Jau po savaitės pasibaigus priverstinėms moksleivių pavasario atostogoms, tūkstančiai vaikų turėtų sugrįžti į mokyklas. Tiesa, dėl šalyje tvyrančio karantino, švietimo įstaigos jau dabar ruošiasi tęsti ugdymą nuotoliniu būdu. Kaip mokysis vaikai iš namų? Ir kokie iššūkiai laukia visų, sugrįžusių į virtualias klases?
Pasak Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo metodininko Mindaugo Malcevičiaus, nuotolinis mokymasis – įprasta praktika, kurią šiandien siūlo ne tik aukštosios, bet ir bendrojo ugdymo mokyklos. Pavyzdžiui, ši progimnazija jau beveik 10 metų teikia nuotolinio mokymo paslaugas į užsienį išvykusių lietuvių vaikams.
„Turime visą reikiamą techninę bazę, žmogiškuosius išteklius, parengtas programas, tvarkaraščius. Viskas buvo patvirtinta ne dabar, ekstremalioje situacijoje, o dar mokslo metų pradžioje. Žinoma, tos mokyklos, kurios niekada neturėjo tokios praktikos, šiandien yra priverstos suktis iš padėties per rekordiškai trumpą laiką. Natūralu, kad susiduriama su pačiais įvairiausiais sunkumais – kokias virtualaus mokymo(si) platformas naudoti, kiek laiko skirti tiesioginėms pamokoms, kaip paruošti, motyvuoti mokytojus. sąrašas – tęstinis“, – komentuoja švietimo ekspertas.
M.Malcevičiaus teigimu, dar iki paleidžiant ugdymo procesą nuotoliniu būdu, svarbu visai mokytojų komandai atlikti namų darbus. „Mokykla turi žinoti situaciją, kiek kiekvienoje klasėje yra vaikų, neturinčių kompiuterio, arba šeimų, kur vienu įrenginiu dalijasi keli mokyklinio amžiaus vaikai. O gal kompiuteris yra, bet interneto ryšio nėra arba jis labai prastas… Pavyzdžiui, mūsų mokykla vaikams, kurie neturi galimybės prisijungti prie tiesioginių pamokų, laikinai į namus išduos nešiojamus mokyklos įrenginius – planšetes, kompiuterius. Jeigu reikės, esame numatę galimybes pasirūpinti net interneto ryšiu. Situacija neeilinė, tad ir sprendimai turi būti greiti, efektyvūs“, – pasakoja M. Malcevičius.
Jo teigimu, nors techninis šeimos pasirengimas laukiančiai naujovei itin svarbus, ne paskutinėje vietoje turėtų būti ir socialinė kiekvienos šeimos situacija. „Nuo kovo 30 d. kai kurias mokytojo funkcijas, tokias kaip vaiko saugumo užtikrinimas, mokymosi motyvacija, dienos ritmo nustatymas, tam tikra prasme perima tėveliai. Todėl mokykla turėtų žinoti, ar nors vienas iš tėvų turi galimybę prisiimti šią atsakomybę. Juk, galbūt, kurio nors mokinio tėvai yra medikai, šiuo metu dirbantys pirmose fronto linijose.
Gavus tokią informaciją, būtina kalbėtis, gal kiti šeimos artimieji imtųsi atsakomybės už vaiko įvedimą į sistemą. Sudėtingesnėse situacijose reiktų galvoti ir apie tokį modelį, kada vaiką prižiūri paskirtas mokyklos socialinis pedagogas, kažkoks konkretus mokytojas. Sprendimai turėtų būti kompleksiniai, bent jau šiuo pereinamuoju laikotarpiu“, – pabrėžia švietimo ekspertas.
Trys įrankiai, kurių reikia nuotolinei pamokai
Ne vienerius metus šalies pedagogams seminarus apie skaitmeninių mokymo(si) priemonių naudojimą ugdyme vedantis M. Malcevičius išskiria svarbiausius įrankius, kurie būtini, organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu.
