Daugelis iš mūsų, ir ne sykį, esame patyrę, ką reiškia būti naujoku. Šiame vaidmenyje visus, o ypač vaikus, lydi ir smalsumas, ir nerimas, ir tikrai nemažai adrenalino. Sakoma, kad nedidelis stresas lavina kognityvines funkcijas bei skatina kūrybiškumą. Visgi užsitęsusi įtampa nekuria teigiamų patirčių, ypač mažiesiems. Kaip jiems padėti greičiau adaptuotis prie naujų iššūkių ir pokyčių, kurie juos užklups vos po kelių mėnesių? Praktiniais patarimais dalijasi švietimo ir edukologijos ekspertai.
Pasak vaikų ir paauglių psichologės, edukologės Astos Blandės, kiekvieno žmogaus prigimtis, kaip ir savijauta būnant naujoku, yra skirtinga.
„Viename polyje sutinkamos pastovesnės, tačiau dažnai – ir atsargesnės, drovesnės asmenybės. Jie į santykius keliauja lėtai, bet užtikrintai, nuosekliai susipažįsta su aplinka ir joje nori likti, net jei ji ir nėra itin palanki. Jų kodas – geriau ten, kur pažįstama. Tokiems vaikams ir suaugusiesiems visuomet reikės paramos, pokalbių apie galimas situacijas ir jų sprendimo kelius, pagalbos iškraunant emocinius patyrimus ir sėkmių užtvirtinimo“, – sako psichologė.
Kiti, priešingai, nemėgsta rutinos, pavargsta nuo jos, todėl naujienos bei nuotykiai jiems kelia entuziazmą. „Tikrai sutiksime ir vaikų, ir suaugusiųjų, kuriems pokyčiai atneša nemažą kiekį adrenalino, smalsumo bei noro patirti kaitą. Tokie žmonės greičiau ir paprasčiau adaptuojasi, nes turi stipresnius streso įveikos įgūdžius, labiau bendrauja ir kaipmat įsilieja į kolektyvą“, – pastebi pašnekovė.
Tiesa, yra ir tų, kurie pasižymi ir intravertams, ir ekstravertams būdingu savybių rinkiniu. „Pavyzdžiui, vieni vaikai turi ir šiek tiek drąsos, ir vidinio nerimo. Jie tarsi nori naujų patirčių, tačiau kartu yra ir gan jautrūs nesėkmėms. Tokiems vaikams labai svarbu padėti pažinti naujas patirtis ir kuo tvirčiau kartu su jomis keliauti“, – papildo A. Blandė.
5 būdai, kurie palengvins naujoko adaptaciją
Sėkmingai mokiniui adaptuotis naujoje mokykloje turėtų padėti ir suaugusieji, visų pirma, mokytojai ir tėvai, sako pedagogė ir VšĮ „Šiaurės licėjus“ vadovė Kristina Klingaitė-Šileikienė.
„Neturėtų stebinti, jei vaikas žengdamas pro naujos mokyklos slenkstį jaučiasi nedrąsiai, jaučia įtampą ar nerimą, nepaleidžia jį palydinčių tėvų rankos, tokia reakcija galima, bet svarbu jos nedramatizuoti. Kiekvieną diena pasikalbėkime su savo vaiku, stenkimės išgirsti, ką jis sako, kaip jaučiasi, kas jį trikdo, paklauskime, kas džiugina. Kuo supratingesni, jautresni būsime, tuo labiau galėsime vaiką padrąsinti ir padėsime sėkmingai įsilieti į naujos klasės, mokyklos bendruomenę bei ten jaustis gerai. Vaikui adaptuotis padeda ir profesionalūs mokytojai, suprantantys, kad kiekvieno naujoko įsiliejimas į klasės gyvenimą yra unikalus, tad stengiasi kiekvienam padėti individualiai“, – teigia pedagogė.
Kiek sklandi naujoko patirtis lemia vaiko savijautą, rezultatus? „Produktyviausiai mokomės, kai esame laimingi ir patiriame sėkmę, o tam reikia ir geros savijautos, ir saugumo jausmo bei palaikymo atmosferos. Puiku, jei adaptacija vyksta greitai, bet nieko baisaus jei ji bus ir lėtesnė, svarbu, kad vaikas ją įveiktų sėkmingai. Tad, kuo ji sėkmingesnė, tuo geriau vaikas įsitraukia į ugdymo procesą“, – atsako K. Šileikienė.
Kartu su psichologe A. Blande ji pateikia gaires, kurios paskatins sklandesnę naujokų adaptaciją.
1. Į pagalbą – žaidimai ir literatūra
„Simuliaciniai vaidmenų žaidimai – puikus įvadas į pokytį. Jie leidžia stebėti savo mintis bei emocijas, imituojant dalyvavimą skirtingose situacijose. Pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą, tokius žaidimus tėvai su vaikais gali praktikuoti jau dabar, prasidėjus vasarai“, – pasakoja K. Šileikienė.
