Artėjantys vaiko priešmokyklinio ugdymo metai, tėvams dažnai kelia daugybę klausimų. Ar šiuos metus likti darželyje, o gal jau keliauti į mokyklą? Pradėti penkerių ar šešerių? Ar būsimas priešmokyklinukas jau turi pažinti raides bei skaičius? Šiame etape svarbu suvokti, jog būtent tam ir skirti priešmokyklinio ugdymo metai – sklandžiai ir be streso padėti vaikui pasiruošti mokyklai. Kaip rasti atsakymus į visus šiuos klausimus Jums pataria Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo pedagogės Evelina Milerienė ir Diana Meškelevičienė.
Priešmokyklinių metų tikslas
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje išskiriamas ugdymo siekis – kiekvienam vaikui ugdytis sveikatos, socialinę, pažinimo, komunikavimo kompetencijas. Nors skaityti ir rašyti išmokti vaikas neprivalo, tačiau labai svarbu ugdyti įgūdžius, kurie padėtų susidomėti skaitymu, rašyti ir kurti, klausytis ir klausti, formuoti matematikos ir gamtos mokslų suvokimą ir tapti sėkmingais mokinukais ateityje. „5-6 metai yra tas periodas, kai vaikai mokosi būti kuo savarankiškesni, aiškiai ir teisingai išreikšti save bei savo nuomonę. Vaikai yra pilni energijos ir noro išbandyti viską kas nauja, tyrinėti ir sužinoti, todėl labai svarbu išnaudoti tai kryptingai ir padėti vaikams atrasti, pamilti mokslą.
Mokydama vaikus ir bendraudama su jų tėveliais pastebiu, kad skaitymo ir rašymo kompetencijos yra aiškiausiai išreikštos, bet greta labai svarbu skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą, gebėjimą išreikšti ir pateikti savo idėjas. Mokymosi ir pažinimo įgūdžiai vystosi kai vaikai išmoksta kompleksiškai mąstyti, priimti sprendimus ir spręsti problemas. Priešmokyklinėje klasėje vaikai tyrinėja, užduoda klausimus, kuria taip tobulindami savo mąstymo įgūdžius, ugdosi mokėjimo mokytis kompetenciją“, – teigia E. Milerienė.
Taip pat, šiuo periodu itin svarbus socio-emocinis ugdymas. Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina pastebi, jog tokio amžiaus vaikai dar turi mažai išankstinių nuostatų, o mokykla gali padėti skiepydama toleranciją, pagarbą, asmeninį atsakingumą. „Pasitaiko atveju, kai į mokyklą ateina vaikai, kurie daug žino, skaito, rašo, puikiai skaičiuoja, tačiau sunkiai randa kalbą su kitais, patiria emocinių sunkumų. Todėl priešmokykliniais metais reikėtų daug dėmesio skirti socialiniams įgūdžiams – bendravimui su įvairaus amžiaus vaikais, pasitikėjimui suaugusiais, gebėjimu dirbti komandoje, susitarti. Čia svarbi – emocinė branda – gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stiprinant socialinių įgūdžių formavimą, Šiaurės Licėjuje, priešmokyklinukai daug laiko praleidžia patirtinėse veiklose, keliaudami, priimdami svečius, taip laviname empatiją, mąstymą, tobuliname bendrąsias bei komunikavimo kompetencijas“,- pataria D. Meškelevičienė.
Žaidimas ir žaismingumas yra labai svarbūs siekiant vaikus sudominti, padėti jiems ugdytis mokėjimo mokytis bei kitas kompetencijas. „Ugdymo procese kas dieną derinu savo, kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogo organizuotą, kryptingą ugdomąją ir spontanišką vaiko veiklą. Kartais vaikai supranta daugiau nei mes manome, todėl kiekvieną temą su savo priešmokyklinukais pradedame tik pirma išsiaiškinę ką jau mokiniai žino ir ką nori sužinoti. Mokymasis yra ryšių tarp įvairių žinių formų užmezgimas, todėl svarbu pradėti treniruotis. Aš dažnai savo mokinių klausių: „O ar norite sužinoti, kodėl taip vyksta?“ ir sužadinus jų smalsumą ne tik pasakoju, bet ir parodau, leidžiu išbandyti, patirti. Kiekvieną dieną vaikai patys tyrinėja, kuria, ieško atsakymų gilindamiesi į savaitės temą. Kiekvieną penktadienį atsakymų kartu ieškome aktyviose, savaitės temą apibendrinančiose patirtinėse veiklose, pavyzdžiui, keliaudami po muziejus, pelkynus ar mokykloje susikurdami stovyklą, įsirengdami palapinę, ar gamindami „Draugystės“ salotas“, – pasakoja priešmokyklinio ugdymo pedagogė.
Pasirengimas mokyklai
Pedagogė Diana Meškelevičienė pabrėžia, jog priešmokyklinis ugdymas yra daugiau nei ugdymo programoje apibrėžtų pasiekimų realizavimas.