Pirmasis – virtualus konferencijų kambarys, kuris leidžia mokytojui ir mokiniams komunikuoti tarpusavyje. Grupinį virtualų vaizdo pokalbį sukurti galima naudojant tokias programėles kaip „Adobe Connect“, „Skype“, „Messenger“, „BigBlueButton“, „Zoom“ bei daugybe kitų. „Vienos programos yra mokamos, kitos nemokamos, tačiau su didesniais ar mažesniais apribojimais. Todėl mokyklos administracija, pasitarusi su mokytojais, turėtų priimti vieningą sprendimą, kurias iš jų patogiausia naudoti. Svarbiausias patarimas – nesiblaškyti ir visai mokyklai dirbti su vienu įrankiu“, – pataria M. Malcevičius.
Antrasis įrankis – skaitmeninė mokymo(si) aplinka, kuri suteikia prieigą naudotis skaitmeniniais vadovėliais, užduotimis bei metodine medžiaga, taip pat virtualioje aplinkoje sekti ir moksleivių pažangą. „Dirbant nuotoliniu būdu svarbu, kad visą teorinę ir praktinę mokymo(si) medžiagą mokiniai matytų savo įrenginių ekranuose, mokytojai galėtų pateikti mokiniams užduotis ir įvertinti jų ugdymosi pasiekimus, pažangą“, – teigia švietimo konsultantas.
Trečiasis nuotolinės pamokos dėmuo – susitarimas, kiek laiko truks pamoka bei pertraukos. „Tokį sprendimą turėtų priimti mokytojai, pasitarę su vadovybe, bei atsižvelgdami į moksleivių amžių. Jeigu gimnazistas gali ilgiau dirbti prie kompiuterio, tai pradinukui išlaikyti dėmesį šešias valandas gali būti sunku. Be to, mažai judant, daug laiko sėdint prie kompiuterio, kyla reali grėsmė pakenkti vaikų sveikatai. Tie dalykai turi būti aiškiai aptariami mokykloje“, – komentuoja M. Malcevičius.
Gerosios praktikos
Kaip pastebi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, renkantis skaitmenines aplinkas svarbu atsižvelgti į tas platformas, kurios leidžia kokybiškai perteikti bei įsisavinti ugdymo turinį, pritaikyti jį individualiai pagal kiekvieno gebėjimus.
Prieš dvejus metus Šiaulių miesto savivaldybė visoms savivaldybės mokykloms suteikė prieigą prie skaitmeninės mokymo(si) platformos „EDUKA klasė“. Ją šiandien taiko ir dalis Ukmergės bei Panevėžio rajono mokyklų. Šioje nuotolinio mokymo(si) aplinkoje ugdymo turinys yra pateiktas pagal mokomuosius dalykus ir yra skirtas 1–12 klasių mokiniams. Mokytojai bei mokiniai čia gali naudotis skaitmeniniais vadovėliais, metodine medžiaga, atlikti tiek testinio bei pusiau atviro tipo (vertina automatinė sistema), tiek ir atviro tipo užduotis (vertina mokytojas).
„Kai tik pristatėme šią iniciatyvą, daugiausiai buvo baiminamasi dėl to, ar mokiniai tikrai ja naudosis, o mokytojai gaus objektyvią informaciją iš mokinio. Tačiau pradėjus dirbti, baimių nebeliko, todėl šiam įtemptam metui esame pasiruošę“, – patirtimi dalijasi E. Minkuvienė.
