Sirutienė.
Vizija – svajonių mokykla
Norėdami išlaikyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įdirbį ir tėvų paskatinti 2011 metais „Saulės gojaus“ steigėjai pasiryžta atidaryti pradinę mokyklą. Ji įsikūrė neįprastame statinyje. „Tikriausiai esame vienintelė šiaudinė mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, – juokauja Laima Sirusienė. – Kai „Saulės gojaus“ steigėjas Andreas Rodenbeck išsakė savo idėją apie ekologiško šiaudinio namo statybą, buvau skeptiška – man prieš akis iškilo vaikystėje matytas senelių molinis tvartelis.
Paviešėjus šiuolaikiniuose nuostabiai jaukiuose ir gražiuose molio ir šiaudų namuose Zapyškyje, kardinaliai pakeičiau nuomonę. Ir iš tiesų šiaudiniame pastate mums šilta, šviesu, malonu. Tačiau per septynerius gyvavimo metus mokykla išaugo ir darosi ankšta. Todėl planuojame keltis į erdvesnes patalpas. O mielą šiaudinuką užleisime savo darželinukams.“
Ugdymas pradinėje mokykloje grindžiamas bendrąja pradinio ugdymo programa ir H. Gardnerio intelektų įvairovės teorija.
Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui atrasti savąsias intelektines stiprybes, į pamokų tvarkaraštį įtraukti užsiėmimai, papildantys tradicinį pradinio ugdymo planą: šachmatai, teatras, robotika, aikido.
Statistika rodo, kad 80–90 procentų vaikų, lankiusių „Saulės gojaus“ darželį, lieka lankyti ir pradinę mokyklą. Šį rudenį joje mokysis beveik šimtas mokinukų, klasėse po 12–18 vaikų. „Mes esame mokykla, kuri organiškai keičiasi ir auga. Nuėjome ilgą kaitos kelią ir jau esame netoli savo įsivaizduojamos mokyklos vizijos. Kaip ir mūsų vaikai, tobulėjame mokydamiesi iš savo atradimų bei klaidų, taip pat analizuodami ir iš dalies perimdami kitų šalių progresyvių mokyklų patirtį.
Įkvėpimo ir ryžto eiti į priekį sėmėmės iš pažangiausių Švedijos Kunskapsskolan (Žinių), Vokietijos šveitimo reformos aljanso narių Kelno ir Berlyno Montessori, Hamburgo Max-Brauer, garsiųjų Šveicarijos „SBW Primaria“ ir „Clix“ mokyklų.
Su pastarąja, savo programą taip pat grindžiančia H. Gardnerio teorija, „Saulės gojus“ yra užmezgęs ypač glaudžius ir šiltus partnerystės santykius. Darbo viešnagės mūsų mokykloje metu „Clix“ steigėjai ir vadovai Maya ir Reto Ardielli ne tik vedė seminarus mokytojams, dalinosi patirtimi, bet ir pakvietė į stažuotes jų mokykloje. Taip mūsų pedagogai turėjo galimybę padirbėti vienoje iš įdomiausių Europos mokyklų. Suprantame, kad aukšta mokytojų kvalifikacija yra bene pagrindinė aukštos ugdymo kokybės sąlyga, todėl daug investuojame į jos kėlimą. Mūsų ugdymo filosofiją labiausiai atitinkančiose Max-Brauer ir „Clix“ mokyklose yra pabuvoję visi mūsų pradinių klasių mokytojai, ir ne po vieną kartą.“
Lietuvos mokyklose šiemet prailginti mokslo metai. Tai sukėlė daug diskusijų, tačiau „Saulės gojaus“ pedagogams ir vadovams jos tik kėlė šypsnį: mokykla nuo pat įkūrimo dirba ne 9, o 10 mėnesių – nuo rugsėjo 1-os iki birželio 30-os dienos.
Dešimtąjį mokymosi mėnesį vaikai vykdo tęstinius ugdomuosius projektus (šiemečio tema: „Mano Vilnius, karališkas angelų miestas“), daug keliauja, būna gamtoje, ruošiasi tradicinio metų pabaigos spektaklio premjerai, paskutinę savaitę sportuoja aikido dienos stovykloje.
Mokykla be vadovėlių
Šioje mokykloje nuo pirmos dienos nėra vadovėlių. Nėra ir namų darbų. O pamokos čia nesibaigia 12 ar 13 valandą, kaip įprastose mokyklose. Jos tęsiasi iki 16 valandos.
Ankstyvasis laikas skiriamas bendram visos mokyklos Ryto ratui ir pusryčiams, o nuo 9.20 val. prasideda pamokos. Antroji dienos pusė skirta muzikai, dailei, sportui, kūrybinei veiklai.
Ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis – svarbus ugdymo elementas „Saulės gojaus“ mokykloje: čia anglų kalbos vaikai mokosi nuo pirmos klasės. Ugdymo plane numatytos 4 anglų kalbos pamokas per savaitę – tai dvigubai daugiau, nei valstybinėje mokykloje. Be to, „Saulės gojaus“ pedagogai vieni pirmųjų pradėjo jau pradinėje mokykloje taikyti integruoto dalyko ir kalbos mokymo metodą (IDKM), pasaulyje plačiai žinomą kaip CLIL (Content and Language Integrated Learning).
