Parinkti būsimam pirmokui mokyklą – nelengvas darbas tėveliams. Kiekvienai šeimai galioja skirtingi pasirinkimo argumentai: vieniems svarbu, kad mokykla būtų arti namų, kiti domisi mokyklos reitingu, tretiems rūpi, ar renovuotas pastatas.
Geriausia, kai mokykloje viskas tobula – stovi gražioje vietoje, prie pat namų, nauja ir erdvi, joje dirba jaunatviški mokytojai (kurie iškart tampa geriausiais vaiko draugais), mokyklos bazė turtinga, daug inovatyvių priemonių, išmaniųjų lentų, o baigusieji vaikai tiesiog užprogramuoti sėkmingoms karjeroms.
Deja, tobulos mokyklos kol kas dar nėra, bet artėjančių prie čia aprašyto idealo – jau galima rasti. Viena tokių mokyklų – gerą vardą turintis Šiaurės licėjus. Apie Vilniuje esantį Šiaurės licėjų tikrai girdėjote. Laikas susipažinti ir su Šiaurės licėjumi, esančiu Kaune.
Kodėl Šiaurės?
Dažniausias tėveliams kylantis klausimas – kodėl tai Šiaurės licėjus? Šioje ugdymo įstaigoje taikomi atrinkti ir jau patikrinti sėkmingi Šiaurės šalių mokymo sistemų principai, adaptuoti mūsų vaikams. Tikriausiai esate girdėję apie pažangią Suomijos ugdymo sistemą? Manoma, kad suomiai sukūrė tikrą mokymo ir lavinimo stebuklą, kur mokytojai gerbiami, vaikai mylimi, o mokslas yra be galo įdomus. Skandinaviškos patirtys rodo, kad vaikai mokykloje gali būti motyvuoti ir mėgautis ugdymo procesu. Šiaurės švietimo sistemų centre – visapusiškai gera vaiko savijauta, individualus tobulėjimas bei kompetencijos, padedančios prisitaikyti nuolat kintančiame pasaulyje: kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas.
Kad tai tiesa, gali įsitikinti ir Kauno pradinukai. Šiaurės licėjus įkurtas 2015 metais, patirtis jau nemaža – 4 metai. Šiuo metu Kauno Šiaurės licėjuje vyksta priėmimas į 0–2 pradinio ugdymo klases – laukiami šešiamečiai „paruošiamukai“, pirmokai ir antrokai. Vilniuje tuo tarpu Šiaurės licėjuje jau priimami ir penktokai bei šeštokai – mokykla auga ir neapsiriboja pradiniu ugdymu.
Kad pasakojimas apie mokyklą nebūtų tik tušti žodžiai, kiekvienai naujai prisijungiančiai šeimai sudaroma galimybė „pasimatuoti mokyklą“.
Būsimieji mokinukai gali praleisti laiką ugdymo veiklose, o tėveliai tuo metu pabendrauti su mokytojais, ugdymo vadovais.
„Leisdami vaiką į mokyklą turime aiškius lūkesčius – išmoks skaityti, rašyti, skaičiuoti. To, kad vaikams bus išdėstyta bendroji ugdymo programa, net nesvarstome – tai savaime aišku. Tačiau ar susimąstome, kaip ta informacija nuguls mūsų mažųjų galvelėse, ir kas greta to? Ar bendrosios ugdymo programos pakanka? Tikrai ne“, – sako Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Kaune Rūta Kuodienė. Jos paprašėme plačiau papasakoti apie mokyklą.
Visos dienos ugdymas – tėvų svajonė
Šiaurės licėjus vaikams (o iš tikrųjų – visai šeimai) siūlo visos dienos ugdymą. Kodėl sakome „visai šeimai“? Dauguma tėvelių sutiks – kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, kelerius metus tęsiasi šeimai sudėtingas periodas, kurio net nesulyginsi su darželio lankymu. Darželyje vaikas visą dieną užimtas ir saugus, jo veiklos keičiasi – tai mokosi, tai ilsisi, tai žaidžia, tai sportuoja. Tėvai nesirūpina „logistika“ – vaiko vežiojimu po būrelius, parvežimu namo pietauti ar pan. Reikia tik ryte vaiką nuvesti, o vakare parvesti iš darželio, visi šeimos nariai susirenka kaip lygiaverčiai – po prasmingos darbo dienos.
