Tėvai vaiką turėtų supažindinti su internetu patys, ramiai ir nuosekliai, kaip mokant plaukti

Vaikai anksti išmoksta naudotis kompiuteriu, naršyti internete. Net nemokėdami rašyti ir skaityti, jie greitai susigaudo, kaip patekti į žaidimų svetaines, kaip parsisiųsti filmuką ar juokingą vaizdelį. Internetas – informacijos lobynas, bet deja – ir šiukšlynas. Ne veltui tėvai nerimauja – kaip apsaugoti vaiką nuo interneto pavojų. Psichologai pataria – tėvai vaiką turėtų supažindinti su internetu patys, ramiai ir nuosekliai, kaip mokant plaukti. Kitaip vaikas „ners stačia galva nuo lieptelio“. Gali užsigauti.

Internetas ir 2-4 metų vaikai

Be abejo, šio amžiaus vaikai naudotis internetu gali tik su suaugusiųjų padedami. Tačiau jie jau reaguoja į svetainių vaizdinį ir garsinį turinį, todėl derėtų su jais lankyti specialiai mažamečiams vaikams skirtas ugdomąsias svetaines. Kol vaikas naudojasi kompiuteriu, tėvai turėtų visą laiką būti šalia ir padėti jam suprasti visa tai, kas vyksta ekrane, bei palaipsniui pradėti aiškinti, ką galima ir ko negalima daryti.

Internetas ir 5-6 metų vaikai

Tokio amžiaus sulaukęs vaikas pradeda pažinti raides, skaičius, moka savarankiškai atlikti paprastus veiksmus kompiuteriu: valdyti pelę, atpažinti svarbiausias komandas, žaisti žaidimus. Šio amžiaus vaikams jau reikėtų sukurti mėgstamų interneto svetainių sąrašą interneto naršyklėje, kad panorėję jie galėtų jas aplankyti. Kadangi vaikas tampa vis savarankiškesnis, iškyla poreikis apsaugoti jį nuo nepageidaujamos informacijos.

ai gali padėti daryti specialios kompiuterinės programos, vadinamos „interneto auklėmis“ (ang. Internet Nanny), taip pat įkyrius „iššokančius“ informacinius langus blokuojančios priemonės (ang. Pop-up Blockers). Svarbu prisiminti, kad techninės priemonės neturi ir negali pakeisti suaugusiųjų dėmesio. Kadangi dalis 5-6 metų vaikų jau išmoksta rašyti, reikia jiems pradėti aiškinti apie privatumo internete svarbą – mokyti neteikti informacijos apie save ir savo šeimos narius (namų adreso, telefono, pavardės ir pan.). O elektroninėmis komunikacijos priemonėmis – elektroniniu paštu, pokalbių programomis ir kt. – kol kas derėtų neleisti naudotis.

Internetas ir 7-8 metų vaikai

Tokio amžiaus vaikai internete dažniausiai ieško žaidimų, tačiau sparčiai auga ir susidomėjimas elektroniniu bendravimu laiškais, pokalbių svetainėse. Tėvai turėtų surasti specialiai vaikams skirtas pokalbių svetaines be privačių pokalbių kambarių, kurias nuolat prižiūri administratoriai.

Asmeninės elektroninio pašto dėžutės vaikui sukurti dar nereikėtų – patartina leisti naudotis tik bendru šeimyniniu pašto adresu, prie kurio prieigą visą laiką turi ir tėvai.

Vaikas tampa vis savarankiškesnis, išmoksta daug ką daryti pats, todėl reikia aktyvesnės jo veiklos prie kompiuterio priežiūros. Nuo 7-8 metų amžiaus su vaiku jau reikėtų pradėti kalbėtis apie jo veiklą internete lygiai taip pat, kaip ir apie kitas gyvenimo sritis – mokyklą, draugus ir pan.

Reikia suprasti, kad tai lygiavertė vaiko privataus gyvenimo erdvė, kuria tėvai privalo domėtis ir rūpintis. Patartina sukurti naudojimosi internetu taisykles, kuriose būtų raštiškai apibūdinti pagrindiniai tėvų reikalavimai ir draudimai. Tokia susitarimo forma leistų vaikui pasijusti lygiam su suaugusiaisiais ir skatintų jausti didesnę atsakomybę bei sąžiningai laikytis nustatytų taisyklių.

