Prasidėjus mokslo metams, tėvams kyla nemažai nerimo ir klausimų dėl vaikų būrelių. „Tėvų linijoje“ konsultuojančių psichologų dažniausiai teiraujamasi, kaip parinkti vaikui tinkamą būrelį, kaip elgtis, jeigu nori jį mesti, arba vieną užsiėmimą keisti kitu, tada vėl nauju, kiek skirtingų veiklų mokinys gali „pavežti“?
Būrelyje – svarbu patirti sėkmę
„Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė pastebi, kad aktyvus, žingeidus ir iniciatyvus vaikas gali gerai jaustis kiekvieną dieną lankydamas būrelius, o kitam – tai taps kančia, jausis įsitempęs, pervargęs, todėl nepajus sėkmės džiaugsmo ir nepasitikės savimi.
„Svarbu, kad popamokinė veikla atitiktų vaiko poreikius ir pomėgius, kurie gali nesutapti su tėvų norais ar lūkesčiais. Treniruotės ar meniniai užsiėmimai neturėtų tapti tik juodu darbu – vaikui būtina patirti sėkmę, jaustis, kad gali atlikti užduotis. Tai padeda pasitikėti savo jėgomis, skatina siekti geresnių rezultatų, mokytis naujų dalykų“, – pabrėžia psichologė, konsultuojanti Paramos vaikams centre, kuriame įgyvendinus prekybos tinklo „Maxima“ finansuojamą projektą „Visi mokomės būti tėvais“ organizuojama kelis kartus daugiau nei iki šiol mokymų tėvams.
Reikėtų pasikalbėti ir suprasti, kodėl vaikas nori lankyti būrelį
Suprasti, ar vaikui tinka būrelis, kaip jaučiasi jį lankydamas ir kada reikėtų nutraukti užsiėmimus, padeda keli klausimai, kuriuos tėvai turėtų aptarti su savo atžala.
Prieš užrašant vaiką į būrelį, tėvams reikėtų išsiaiškinti ir suprasti, kodėl sūnus ar dukra nori jį lankyti. Tai gali turėti įtakos, kiek ilgai ta veikla vaikui patiks. „Dažnai vaikai išreiškia norą lankyti vieną ar kitą būrelį, tik todėl, kad ten jau eina draugai. Pasiteiravus: „Kaip manai, ar lankysi būrelį, jeigu tavo draugas negalės eiti kartu?“, tiek vaikui, tiek tėvams gali būti lengviau susivokti“, – sako J.Baltuškienė.
Kai vaikas renkasi veiklą, nes jam patinka būrelio vadovas, arba girdėjo, kad ten labai linksma, galima dūkti, susirasti naujų draugų ar organizuojamos išvykos, labai svarbu atskleisti ir kitą pusę – kad būrelyje reikės ir padirbėti, mokytis, elgtis pagal taisykles, siekti rezultatų.
Taip pat reikėtų paklausti: „Kaip jausiesi, jeigu visą treniruotę negalėsi spardyti kamuolio?“ arba „Kaip manai, galėsi pasibaigus pamokoms, dar sėsti mokytis groti?“.
Jeigu vaikas nepakeičia nuomonės, pasak psichologės, derėtų leisti išbandyti naują veiklą, nepaisant to, kad tėvų nuomone, būrelis jam netinka arba tai jau ne pirmas ir ne antras naujas užsiėmimas.
Normalu vieną veiklą keisti kita
„Normalu, kad tiek pradinukai, tiek vyresni, nori keisti būrelius – vieno atsisakyti, kitą pradėti lankyti. Tik pabandęs veiklą, vaikas gali suprasti, patinka ar ne. Normalu ir persigalvoti, net jeigu būrelis kelis metus patiko. Tėvai neturėtų versti, spausti ar liepti tęsti veiklą. Tai tik atitolina vaikus nuo tėvų, griaunamas santykis”, – atkreipia dėmesį „Tėvų linijos“ vadovė.
Užuot demonstravus savo valdžią ir galią, reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nebenori lankyti būrelio. Gali būti, kad susipyko su draugais, buvo sunkesnė treniruotė ar nepavyko greitai išmokti kūrinio. „Tokiais atvejais pakanka paaiškinti, kad užsiimant bet kokia veikla būna laikotarpių, kai kažkas nepasiseka ir reikia laiko įveikti iškilusį sunkumą ar iššūkį. Galima sutarti laiką iki kada dar vaikas lankys būrelį ir jeigu niekas nepasikeis, tada galės jo atsisakyti.
Tačiau labai svarbu klausti, kaip vaikas jaučiasi. Galbūt jis tik dirba ir nejaučia jokio malonumo, treneris pernelyg spaudžia ar peržengia ribas, nesistengia užmegzti kontakto, galbūt patiria patyčias iš kitų vaikų ir suaugusieji to nesustabdo. Tokiu atveju nereikia kentėti ir laukti, kol situacija pasikeis“, – pataria J.Baltuškienė.
Svarbu, kad būrelis netaptų etatiniu darbu ir pareiga, kuri atliekama, stengiantis nenuvilti tėvų. Tuomet vaikai praranda motyvaciją, kaskart eidami į užsiėmimą, patiria stresą, ir dažniausiai baigę mokyklą daugiau niekada negrįžta prie tos veiklos. Popamokinė veikla turėtų skatinti norą tyrinėti pasaulį ir teikti malonumą.
Susiję straipsniai