Visų tėvų svajonė – saugus, prasmingai užimtas, bet nepervargęs pradinukas. Tai ir suteikia visos dienos ugdymas – tai visus dalykus: ugdymą, poilsį, būrelius ir papildomas veiklas, – apjungiantis modelis. Mokykloje sudaroma galimybė atlikti savarankiškas užduotis, papildomai tobulinti silpnąsias ar kaip tik stipriąsias savo puses, o esant poreikiui – pasikonsultuoti su mokytoju. Darbą keičia smagus atokvėpis – vaikai gali pažaisti lauke su draugais, lankyti mėgstamus būrelius.
„Toks modelis ne tik sutaupo laiko tėvams, kurį jie turėtų skirti vaikų vežiojimui po būrelius, bet ir užtikrina vaiko dienos ritmą, sveiką ir reguliarų maitinimą, vaikui taip svarbų laiką lauke. Be to, vakare nebereikia skirti papildomo laiko pasiruošimui kitai dienai atliekant namų darbus ar kitas užduotis, taigi tėvai gali visą likusį laiką skirti maloniai ir kokybiškai veiklai su vaikais: pokalbiams, žaidimams“, – pasakoja Šiaurės licėjaus Kaune vadovė Rūta Kuodienė.
Turime sutikti, kad pradinukai mūsų laikais nėra tokie emancipuoti, kokie buvo septynmečiai prieš 30–40 metų, kai po pamokų vieni eidavo namo ir laukdavo tėvų. Tėvams pats svarbiausias dalykas pradinėse klasėse lieka vaiko saugumas, užimtumas, sveikata, emocinis komfortas – o tai puikiai išpildo visos dienos mokykla.
Ką vaikai veikia visos dienos mokykloje:
- Nuo 8.30 iki 16.00 mokykloje vyksta integruotos ugdomosios veiklos (o pati mokykla veikia nuo 7:30 iki 18:30, taigi vaikais pasirūpinama visą dieną).
- Skambučių mokykloje nėra, todėl mokytojas pats sprendžia, kiek kuriai veiklai ar užduočiai skirti laiko, kada mokiniams pailsėti. Taip pavyksta optimaliai paskirstyti krūvį pagal mokinių savijautą ir poreikius konkrečiu metu.
- Ugdomosios veiklos – tai integruotas turinys, apimantis pagal Bendrąją pradinio ugdymo programą privalomus mokomuosius dalykus (matematiką, lietuvių kalbą, pasaulio pažinimą ir kt.) bei kitų svarbių kompetencijų, emocinio intelekto ugdymą, skaitytojų klubą, robotiką ir (arba) programavimą, įdomiąsias valandėles ir saviugdą.
- Klasėje organizuojami saviugdos užsiėmimai skirti individualiam vaiko tobulėjimui. Mokiniams nereikia atlikti užduočių namie, jie visada gali pasikonsultuoti su mokytojais.
- 00–18.30 organizuojamas papildomas mokinio ugdymasis darbas, jei neplanuojate jo leisti į būrelius už mokyklos ribų, galite įsitraukti į Šiaurės licėjaus pedagogų bei mokyklos partnerių organizuojamas veiklas: mokslinę laboratoriją, šachmatus, karatė, šokius ir pan.
Integruotas mokymasis – daug įdomiau, be to, vaikai gali daugiau įsigilinti
Šiaurės licėjaus kasdienybė – integruotas mokymasis, kai pasirinkus mokymo temą, ji analizuojama pasitelkus įvairius mokomuosius dalykus (matematiką, gamtos pažinimą, lietuvių kalbą ir t.t.). Tada galima temas išnagrinėti kur kas giliau, jas susieti su kasdienėmis ir gyvenimiškomis situacijomis. Tarkime, jei savaitė skirta sveikai gyvensenai, apie tai su vaikais kalbama per visus užsiėmimus: susipažįstama su tos temos žodynu anglų kalba, muzikos užsiėmimo metu atliekami ir analizuojami kūriniai apie tai. Skaitomi tekstai apie daržoves, sveikų patiekalų receptus, į mokyklą kviečiami gydytojai, sportininkai, patys vaikai aktyviai sportuoja, skaičiuoja ne paprastus skaičius, o, pavyzdžiui, kalorijas ir pan. Tai padeda mokiniams į vieną temą įsigilinti įvairiapusiškai.