Interneto pavojai…

Tėvai turėtų suprasti, kad vaikų saugumu reikia rūpintis ne tik tada, kai jie išeina į mokyklą ar žaidžia lauke su draugais, bet ir tada, kai jie sėdi prie kompiuterio. Dažniausia tėvams tokia situacija atrodo labai saugi – vaikas sėdi šiltai, pavalgęs, čia pat – savo kambaryje, jį galima bet kada pasikviesti. Tačiau vaikas, naršydamas internete, atsiduria vienas priešais viso pasaulio blogius ir pagundas. Tėvai pasakys – juk tie „pavojai“ tėra virtualūs. Realybė kitokia. Štai keletas pavyzdžių.

Lietuvoje 3 metų mergaitė (kai jos tėvai buvo kitame kambaryje) prisėdo prie kompiuterio ir vienoje didžiausių pasaulyje Ebay elektroninėje parduotuvėje užsisakė sau kelnes. Tėvai apie pirkinį sužinojo tik tada, kai gavo grasinimą sumokėti už prekę. Ebay laikosi griežtos politikos, ir užsisakius prekę, bet už ją nesumokėjus gresia rimtos sankcijos. Šeimai pavyko įrodyti, jog tai buvo padaryta netyčia.

Lietuvoje karininkas buvo apkaltintas pedofilija. Jo kompiuteryje rasta tūkstančiai nuogų vaikų nuotraukų. Jis jas siųsdavo kitam pedofilui į užsienį. Tyrimas parodė, jog šis karininkas internete apsimesdavo maža mergaite ir taip išviliodavo vaikus iš namų arba prisiprašydavo į svečius, kai tėvų nebūdavo namie. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurie vaikai buvo ir seksualiai išnaudojami.

Prancūzijoje 13 metų vaikas pasiėmė iš namų medžioklinį šautuvą su 24 šoviniais ir išėjo į mokyklą žudyti savo klasiokų ir mokytojų. Tėvai grįžę namo pamatė, kad nėra ginklo, paskambino policijai ir vaikas buvo sulaikytas pakeliui į mokyklą. Apie savo ketinimus jis buvo paskelbęs savo asmeniame „blog‘e“.

Lietuvoje „Emo“ judėjimo nariai viešai nepropaguoja savižudybės, bet kai kurie jų mano, kad teatrališkai numirti yra sektinas pavyzdys. Tai ir buvo padaryta pernai, kai nusižudė 15, 16 ir 17 metų merginos – jos nušoko nuo namo stogo ar viaduko.

…ir apsauga

Visų šių pavyzdžių galėjo ir nebūti, jeigu tėvai būtų žinoję, ką jų vaikai daro internete. Yra saugus ir patikimas būdas, kaip sužinoti, ką vaikai daro internete, kokios informacijos ieško. Kaip minėta, yra programų, kurios skirtos padėti tėvams tuo metu, kai jie negali būti šalia. Tokios programos vadinamos „interneto auklėmis“, „namų auklėmis“ (angl. Parental Control). Tokios programos filtruoja puslapius pagal jų turinį, frazes, žodį, riboja naudojimosi internetu laiką (bet ne naudojimosi kompiuteriu). Kiekvienam vaikui pagal amžiaus grupę galima sukurti atskirus apribojimus ir – kas svarbiausia – visa tai galima valdyti ir stebėti esant darbe, kai vaikas namie prie kompiuterio vienas. Tarkime, Jūsų vaikas ieško internete kokios nors informacijos, o Jūs esate darbe ir turite priėjimą prie interneto. Jūs tiesiog prisijungiate prie nuotolinio valdymo puslapio, suvedate slaptaždžį ir jau galite matyti, ką Jūsų vaikas veikia tuo metu, kokios informacijos ieško. Jei darbe neturite priėjimo prie interneto, galite pasinaudoti ataskaitų sistema, kai visą statistiką galima peržiūrėti grįžus namo po darbo.

Konsultavo Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos mokytoja, dirbanti Š. Suzuki metodu, edukologijos magistrė Rykantė Šimkūnaitė

„Mamos žurnalas“