Vienai po kitos kuriantis įvairioms naujoms mokykloms, kurios kiekviena puoselėja skirtingas filosofijas, tėvai turi vis daugiau pasirinkimo, kur leisti vaikus. Viena iš dažnai girdimų frazių pastaruoju metu – patirtinis ugdymas arba mokymasis per asmeninę patirtį. Apie šį mokymosi metodą plačiau pasakoja „Šiaurės licėjaus“ Kaune vadovė Lina Kilčiauskaitė. Ši mokykla, veiklą pradėjusi Vilniuje, skandinavišką patirtinio mokymo idėją nuo rugsėjo pirmosios praktiškai taikys ir Kaune.
„Nors patirtinis mokymasis skamba kaip naujiena, iš tiesų tai yra pati seniausia mokymosi metodika, kai žmonės bandė, darė, ir taip mokėsi naujų dalykų. Šį gebėjimą dar yra išsaugoję kūdikiai, vaikai, o augant jis prarandamas – dėl kūrybiškumo sumažėjimo, klaidų baimės. Tad patirtinio mokymo nereikia išrasti, jį reikia atgaivinti“, – sako Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovė Lina Kilčiauskaitė.
Kuo ši metodika skiriasi nuo įprastos?
Vis dėlto mokymo, paremto patyrimu, procesas yra sudėtingesnis, nes mokytojas turi pažinti mokinius, jų aplinką, įvertinti jų patirtį, pajėgumą, poreikius ir interesus, parinkti tinkamas užduotis. Mokytojas tampa vedliu, o mokomoji medžiaga tėra pagalbinė priemonė, padedanti mokiniams spręsti kylančias problemas.
Patirtinis mokymasis mokiniams yra įdomus, nes dažnai mokomasi neįprastoje aplinkoje – gamtoje, parke, mieste, aikštėje, muziejuje, kine, teatre, pašte, virtuvėje, meno dirbtuvėse, nevyriausybinės ar verslo organizacijose ir pan.
„Šiaurės licėjuje“ įsitikinome, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų. Svarbu tą patirtį nuolat papildyti naujomis žiniomis ir parodyti, kaip jas pritaikyti ir naudoti“, – teigia L. Kilčiauskaitė.
Patirtinio ugdymo privalumai:
- Taip mokytis tiesiog… Įdomiau! Galima patogiai atsisėsti klasėje ir skaičiuoti stačiakampio plotą, o galima tuo pačiu metodu mėginti apskaičiuoti mokyklos stadiono arba močiutės daržo plotą.
- „Visų pirma, patirtinis mokymasis leidžia mokinį aktyviai įtraukti į kūrybišką ir aktyvią veiklą bei atrasti atsakymus per savo asmeninę patirtį. Šios metodikos pagrindinis siekis – aktyvios, savarankiškos ir iniciatyvios asmenybės ugdymas. Patirtinio mokymosi metu mokytojas veikia kartu su mokiniu kaip lygiaverčiai partneriai ir drauge atlieka ilgalaikes užduotis. Toks mokymosi būdas šiuolaikiniams vaikams yra priimtinas ir tinkamas“, – teigia Kilčiauskaitė.
- Įgyta patirtis leidžia mokiniui savo patyrimą įvertinti – atsakyti į klausimą, ką šis naujas patyrimas jam reiškia ir kodėl jis bus svarbus ateityje. Patirtis savaime gali ir netapti mokymosi šaltiniu. „Kad tai vyktų, yra būtina sąlyga – patirtį reikia apmąstyti, analizuoti ir vertinti. Tai patyrimo refleksija, apmąstymas, kuris įvyksta tuomet, kai yra aiškiai įvardijama, kas buvo jaučiama, galvojama patyrimo metu. Be šios dalies patyrimas netenka prasmės“, – įsitikinusi L. Kilčiauskaitė.
- Kai suvokiama, kad mokinių patirtis ugdymo procese yra esminis mokymosi šaltinis, nelieka baimės ir nerimo, dėl to, kas nežinoma. Svarbu, kad mokinys suvoktų, kodėl mokosi vienų ar kitų dalykų bei kodėl tai bus svarbu žinoti ir mokėti pritaikyti ateityje.
- Mokymosi metu kylantys iššūkiai aiškiau atskleidžia mokinių mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatina moksleivius kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų bei ugdyti bendravimo įgūdžius. Susidurdamas su probleminėmis situacijomis ir įveikdamas jas mokinys kaupia gyvenimo problemų sprendimo patirtį.