Kitas vertingas pasaulio pažinimo įrankis – literatūra, kuri, pasak A. Blandės, padeda tėvams ir vaikams saugiai kalbėtis pasirinkta tema. „Kadangi analizuojate ne savo, o knygos personažų situacijas, emocinis fonas paprastai būna ramus. Keliaudami kartu su jais galite patirti daug naujų dalykų apie save, o matydami skirtingas išeitis – suprasti, kad egzistuoja daug daugiau kelių bei sprendimų, nei iki tol galėjote pastebėti“, – kalba psichologė.
Neseniai prekyboje pasirodžiusi Beno Bėranto knyga „Monstropedija. Naujokas? Neįprasta diena mokdaržėje“ siūlo unikalią galimybę pažinti naujoko situaciją su vaikišku humoru, į ją žvelgiant neįprasto personažo akimis. Tai – istorija apie drovųjį monstrą Bolį, kurį, vos tik įžengusį į naują klasę, užklumpa nedrąsa, o smalsių žvilgsnių lavina sukausto nuo pakaušio iki pirštų galiukų.
Pasak A. Blandės, šioje istorijoje užkoduota ne viena prasminga žinutė. Pavyzdžiui, Visi subedė žvilgsnius į Bolį. Kai kurie pradėjo šnabždėtis. Atrodė, kad šįkart naujokas net pagelto nuo tokio dėmesio. „Visų žvilgsniai, kai būdamas naujoku negali išlementi nė žodžio – tikrai ne padeda, o varo į neviltį. Taigi, skaitant knygelę kartu su vaiku, verta aptarti, gal galima sugalvoti kitų būdų pasidomėti nauju klasės draugu ir sukurti kur kas malonesnių emocijų“, – sako psichologė.
Arba: – Tyla reiškia begalybę, – šurmulį nutraukė mokytoja Gurguolė. – Dabar visi kartu suskaičiuosime nuo šimto iki vieno. „Ši knygos dalis primena, kad šalia esantis brandesnis žmogus gali akimirksniu situaciją pakeisti ir tuos žvilgsnius susirinkti sau, nes jis puikiai susitvarko su tiek daug dėmesio. O tuo metu naujokas gali atsikvėpti“, – pažymi edukologė.
2. Supažindinti su mokyklos aplinka
„Tėveliams išsirinkus mokyklą, antras žingsnis – pasikviesti vaiką kartu, kad jis ateitų, susipažintų su erdvėmis, mokytoja ir, jei tik yra galimybė – užmegztų ryšį su klasės draugais. Tarkime, kai kurios mokyklos organizuoja vasaros stovyklas ar užklasines veiklas, jose visuomet verta sudalyvauti. Kai vaikas žino, ko laukti, tada jo širdelėje gera ir ramu, o kai nežino, tuomet galvoje ir gimsta visi tie monstrai…“ – sako K. Šileikienė.
3. Įvesti į rutiną
„Artėjant naujiems mokslo metams, jau rugpjūčio mėnesį tėveliams patariu įvesti vaikus į būsimą režimą. Reikėtų pamažu ankstinti, kada keliatės ir ruošiatės miegoti. Kokybiškas miegas – geros savijautos garantas. Kartais vien to ir užtenka, kad vaikui būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių rudenį“, – teigia pedagogė.
4. Padrąsinti kreiptis pagalbos
Be abejo, tinkamas nusiteikimas – labai svarbi sėkmingo starto dalis. „Galima pasikalbėti su vaiku, sakyti jam: tikėtina, kad tu susirasi daug draugų, tau bus įdomu, tačiau gali būti ir taip, jog kažko nesuprasi. Nesijaudink, ir jei taip nutiks, paprašyk suaugusiojo, pavyzdžiui, mokytojo (-os) pagalbos, – pataria K. Šileikienė. – Svarbu vaikui pasakyti, kad ir jis pats daug ką gali padaryti, tarkime, rodyti iniciatyvą susidraugauti, į šypseną atsakyti šypsena, įsileisti ryšį ir t. t.“
5. Pasidalinti savo patirtimi
Visgi gali nutikti taip, kad vaikui būti naujoku bus nelengva patirtis. „Apie susikaupusią įtampą byloja pakitusi vaiko elgsena, miego, valgymo sutrikimai. Dažnai apie stresą praneša daug jaučiantis pilvukas. Tai pastebėjus, verta vaiką kalbinti, kas vyksta čia ir dabar, t. y. užduoti jam (jai) klausimus: kas tau kelia nerimą? Ko bijai? Kas, tavo nuomone, blogiausio gali atsitikti naujoje vietoje? Kas gali tuo metu suteikti paramos ir pagalbos? Kaip aš tau galėčiau padėti sumažinti nemalonius jausmus? Taip pat verta pasidalinti asmenine patirtimi, kaip jums patiems teko susidurti su naujoko dilema, ir kaip toje situacijoje elgėtės, kokius būdus išbandėte ir kas pasiteisino“, – rekomenduoja psichologė A. Blandė.
Susiję straipsniai