„Turėdami ugdymui visą dieną, galime skirtingas veiklas apjungti, derinti tarpusavyje ir vaikams viską pateikti priimtinesniu būdu. Niekada visos dienos nepraleidžiame vienoje patalpoje, ugdomąsias veiklas išskirstome visoje mokykloje ir ne tik. Jei kalbame apie medžius – einame į mišką, parką; kalbame apie maistą – einame į virtuvę, parduotuvę, fabriką ir pan.; kalbame apie kelio ženklus – einame prie gatvės, per perėjas, stebime tikrus automobilius, šviesoforus, važiuojame viešuoju transportu ir t.t. Jei tik galime rinktis: ar galime su šia tema susipažinti tik vadovėlyje, stebint filmukus ir pan., ar galime temą pateikti per patyrimą, visuomet renkamės patyriminį ugdymo kelią. Net liaudies išmintis byloja: geriau kartą pamatyti nei dešimt kartų išgirsti. O mano mėgstamiausia citata: papasakok man – ir aš pamiršiu, parodyk man – ir aš prisiminsiu, įtrauk mane – ir aš suprasiu. Kuo įdomesnis, įvairesnis, labiau paties vaiko patyrimu grįstas yra ugdymo procesas, tuo mažiau mokiniai pavargsta ir tuo daugiau žinių įsisavina, kartu išmoksta ir gyvenimiškų, praktiškų dalykų“, – pastebi Rūta Kuodienė.
Tolygus vaikų krūvio paskirstymas
Organizuojant visos dienos ugdymą, krūvis vaikams kiekvieną dieną paskirstomas tolygiai, kad vienomis dienomis nesusidėtų visi būreliai ir vaikai nepervargtų, o kitomis – nenuobodžiautų.
„Turėdami visą dieną, galime daugiau laiko skirti gilindamiesi į naują informaciją bei temą ne tik formalaus ugdymo metu ir atsižvelgti į vaikų savijautą bei būseną: veiklas galima organizuoti ne 45 minučių intervalu, o pagal mokinių dėmesingumą ir susikaupimą. Pertraukos taip gali būti skirtingos trukmės, tai padeda užtikrinti kokybišką ugdymo procesą ir žinių įsisavinimą,“ – teigia Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Kaune.
Daug dėmesio skiriama vaikų judrumui: net ir vykdant formalias veiklas dažnai vaikai keliauja į lauką: stebi, tyrinėja gamtą, mokosi iš artimiausios aplinkos. Tokiu būdu ugdymas tampa įdomesnis, įvairiapusiškesnis. Po formaliųjų veiklų vaikai kasdien keliauja į lauką, kuriame praleidžia mažiausiai valandą.
Popietinės veiklos organizuojamos derinant aktyvesnius fizinius būrelius su ramesniais, protiniais užsiėmimais, kad vaikai nepervargtų, o nuolat kintančios veiklos išlaikytų jų susidomėjimą. Pavyzdžiui, po karatė ar šokių užsiėmimų kiekvieną dieną vaikai renkasi į skaitytojų klubą, kur skaito pasirinktas knygeles, jas aptaria, rekomenduoja vieni kitiems.
Namų darbai – tėvams ar vaikams?
Greta pamokų ir būrelių, vertėtų išskirti saviugdos svarbą visos dienos mokyklos fone. Saviugdos esmė – ne paprasta standartinių namų darbų ruoša, o diferencijuotos veiklos ir užduotys kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į jo mokymosi stilių, žinių lygį, net būdo savybes. Kiekvienas mokinys saviugdos metu tobulina tai, kas tą dieną jam buvo sunkiausia, nepasisekė ar dar reikalauja papildomo darbo, o gal kaip tik šios dienos temą įveikė puikiai ir gali dar pagilinti savo žinias. Mokinys visas užduotis atlieka pats, tačiau šalia visada yra pedagogas, kuris, esant poreikiui, pakonsultuos ir paaiškins. Tokiu būdu ši atsakomybė nėra perkeliama tėvams ir iš vaikų nereikalaujama užduočių atlikti namuose.
VšĮ „Šiaurės licėjus“ buvo įsteigtas 2015 metais ir yra įmonių grupės „AL holdingas“ dalis. Mokykla vadovaujasi Lietuvos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo bendrosiomis nuostatomis, tačiau ugdymo metodus renkasi remdamasi gerąja skandinaviškų, tarp jų ir Suomijos, mokyklų patirtimi: čia itin svarbus individualios pažangos vertinimas, patyrimais grįstas mokymas, integruotas teminis mokymasis, bendradarbiavimo įgūdžių ir emocinio intelekto stiprinimas.