Šiuo metu anglų kalba dėstoma dalis pasaulio pažinimo ir matematikos pamokų, nuo naujųjų mokslo metų planuojama integruoti menus. Artimiausių metų tikslas – pasiekti 50:50 proc. lietuvių ir anglų kalbų santykį. Vokiečių kalba, kurios mokosi apie 20 proc. mokinių, yra papildomas užsiėmimas. „Mūsų mokykloje galioja taisyklė, kurią vaikai gerai žino: užsienio kalbos mokytojai niekada nekalba kitaip, tik angliškai. To reikalauja imersijos metodika, kai laikomasi principo „vienas asmuo – viena kalba“. Be to, turime mokytojų, kurie yra kvalifikuoti ne tik pradinių klasių, bet ir anglų kalbos mokytojai. Pavyzdžiui, mūsų mokytoja Raminta savo klasėje dėsto ne tik lietuvių kalbą, matematiką, pasaulio pažinimą, bet ir anglų kalbą. Ji puiki CLIL metodo pedagogė, kuri vadovaujasi kitu, vaikų taip pat įsisąmonintu principu „vienas laikas ir ženklas – viena kalba“. Jos ugdytiniai žino: kai mokytoja dėvi ryškią apyrankę, – visos jos pamokos ir bendravimas su vaikais vyksta tik anglų kalba. Įtvirtinti CLIL metodiką padeda ir „Saulės gojaus“ dalyvavimas europiniame „Erasmus+“ projekte, kurį inicijavo Solonikų (Graikija) Aristotelio universitetas.“
Pedagogai – ir vyrai
Laimos Sirutienės nuomone, tiek darželis, tiek mokykla, kaip institucija, orientuota į mergaičių ugdymą – berniukai joje turi prisitaikyti, prislopinti savo aktyvią prigimtį.
Daugybė tyrimų rodo, koks nepalankus berniukams „sumoteriškėjęs“ švietimas. „Saulės gojus“ dalyvauja dar viename europiniame projekte, kuris siekia įtraukti vyrus į ankstyvąjį ugdymą. Projekto koordinatoriai vokiečiai atskleidė, jog jų šalis išsikėlė ambicingą tikslą sugrąžinti vyrus į darželius ir pradines mokyklas. Tam naudojamos ES lėšos, investuojant į būsimų pedagogų vyrų rengimą, o ne į kelius, ne į parkus ar kitas materialines gėrybes.
Dabar Vokietijoje šioje srityje dirba apie 35 000 vyrų, bet jų skaičių siekiama padidinti taip, kad visuose darželiuose kiekvienoje grupėje dirbtų po moterį ir vyrą, o pradinėje mokykloje pedagogas vyras taptų įprastu reiškiniu.
Šiuo metu „Saulės gojaus“ darželyje su mažaisiais dirba du vyrai, kurių vienas – gimtakalbis vokietis Jan, po dviejų įstaigoje praėjusių pedagoginių praktikų sugrįžęs nuolatiniam darbui. Beje, iš užsienio į „Saulės gojų“ nuolat atvykstančių būsimųjų pedagogų praktikantų dauguma – irgi vyrai. Vyrai veda ir mokykloje privalomas robotikos, aikido, šachmatų pamokas.
Ko turėtų mokyti mokykla
„Apmaudu, kad iki šiol mokyklos „gerumas“ matuojamas ir reitinguojamas pagal vaikams suteiktų žinių kiekį. Toks matas dar tiko praėjusio amžiaus antrajai pusei, kai, pasak garsaus švietimo autoriteto Keno Robinsono, puikūs mokymosi rezultatai prestižinėje mokykloje garantavo „auksinį šaukštą“. Ryškiausios XX a. pabaigos ir pastarųjų dešimtmečių asmenybės stebino ne diplomais ir akademiniais pasiekimais, o savo minties drąsa, ryžtu veikti, nebijojimu klysti ir vėl bandyti iš naujo, – taip dovanodamos žmonijai ne vieną genialų išradimą ar gyvenimą geresne kryptimi pasukančią idėją.
Taip, žinių reikia, bet matuoti vien tik jas – vadinasi, nesuvokti, kaip drastiškai greitai keičiasi pasaulis, kuriame sėkmę lemia ne tik žinių bagažas, bet ir nekognityviniai gebėjimai arba vadinamieji „minkštieji“ įgūdžiai (angl. soft skills). Vaikui reikia padėti išmokti nesutrikti šiuolaikinio pasaulio kaitoje, rasti objektyvius žinių šaltinius, skirti tiesą nuo pramano, kritiškai mąstyti ir nebijoti klysti. O siekiant sėkmės gyvenime svarbiausia rasti savo stipriąsias puses ir jomis gyvenime remtis. Deja, neretai matome, kad sėkmingas – tai nebūtinai laimingas žmogus. Nuolat girdime, kaip puikią karjerą padarę, atrodytų, sėkmingi žmonės meta savo darbus ir užsiima tuo, kas teikia pasitenkinimą: augina avis, užsiima kūryba, renkasi asketišką gyvenimą gamtoje ir pan. Jie kalba apie būties pilnatvę ir pasitenkinimą, kurį patiria darydami tai, apie ką svajojo. Mūsų tikslas ir yra jau ankstyvajame mokykliniame amžiuje pradėti mokyti vaikus nepaklysti gyvenime, pasitikėti savo jėgomis ir kuo geriau realizuoti tai, kas jiems iš prigimties duota“, – sako Laima Sirutienė.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susižavėjau šia mokymo sistema, gaila, kad tokių mokyklų nebuvo, kai mokėmės mes.
Sėkmės kūrėjams.