Dvejus metus šią mokymosi sistemą naudojantis M. Malcevičius teigia, jog tokią platformą patogu naudoti tiek ir papildant įprastą darbą klasėje, tiek ir pilnai organizuojant mokymą nuotoliniu būdu. „Sukvietęs mokinius į virtualų konferencijų kambarį ir pasibendrinęs savo kompiuterio darbalaukio turinį su vaizdo konferencijos dalyviais, turiu visas sąlygas rodyti mokomąją medžiagą „EDUKA klasė“ aplinkoje. Vaikai, čia ir dabar reaguodami, gali man užduoti klausimus ir, kas labai svarbu, ir ko negalima padaryti su įprastu vadovėliu, aš turiu galimybę juos čia pat įvertinti, testuoti, kartu aptarti kiekvieno vaiko pažangą“, – pasakoja mokytojas metodininkas.
Nauji iššūkiai
Švietimo ekspertai neslepia – tiek pedagogams, tiek ir moksleiviams šis adaptacijos laikas bus intensyvus, jo metu neišvengsime klaidų. Visgi, šioje situacijoje galima įžvelgti ir pozityvių perspektyvų.
„Tikiu, kad kolegos yra kūrybingi žmonės, kurie geba išsisukti iš pačių įvairiausių situacijų. Kartu suprantu – dalis mokytojų bijo žengti į jiems mažai pažįstamą skaitmeninį pasaulį. Ypač neramu tiems, kurie rečiau naudojasi kompiuteriu. Atsistoti prieš 30-ies vaikų auditoriją, kai pats jautiesi netvirtai, yra tikrai nemenkas iššūkis, – M. Malcevičius. – Visgi norėčiau kolegas nuraminti – skaitmeninis pasaulis baugina tik tol, kol jį prisijaukini. Ir prisijaukinti greičiausiai pavyksta nebijant klysti. Nepamirškite – šioje situacijoje kurį laiką mokysimės visi, tiek jūs patys, tiek jūsų mokiniai, tiek jų tėveliai. Svarbu, kad ir mokyklų vadovai, ir mokytojai, kurie jau yra įvaldę nuotolinio mokymo metodiką bei sistemą, tarpusavyje keistųsi informacija, padėtų tiems, kurie dar tik mokosi.“
Švietimo ekspertas teigia, kad šis naujas etapas atneš pozityvių patirčių ir mokiniams: „Įprasta manyti, kad vaikai, jaunuoliai šiandien yra geriau įvaldę įvairias kompiuterines technologijas, nei juos mokantys mokytojai. Gal ir taip, jeigu kalbama apie socialinius tinklus, kompiuterinius žaidimus… Bet akademinis bendravimas virtualioje erdvėje jiems yra nauja patirtis, kuri, tikiu bus vertinga ateityje – studijuojant aukštosiose mokyklose, dirbant globaliame pasaulyje“.
M.Malcevičius įsitikinęs – pasibaigus koronaviruso epidemijai, į pasikeitusias mokyklas visi mes sugrįšime įgiję naujų kompetencijų, patirčių. „Pastaruoju metu labai madinga buvo kalbėti apie mokyklą „be sienų“, tačiau iki paslaptingojo viruso krizės dar nebuvo aišku, ar tai išėjimas per karščius į lauką, o gal pamoka muziejuje, parke? Dabartinė situacija leis į(si)vertinti, kaip mes iš tikrųjų gebame dirbti. Tikiu, kad ne tik įveiksime viruso baimę, bet ir baimę išeiti iš klasės, iš savo įprastos komforto zonos“, – reziumuoja pedagogas.
5 patarimai mokykloms, ką būtina pasiruošti prieš pradedant organizuoti pamokas nuotoliniu būdu:
-
- Išsiaiškinti poreikį, kiek vaikų neturi namuose būtinos technologinės įrangos;
- Aptarti su tėvais, ar jie turės galimybes likti namuose, prižiūrėti vaikus karantino laikotarpiu;
- Pasirinkti programą, kuri leidžia komunikuoti tarpusavyje;
- Pasirinkti skaitmeninę turinio sistemą, suteikiančią prieigą naudotis skaitmeniniais vadovėliais, užduotimis bei kt. metodine medžiaga;
- Susitarti dėl pamokų bei pertraukų trukmės, darbo krūvio.