Aplinkos pasikeitimas iš darželio į mokyklą taip pat svarbus faktorius priešmokyklinuko gyvenime. Čia vaiko laukia ne vienas naujas etapas ruošiantis pirmai klasei: būti savarankišku (apsirengti, susitvarkyti tualete, pavalgyti); susikurti santykius, tai reiškia susirasti draugų (ne būtinai tik bendraamžių); susiorientuoti mokyklos patalpose (valgymas valgykloje, šoki ar muzikos klasė, sporto salė). Taip pat, labai svarbi dedamoji – išmokti mokytis (adaptuotis mokykloje, mokytis komandoje, paprašyti pagalbos kai neaišku). „Pasirinkus mokyklą priešmokykliniame amžiuje ruošiami drąsesni pirmokai. Jiems pradedant pirmą klasę jau būna aiškūs mokyklos susitarimai, mokymosi principai, patalpų išdėstymas, žinomi draugai, aplinka, mokytojai“, – pastebi Šiaurės licėjaus mokytoja.
„Stebiu rugsėjį naujai susirinkusius vaikus, bandančius tapti draugiška klase, priešmokyklinukų adaptacijos periodą, papildytą naujomis sąvokomis, naujais susitarimais, naujais reikalavimais, nauja informacija ir taip džiaugiuosi, kad mes, priešmokyklinukai, neskubėdami kartu galime išgyventi tapimą mokiniais su pasakomis, ilgais apsikabinimais, išdykusia veikla nutolinančia nuo pasiilgtų artimųjų ir ištisas savaites skirti grupės formavimui. Vėliau pirmoje klasėje vaikams prireiks tik „įsivažiuoti“ po atostogų, bet mokykla, aplinka, papildantys dalykų mokytojai nebus naujiena, daugiau laiko liks mokslo pažinimui ir kompetencijų tobulinimui“, – pasakoja Evelina Milerienė.
Kada pradėti – penkerių ar šešerių?
Tėvams, besirenkantiems kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, jog vaikai namuose dažnai gali būti ir elgtis skirtingai nei darželyje ar kitose viešose vietose. Taigi, nors tėvai visapusiškai pažįsta vaiką, svarbu iš anksto atkreipti dėmesį kaip jis apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis. “Gali būti, jog pats drąsiausias ir aktyviausias mažylis namuose, vos atvykęs į svečius sustingsta, nenoriai bendrauja su bendraamžiais ir mezga naujas pažintis. Arba atvirkščiai – būdamas su šeima įvairiose situacijose vaikas gali būti nedrąsus, pavyzdžiui užduotis savarankiškai išsirinkti ir nusipirkti ledų greta stovint mamai gali tapti neįmanoma, o darželyje aktyviai dalyvauja veiklose, viešai deklamuoja eilėraščius draugams. Todėl nereikia bijoti pakeisti aplinkos, gal kaip tik nauja aplinka ir patyrę pedagogai sudarys sąlygas skleistis visai kitoms vaiko charakterio savybėms, pomėgiams, vertybėms nei pastebime namuose.” – pastebi priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė.
Diana Meškelevičienė pastebi, jog nors ankstyvas ugdymas moko gyventi bendruomenėje, labai svarbu, kad vaikas būtų tam pasirengęs. Vaiko pasirengimą galima vertinti stebint jo elgesį:
- Ar smalsus, klausinėja, nori sužinoti?
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt - Ar noriai imasi jam paskirtų darbų?
- Ar susitvarko darbo, valgio, žaidimo vietą?
- Ar savarankiškas tualete, ar pats apsirengia, nusirengia?
- Ar dirba susitelkęs, ar siekia pradėtą darbą baigti iki galo?
Išbandykite priešmokyklinuko kėdę
Dažnai tėveliams vaiko brandą padeda stebėti bei atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas. Juose vaikas pakeičia aplinką, bendrauja su kitais pedagogais bei kita vaikų grupe. Taip pat, labai geras būdas “pasimatuoti” priešmokyklinuko kėdę vasarą – edukacinės dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir atlieka įvairias užduotis. “ Mes Šiaurės licėjuje visad kviečiame būsimus mokinius pasimatuoti mokyklą, nesvarbu ar tai būtų pirmokas, ar priešmokyklinukas. Vaikai susipažįsta ir dalyvauja veiklose su skirtingais mokytojais, pakeičia kelias skirtingas mokymosi erdves, išbando įvairias užduotis ir gali parodyti savo brandumą, atskleisti įvairias savo puses. Po to visą dieną aptariame su tėvais, jie būna išgirdę vaiko įspūdžius, mokytojai išsako savo grįžtamąjį ryšį ir taip galima susidaryti tikrai informuotą nuomonę bei lengviau priimti sprendimą.” – patartimi dalinasi priešmokyklinio ugdymo mokytoja.
Susiję straipsniai
